Kankinamą Lietuvą išbandys trečiasis socdemų premjeras

Atsitiko tai, ko visa Lietuva laukė, tik nežinojo, kada tai įvyks. Ingos Ruginienės vyriausybė krenta valdžioje išsikankinusi vos 9 mėnesius. Atsisėdusi į ne jos jėgoms skirtą politinį postą kankinosi premjerė, kankinosi jos skiriami ir keičiami ministrai. Regėdami šalies gėdą devynis mėnesius kankinosi visos Lietuvos gyventojai.
Lietuvos istorijoje buvo ir daugiau ministrų pirmininkų, kurie savo poste išbuvo dar mažiau, nei I.Ruginienė. Buvo ir vos 3 mėnesius premjeriavęs Bronislavasa Lubys. Ir kiek daugiau nei 5 mėnesius vyriausybės vairą palaikęs Rolandas Paksas. Ir nė tiek neištraukęs Aleksandras Abišala. O ką jau kalbėti apie vienadienį premjerą Albertą Šimėną.
I.Ruginienė vyriausybei pravadovavo net ilgiau, nei jos pirmtakas Gintautas Paluckas, kuriam prireikė pusaštunto mėnesio, kad suprastų, jog iš spintos virstančių skeletų nepastebimai sugrūsti atgal nepavyks.
Pagaliau, tie 9 mėnesiai I.Ruginienės valdymo laikotarpiui – dar nėra pabaiga. Dar laukia vyriausybės atsistatydinimo procedūra, paskyrimas laikinai eiti pareigas, kol jas perims Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Taigi, trumpiau nei I.Ruginienė premjero poste išbuvusių yra per akis. Tačiau nė karto nuo Seimo kadencijos pradžios per pusantrų metų nėra virtusios dvi vyriausybės. Nė karto dar net neįpusėjus kadencijai šalies vyriausybėms nėra vadovavę trys premjerai.
Dar visko gali būti, kad ir M.Sinkevičius nėra socialdemokratų bandymų pabaiga. Kaip jis besiteisintų dėl nusipirktų televizorių ir žmonos naudoto telefono už tarybos nario veiklai skirtas lėšas, čekiukų istorija išlieka būsimojo premjero Achilo kulnu. Už jo pagriebę žurnalistai visada turės teisę jo klausti, ar M.Sinkevičius yra atsparus korupcijai?
O kur dar iki galo neišbaigta istorija apie jam asmeninėje byloje atstovusią brangią advokatų kontorą, kurią už Jonavos rajono biudžeto pinigus samdė ir mero M.Sinkevičiaus vadovauta savivaldybė?
O pasitraukus iš mero posto aukštos pareigos šimtamilijoninius valstybės užsakymus gaunančioje „Fegdos“ įmonėje, kuriai socialdemokratų valdžia patikėjo šalies gynybos infrastruktūros plėtrą?
O kokia buvo laikinojo socialdemokratų partijos pirmininko M.Sinkevičiaus įtaka krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės atleidimui, po to, kai ji „ant durniaus“ kelią į poligoną nutiesusiai „Fegdai“ apsunkino dalyvavimą kitame milijoniniame rangos konkurse? Ir kodėl pašalinus D.Šakalienę, šis kelias į konkursą „Fegdai“, kurioje dirbo M.Sinkevičius, stebuklingai prasivalė?
O ar nebuvo M.Sinkevičiaus paprasčiausiai sumeluota prieš paskiriant I.Ruginienę premjere, kai jis viešai aiškino, kad jam pateikto siūlymo vadovauti ministrų kabinetui negali priimti, nes nenorįs išvažiuoti iš Jonavos, čia vaikai einantys į mokyklą, čia šeima gyvenanti, o darbas Vilniuje jo netraukia?
O čia šviežiai išaiškėja, kad būtent tada ant „čekiukų“ paslydusiam M.Sinkevičiui Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) buvo pritaikiusi apribojimus metams eiti aukštesnes politines pareigas. Taigi, ir būti paskirtam premjeru.
Ir kaip laiku tie apribojimai baigėsi – lygiai birželio 10 dieną, kai būtent dabar ir ilgai globota „Nemuno aušra“ atsikratyta, ir premjerę pagaliau keisti laikas atėjo, ir ilgai laukus nustatyta, kad su savimi už valstybės pinigus šeimos narius po užsienius vežiojusi I.Ruginienė šiurkščiai įstatymą pažeidusi.
Viskas taip laimingai sukrito į birželį, kai M.Sinkevičiui niekas nebetrukdo tapti ministru pirmininku. Net Jonavoje gyvenanti šeima. Net šiame mieste mokyklą lankantys mero vaikai, nei įsipareigojimai jį tiesiogiai į merus išrinkusiems jonaviškiams.
Įdomu štai kas – ar trys premjerai per kadenciją šiuolaikiniams socialdemokratams tikrai yra riba? G.Palucką, „Nemuno aušros“ veikėjus, tą pačią I.Ruginienę visaip išvartę žurnalistai tyrinėtojai jau pajuto suktų politikų kraujo skonį ir M.Sinkevičiaus praeitį ims kratyti jau turėdami patirties.
Nuolatinis melas, išsisukinėjimai, iš anksto apgalvota apgaulė – šios kadencijos socialdemokratų skiriamasis bruožas. Socialdemokratų partijai nebūtų pavykę tokia didele persvara laimėti praėjusių rinkimų į Seimą, jei ne Lietuvos gelbėtoją vaizdavusios Vilijos Blinkevičiūtės atėjimas vadovauti šiai partijai.
Žmonės balsavo už socialdemokratus patikėję, kad kompetencijos valdyti šalį turinti politikė tikrai bus premjerė. Kad ji žino, ką daryti ir kaip. Kad valstybės reikalų išmanymu ji nenusileis buvusiai konservatorių premjerei I.Šimonytei.
Tačiau vietoje kompetencijos Lietuva gavo „žulikavotą“ pagyrūną, o dabar finansiniu nusikaltimu įtariamą G.Palucką ir apie valstybės reikalus neišmančią, tuščiai pliauškiančią ir savo kompetencijos stoką viešai demonstruojančią I.Ruginienę. Dabar štai atvirai migla į akis pučiantį ir gudriai pusę lūpų besišypsantį M.Sinkevičių.
„Rinkėjai mums viską atleis“, – po Seimo rinkimų išaiškėjus V.Blinkevičiūtės apgavystei, greičiausiai nepagalvojęs tarstelėjo socdemų „aksakalas“ Česlovas Juršėnas. Ar tikrai viską? Tai turėtų paaiškėti jau po gero pusmečio, per savivaldos rinkimus.
Šalies savivaldybėse savo rinkiminius sąrašus balsavimui teiksiantys vietos socialdemokratai lyg ir nėra kalti dėl to, ką šią kadenciją socialdemokratų partija išdarinėja Seime. Tačiau nepamirškime, kad didžiuma šios partijos narių Seime yra išeiviai iš savivaldos politikų. Ar tik ne jie į Seimą iš savivaldos atnešė naudingų sandorių politiką, viusomenės apgaudinėjimą, tiesos slėpimą, aklą kritikos neigimą ir persekiojimą už ją?
Ką savivaldos rinkimuose kretingiškiams pasiūlys beveik visą kadenciją su valdžia flirtavę ir tik dabar rajono vadovams prieštarauti sukrutę Kretingos socialdemokratai? Jau girdisi aplinkui, kad Savivaldos rinkimuose rajono socdemai stos už Seime laimės nerandančios ir Kretingos rajono mero posto sieksiančios Violetos Turauskaitės nugaros. Jei rinkimuose jai nepaeis nepavyks, juk visuomet galės sugrįžti į Seimą. Kaip V.Blinkevičiūtė į Europarlamentą.