Turizmo forumo dalyviai svarstė, kuo nustebinti pasaulį

Antrasis Klaipėdos regiono turizmo forumas, visus dalyvius apjungęs klausimu „Kur toliau“, pasirodė esąs logiškas: kaip sukurti naujas turistams, keliautojams patrauklias ir įdomias vietas bei paslaugas. Tai viena. O kaip juos skatinti dar kartą sugrįžti, gal ir draugus ar pažįstamus kartu atsivežti – tai kita.

Valdžiai kaimo turizmas turi rūpėti
Pora užsienio pranešėjų, dalyvavusių forume, paskatino suprasti, kad vienas dalykas – kurti atraktyvias, keliautojus ir turistus dominančias vietas, kitas dalykas – kelti klausimą, kaip vietinio turizmo vystymąsi skatina valstybė ir savivalda.
Keliautoja iš JAV Kate Engel pranešime dalinosi savo asmeniniu patyrimu, ką mačiusi ir patyrusi įvairiose pasaulio vietose. Aplankiusi apie 90 pasaulio valstybių, klausytojams ji pabėrė nemaža pavyzdžių, kaip vos ne iš nieko galima sukurti turistus dominančią vietą ar paslaugą. Visada svarbu yra idėja, o jau po to – jos įgyvendinimas.

Italas Francesco Fratto, agroturizmo ir kaimo plėtros ekspertas, savo šalies pavyzdžiais pademonstravo, kaip ši turizmo sritis palaipsniui, ne vieną dešimtmetį buvo skatinama valstybės.
Italija, kaip ir daugelis kitų Europos valstybių, susiduria su problema, kad žmonės palieka kaimus, keliasi į miestus. Mirštant senajai agrarinei kultūrai ir senajai kaimiškų vietovių valstiečių, žemdirbių kartai, jaunimas nenoriai perima jų tradicijas, ieško naujų ir kitokių savo gyvenimo kelių.
Kaip gaivinti senuosius kaimus, neleisti jiems griūti ir visai išnykti, kaip saugoti tradicijas – problema ne svetima ir Lietuvai.
F. Fratto kalbėjo, kad būtinybė saugoti, išlaikyti ir turizmo poreikiams pritaikyti kaimiškas vietoves neatėjo iškart. Laipsniškai vystęsis problemos suvokimas galų gale paskatino keisti ir priimti atitinkamus Italijos įstatymus, palengvinęs šios turizmo sferos plėtrą.

Sudomino paprasta saulėgrąža
Apie lietuviškus šios problemos aspektus forume kalbėjo sodybos „Molinė saulėgrąža“ įkūrėja Elžbieta Karaliūtė bei patirtinio turizmo veiklų kūrėja Lina Noreikaitė-Rimkienė.
E. Karaliūtė daugelį užbūrė pasakojimu, kaip paprasta saulėgrąža tapo pagrindine originalios sodybos idėja. Žmonės atvyksta į sodybą ne tik pagyventi kaimo ramybėje, bet ir susipažinti su ūkininkavimo patirtimi, neretai – tiesiog fotografuotis didžiuliame ir įspūdingame saulėgrąžų lauke. Radviliškio rajone visai šalia Burbiškio dvaro įsikūrusi sodyba kviečia aplankyti keramikinių ąsočių muziejų, įsigyti rankų darbo suvenyrų, nakvynei priima piligrimus.
L. Noreikaitė-Rimkienė pasakojo, kaip didžiuliame šeimos ūkyje įsikūrė kaimo sodyba, kurioje rengiamos edukacinės veiklos apie ūkyje auginamus pasėlius: rapsus, miežius, kviečius, pupeles, žirnius, garstyčias, cukrinius runkelius.
Ūkyje yra erdvė renginiams, poilsiui, teikiamos apgyvendinimo paslaugas. Ir čia svarbi buvo idėja, kuri, atrodytų, buvo visai primityvi: žmones supažindinti su ūkininkavimu, teikti gastronominio turizmo paslaugas.
Forumo dalyviai dalinosi savo patyrimu ir pavyzdžiais, kokiais iš pirmo žvilgsnio įprastais objektais ar žmonių kasdienėmis patirtimis susidomi turistai. Viena forumo programoje numatytų diskusijų taip ir vadinosi – „Kuo dar nustebinti pasaulį?“
Pasak Kretingos švietimo centro direktorės pavaduotojos turizmui Ritos Beržanskienės, susidomėjimą forumu rodė ir tai, kad jame dalyvavo Lietuvos jūrų muziejaus, Gintaro muziejaus, Kretingos muziejaus atstovai, pamario krašto viešbučių asociacijos vadovai, regiono rajonų gidai, privačių sodybų ar kito pobūdžio turistinių objektų savininkai.
Kitais metais panašus renginys turėtų vykti Šilutės rajone.

Kretingos turistai neaplenkia
Pasidomėjus turizmo statistika Kretingos rajone, R. Beržanskienė paminėjo, kad galutinius skaičius ne visada lengva suvesti, tačiau galima tiksliai stebėti tendenciją.
Jos teigimu, remiantis Nacionalinės turizmo informacinės sistemos „e.turistas“ duomenimis, 2025 m. Kretingos rajone buvo apgyvendintas 32 971 turistas, o bendras nakvynių skaičius siekė 50,5 tūkstančio. Kretingos rajone apgyvendinimo veiklą vykdo 18 paslaugos teikėjų, kurie turi Vartotojų teisių apsaugos tarnybos licencijas.
Jeigu remtis rajono Turizmo informacijos centro duomenimis, skaičiai visiškai kiti. „Šių neatitikimų priežastis paprasta, nes ne visi, atvykę į Kretingą ar lankydami kokius nors objektus rajone, užsuka į TIC‘ą ir prisistato kaip atvykėliai.
Tačiau ir Turizmo informacijos centras stebi didėjantį turistų skaičių“, – teigė R. Beržanskienė.
Užpernai TIC aptarnavo 7 tūkst. 880 lankytojų, o pernai – kiek daugiau, nei 11 tūkst., tad pokytis į didėjimo pusę – net 28,9 proc.

Populiarių objektų skalė
Nesunku spėti, kad tarp turistų ir apskritai lankytojų populiariausias yra Kretingos muziejus su žiemos sodu. Praėjusiais metais antrą kartą iš eilės Kretingos muziejus buvo populiariausias muziejus Lietuvoje savivaldybių muziejų kategorijoje. Pernai jį aplankė 93 tūkst. lankytojų.
„Neverta stebėtis, kad mūsų muziejus su žiemos sodu yra tikra Kretingos vizitinė kortelė“, – sakė R. Beržanskienė.
Tarp kitų turistų lankomų rajono objektų ji paminėjo Pranciškonų vienuolyną ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ansamblį, Japonišką sodą, vandenlenčių parką „313 Cable park“, pramogų parką „Boom Park“, HBH poilsio ir pramogų kompleksą, poilsio ir sveikatingumo kompleksą „Atostogų parką“, Baltų mitologijos parką, tekstilės amatų centrą Darbėnuose, Kartenos piliakalnį.