Lietuvos Seimui artėjant prie kadencijos pusiaukelės būtų klaidinga manyti, kad šalies Parlamente atsidūrę politikai dar tik apšyla kojas. Visi politikos olimpo pradžios mokslai jau turėtų būti baigti, su visa tvarka ir procedūromis susipažinta ir Seimo nariai jau seniai turėjo pradėti pagrindinį savo, įstatymų leidėjų darbą.
Kretingos rajonas į Seimą delegavo du atstovus – aušrietį Karolį Neimantą ir socialdemokratę Violetą Turauskaitę. Ką gi jie per beveik dvejus metus yra nuveikę?
Keistokais savo pasiūlymais jau pagarsėjęs K.Neimantas yra labiau Palangos atstovas, todėl jis savo karus kariauja kurorte, kuriam ypatingą dėmesį skiria ir „Nemuno aušros“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis. Kretingos rajone K.Neimantas buvo rinktas tik keliose vakarinėse seniūnijose, tad nenuostabu, kad rajonas jo dėmesio, galima sakyti, ir nesulaukia.
Kretingiškių viltis ir akių šviesa yra V.Turauskaitė. Tačiau, rinkėjų nusivylimui, ji nėra pastebima, nėra girdima, ir, nors yra paskirta socialdemokratų frakcijos seniūnės pavaduotoja, atrodo, kad šioje partijoje neturi jokios įtakos.
Jai, Kretingos rajone gimusiai ir užaugusiai, savo simpatijas atidavė didesnė dalis rajono gyventojų, pamaniusių, kad jau garbaus amžiaus sulaukęs jos konkurentas Antanas Vinkus nebepatrauks, nebebus toks aktyvus, kaip ankstesniais metais.
Ar už V.Turauskaitę balsavę rinkėjai tik nebus bus prašovę? Dvigubai vyresnio A.Vinkaus praėjusioje Seimo kadencijoje buvo pilna visur, o į Seimą patekusi kretingiškė, panašu, kad mėgaujasi privilegijuotu gyvenimu sostinėje, stropiai lanko Seimo posėdžius, klusniai, pagal partijos direktyvas, balsuoja ir tiek.
Tokį įspūdį galima susidaryti iš neseniai „Pajūrio naujienoms“ duoto interviu, kuriame V.Turauskaitė dalinasi savo įspūdžiais Seime. Tiesiai iš rajono Tarybos į Seimą patekusiai kretingiškei didžiausią įspūdį paliko tai, kad Seime priešingas nuomones išsakantys politiniai konkurentai išlieka pagarbūs vienas kitam už posėdžių salės durų. Savivaldybės Taryboje, gi, priešingų stovyklų politikai virsta asmeniniais priešais.
O stebėtis tuo, kaip ir nėra ko. Viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus vidinės kultūros ir padorumo. Jei jau Seime politikų lygis yra nuritintas į apačią, ką jau apie inteligencijos ir išprusimo lygį kalbėti vietos savivaldoje. Prisikviesti kažką išmanančius ir realių mokslų ragavusius žmones į savivaldos politika darosi vis sunkiau.
Dar V.Turauskaitę nustebino, kad Seimo komitetai turi kompetetingų specialistų komandą, kurie komitetų nariams padeda neišklysti iš kelio, o pats projektas atsakingai nagrinėjamas komitete. Savivaldoje klausimo projektas komitete pasvarstomas paviršutiniškai ir iš karto teikiamas Tarybai. O Tarybos posėdyje kažko dar pasiteiravus, politikas dar ir apkaltinamas, kad trukdantis posėdžiui.
Ir taip bėdavojasi savivaldos problemas gerai žinanti, administracijos direktorės pavaduotoja dirbusi ir Tarybos opozicijai vadovavusi Seimo narė, kuri priklauso Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.
Tai, regis, siūlyk Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios Tarybas priverstų atsakingiau nagrinėti pateikiamus klausimus, numatyk atskirą, vien tik Tarybai pavaldų ir komitetams talkinančių specialistų aparatą. Galvok, kaip apriboti savivaldybės mero ir administracijos įtaką Tarybai, kad ji nevirstų paklusnia autoritarinio vadovo valios vykdytoja, siūlyk suteikti daugiau galių opozicijai.
Kam jei ne savivaldos problemas išmanančiai V.Turauskaitei tai daryti? Juk ji dirba ne kokiuose Europos ar Sveikatos reikalų komitetuose, o yra būtent Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė.
Tačiau per daugiau nei pusantrų metų V.Turauskaitė individualiai pateikė tik vieną vienintelį teisės aktų projektą – Kelių įstatymo pataisą, kuri leidžia krovininių transporto priemonių kelių mokesčio nemokėti savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms ir miškų urėdijoms. Dar pasiūlė papildyti Labdaros ir paramos įstatymą, kad ir sodininkų bendrijos galėtų būti paramos gavėjomis.
Kolektyviai, Seimo narių grupėje pateiktų teisės aktų projektų ar pasiūlymų galima ir neskaičiuoti, nes bet kuris politikas savo iniciatyvą dėl solidumo dar pastiprina tam pritariančių kolegų parašais. Tačiau net ir tuose kolektyviniuose siūlymuose – nė vienos Vietos savivaldos įstatymo pataisos.
Kaip dviprasmiškai K.Neimantas būtų vertinamas Seime, palyginimui, jis individualiai yra pateikęs 3 teisės aktų projektus ir 33 pasiūlymus dėl teisės aktų projektų. Ne tiek ir svarbu, kad K.Neimanto pateikti teisės aktų projektai buvo atmesti – kiekviena Seimo nario iniciatyva turi praeiti ekspertų ir kitų politikų filtrą. Tačiau tai rodo, kad K.Neimantas į Seimą atėjo dirbti įstatymo leidėjo darbo.
Pagrindinis Seimo nario darbas ir pareiga – įstatymų leidyba. Būtent Seimas, įstatymų projektus išgryninantys ir už teisės aktus balsuojantys jo nariai reglamentuoja visos mūsų šalies gyvenimą.
„Kas Seimo nario darbe jums yra arčiausiai širdies?“, – V.Turauskaitės klausia „Pajūrio naujienos“. „Susitikimai su gyventojais“, – atsako Seimo narė.
Kretingos atstovė Seime atsiskleidžia, kad apmaudas ją užvaldo ir ilgai nepaleidžia, kai ji žmogui negalinti padėti. Ir pateikia pavyzdį – Kretingoje individualių namų statytojai skundžiasi dėl savivaldybės reikalavimo už asmenines lėšas įrengti viešąją infrastruktūrą – vandentiekio, nuotekų tinklus, kurie atskirais atvejais kainuoja brangiau už paties namo statybą.
Anot Seimo narės, kitose savivaldybėse šios problemos išsprendžiamos, o Kretingos rajono savivaldybės vadovai apie tai girdėti nenori. Po tokio pasakymo kaip norėtųsi skaityti, kad su tokia problema susipažinusi V.Turauskaitė jau pateikė atitinkamo įstatymo projektą, kuris savivaldybėms užkirstų kelią reketuoti savo gyventojus. Bet vietoj to, „ją užvaldo apmaudas ir ilgai nepaleidžia“.
Užtat kretingiškė nepamiršta pavardinti viso Seimo priimtų žmonių ir savivaldos problemas sprendžiančių teisės aktų, už kuriuos ji, reikia tikėti, yra balsavusi.
Kad įstatymų leidyba Seime V.Turauskaitei nėra prie širdies, kad jai mieliau yra pasišnekučiuoti su žmonėmis, galima suprasti iš Seimo narės vizitų Kretingos rajone. Politikės supratimu, jai yra privalu sudalyvauti bet kuriose kaimo bendruomenių šventėse, pasirodyti bet kokiame savivaldybės renginyje. Dar ir kalbą rėžti, pasveikinti.
Šią vasarą Seimo narė pradėjo praktikuoti dar vieną naujovę – atvykusi į vasaros šventes ji aktyvesniems kaimo gyventojams ėmė dalinti padėkos raštus. Ar tik ne į artėjančius savivaldos rinkimus taiko iš Seimo bėgti susiruošusi V.Turauskaitė? Kalbama, kad ji pasiryžusi pretenduoti net į rajono merus.
