Beveik 2 tūkst. kv. metrų aerodromo pastatų – už 1000 eurų per mėnesį. Tačiau nuomininkas privalės vykdyti aviacijos veiklą. O jeigu tokio nuomininko neatsiras? Tada gali prasidėti visai kitas Kartenos aerodromo istorijos etapas.
Kretingos rajono savivaldybės taryba rugpjūčio 10 dieną priėmė sprendimą, kuriuo Kartenos aerodromo ateitis iš esmės perkeliama į viešo nuomos konkurso lauką. Savivaldybė nutarė penkeriems metams, su galimybe sutartį pratęsti dar penkeriems, išnuomoti aviacinei veiklai beveik 1921 kv. metrą pastatų Gaudučių kaime.
Pradinė nuomos kaina – 1000 eurų per mėnesį.
Į nuomos paketą įtrauktas 1661,83 kv. metro garažas, 229,58 kv. metro buitinės patalpos, 21,67 kv. metro poilsio namelis ir 7,76 kv. metro sargo namelis.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip paprastas sprendimas: Savivaldybė nenori toliau nemokamai perduoti turto panaudos pagrindais ir tikisi už jį gauti pajamų.
Tačiau Kartenos aerodromo istorija yra gerokai sudėtingesnė.
Nuo Klaipėdos iki Kartenos
Kartenos aerodromo istorija siekia 1969 metus, kai sklandymo entuziastai iš Palangos oro uosto persikėlė į Kartenos apylinkes ir čia įrengė aerodromą. Ilgus metus juo naudojosi Klaipėdos sklandytojų klubas.
2021 metais Lietuvos sporto centro aerodromo bazę perdavus Kretingos rajono savivaldybei, buvo pasirinktas kompromisinis modelis – valstybės turtas tapo Savivaldybės nuosavybe, o sklandytojams buvo suteikta galimybė toliau juo naudotis panaudos pagrindais.
Tačiau tam buvo keliamos sąlygos.
Viena jų – klubas turėjo pakeisti savo pavadinimą, kad jis būtų siejamas ne su Klaipėda, o su Kretingos rajonu. Taip Klaipėdos sklandymo klubas tapo Kartenos sklandymo klubu. Apie šį susitarimą tuo metu viešai buvo kalbama kaip apie Savivaldybės ir sklandytojų bendradarbiavimo pradžią.
Kartu buvo kalbama ir apie gerokai platesnius planus – jaunimo mokymą, pilotų mokyklą, edukaciją, turizmo plėtrą.
2022 metais klubas Savivaldybei pristatė net Kartenos pilotų mokyklos steigimo projektą. Buvo numatyta rengti būsimus pilotus, į veiklą įtraukti jaunimą.
Atrodė, kad aerodromas gali tapti ne tik sklandytojų baze, bet ir Kretingos rajono edukacijos bei sportinės aviacijos centru.
Pažadai liko pažadais?
Tačiau šiandien situacija atrodo gerokai liūdniau.
Savivaldybė anksčiau sklandytojams buvo žadėjusi padėti vystyti edukacinę veiklą, ieškoti rėmėjų, prisidėti prie veiklos finansavimo ir padėti aerodromui tapti rajonui naudingu objektu.
Tačiau didesnės Savivaldybės paramos, kuri būtų leidusi realiai išplėsti šias veiklas, sklandytojai nesulaukė.
Dar daugiau – vietoje anksčiau deklaruotos partnerystės dabar pasirinktas viešo nuomos konkurso kelias.
Tai leidžia kelti nepatogų klausimą: jeigu Savivaldybė pati matė Kartenos aerodromo edukacinį ir sportinį potencialą, kodėl per kelerius metus nebuvo sukurta reali jo vystymo programa?
Juk dar 2021 metais Savivaldybės atstovai kalbėjo apie jaunųjų aviatorių mokymą, edukaciją ir turizmą. Buvo teigiama, kad aerodromo teritorija turėtų „klestėti kaip aviacijos bazė“.
Dabar gi pagrindiniu sprendimo kriterijumi tampa nuomos konkursas.
Sklandymo bendruomenė taip pat suskilo
Kartenos aerodromo problemų neįmanoma atsieti ir nuo konfliktų pačioje sklandymo bendruomenėje.
2026 metų vasarį Lietuvos sklandymo sporto federacija paskelbė, kad Kartenos sklandymo klubo atstovai nedalyvavo federacijos ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje, nebuvo sumokėtas nario mokestis ir nebuvo atsiųsti delegatai.
Federacija, remdamasi savo įstatais, paskelbė, kad Kartenos sklandymo klubas laikomas savo noru išstojusiu iš federacijos.
Tuo pat metu Kartenos sklandytojus federacijoje pradėjo atstovauti naujai įsteigtas Pamario sklandytojų klubas, kuris vienbalsiai buvo priimtas į LSSF narius.
Tai reiškia, kad šiandien nėra net paprasto atsakymo į klausimą, kas yra tikrasis Kartenos sklandymo tradicijos tęsėjas ir kas ateityje galėtų atstovauti čia veikiančiai sklandymo bendruomenei.
Ir tai tampa ypač svarbu Savivaldybei paskelbus viešą nuomos konkursą.
1000 eurų – ne vienintelis barjeras
Nustatyta 1000 eurų mėnesio nuomos kaina iš pirmo žvilgsnio neatrodo milžiniška. Už beveik 1921 kv. metrą pastatų tai yra apie 52 centus už kvadratinį metrą per mėnesį.
Tačiau potencialiam nuomininkui tenka ne tik mokėti nuomą.
Tarybos sprendime įrašyta esminė sąlyga – turtas nuomojamas aviacinei veiklai vykdyti.
Tai labai susiaurina potencialių nuomininkų ratą.
Negalima paprasčiausiai išsinuomoti beveik 2000 kv. metrų pastatų ir juose įrengti sandėlio, autoserviso, gamybos ar kitokio verslo. Nuomos paskirtis yra susieta su aviacija.
O aviacija – brangi veikla.
Reikia orlaivių, jų techninės priežiūros, kvalifikuotų specialistų, instruktorių, draudimo, aerodromo infrastruktūros priežiūros. Be to, pati bazė nėra nauja. 2025 metais Savivaldybės atstovai kritikavo jos būklę ir turto priežiūrą. Tuo metu buvo kalbama, kad didelė dalis Savivaldybei priklausančios aviacinės technikos yra pasenusi, o jos atnaujinimas pareikalautų didelių investicijų.
Todėl kyla visiškai racionalus klausimas: kas norės mokėti 1000 eurų per mėnesį, papildomai investuoti į seną infrastruktūrą ir dar privalomai vykdyti aviacinę veiklą?
O jeigu neatsiras nė vieno?
Štai čia prasideda didžiausia problema.
Jeigu viešas nuomos konkursas nesulauks realaus susidomėjimo, Savivaldybei teks ieškoti kito sprendimo.
Ir tada Kartenos aerodromo istorija gali pasukti labai nemaloniu keliu.
Jau 2025 metais viešai buvo nuskambėjęs scenarijus, kad jeigu sklandytojų veikla nebus tęsiama, Savivaldybė gali ieškoti kitų naudotojų, o kraštutiniu atveju – svarstyti turto pardavimą.
Tai reiškia, kad šiandien dar niekas negali garantuoti, jog po kelerių metų Kartenos aerodromas išliks toks, kokį jį pažįsta aviacijos bendruomenė.
Blogiausiu scenarijumi gali būti pradėtas svarstyti teritorijos pertvarkymas, turto atskyrimas, atskirų objektų ar sklypų pardavimas.
Tai kol kas yra scenarijus, o ne priimtas Savivaldybės sprendimas. Tačiau jis nėra iš piršto laužtas – apie galimybę aerodromo turtą ateityje parduoti jau buvo kalbėta viešai.
Todėl visuomenei vertėtų labai atidžiai stebėti, kas bus daroma, jeigu konkursas neįvyks arba nuomininkas ilgainiui atsisakys veiklos.
Ar Savivaldybė turi viziją?
Kartenos aerodromo problema iš esmės yra ne 1000 eurų.
Problema – ar Kretingos rajonas apskritai turi aiškią šio objekto viziją?
Jeigu turi – kokia ji?
Ar Savivaldybė nori, kad čia ir toliau būtų sportinės aviacijos centras? Ar planuojama jaunimo edukacija? Pilotų rengimas? Sklandymo mokykla? Turizmas? Aviacijos renginiai? Ar Savivaldybė pasirengusi bent minimaliai investuoti į infrastruktūrą ir padėti pritraukti projektines bei privačias lėšas?
Dar 2021 metais Savivaldybės atstovai kalbėjo apie būtent tokią ateitį. Tuomet administracijos direktorius teigė, kad aerodromo bazės paklausa yra nemaža, klubai rengia studijas ir yra pasirengę remontuoti pastatus. Savivaldybės tikslas, anot tuometinių pareiškimų, buvo aerodrome plėtoti aviaciją, jaunimo mokymą, edukaciją ir turizmą.
Po penkerių metų turime visai kitą paveikslą – ne plėtros programą, o viešą nuomos konkursą.
Savivaldybės turtas neturėtų tapti vien nuomos objektu
Kartenos aerodromas nėra eilinis nekilnojamojo turto objektas.
Jo istoriją sukūrė žmonės, kurie dar 1969 metais čia pradėjo kurti aerodromą. Ilgus dešimtmečius jie patys prižiūrėjo teritoriją, remontavo pastatus, rūpinosi aviacija ir ugdė sklandytojus. Šiandien oficialiai Savivaldybei priklauso valstybės perduota bazė, tačiau jos turinys ir paskirtis yra kur kas platesni nei keturi pastatai.
Todėl būtų klaida Kartenos aerodromą vertinti vien kaip 1920,84 kv. metro nekilnojamojo turto, kurį reikia kažkam išnuomoti už 1000 eurų per mėnesį.
Tai yra aviacijos infrastruktūra.
Lietuvos sklandymo sporto federacija pati pabrėžia, kad sklandymo sporto pagrindas yra klubai, žmonės, materialinė bazė ir aerodromai.
Jeigu aerodromas neteks nuolatinio naudotojo, vien pastatų nuoma problemos neišspręs.
Nuo pažado iki aukciono?
Kartenos aerodromo istorijoje galima įžvelgti savotišką paradoksą.
Kai Savivaldybė perėmė valstybės turtą, sklandytojams buvo pasakyta: pakeiskite klubo pavadinimą, pateikite veiklos viziją, parodykite naudą Kretingos rajonui – ir galėsime bendradarbiauti.
Klubas pavadinimą pakeitė. Buvo kalbama apie pilotų mokyklą, jaunimo ugdymą ir edukaciją.
Dabar, praėjus keleriems metams, Savivaldybė sako: mokėkite nuomą ir dalyvaukite konkurse.
Tuo metu pati sklandymo bendruomenė išgyvena konfliktus ir susiskaldymą, o vienas iš Kartenos vardu veikusių klubų iš LSSF faktiškai pasitraukė, o federacijoje Kartenos sklandytojus dabar atstovauja kita organizacija.
Tokioje situacijoje tikėtis, kad į konkursą staiga ateis stiprus investuotojas, pasirengęs mokėti nuomą ir tuo pačiu metu finansuoti aviacinę veiklą, būtų gana optimistiška.
Kas laukia aerodromo?
Dabar viskas priklausys nuo konkurso.
Jeigu atsiras rimtas nuomininkas, turintis aiškią aviacijos veiklos programą ir finansinių galimybių, Kartenos aerodromas gali gauti naują gyvenimą.
Jeigu neatsiras – Savivaldybei teks atsakyti į daug rimtesnį klausimą: ką daryti su aerodromu?
Ir čia jau nebeužteks pasakyti, kad turtas turi būti racionaliai valdomas.
Reikės apsispręsti, ar Kretingos rajonui reikalingas aviacijos centras, kurį reikia išsaugoti ir vystyti, ar Kartenos aerodromas galiausiai bus traktuojamas tik kaip nekilnojamasis turtas, kurį galima suskaidyti, parduoti ir uždaryti vieną rajono aviacijos istorijos puslapį.
Kol kas Tarybos sprendimas to nepasako.
Tačiau jis atveria duris procesui, kurio pabaigos šiandien niekas negali prognozuoti.
Kartenos aerodromas gali gauti naują gyvenimą. Tačiau gali atsitikti ir priešingai – nuo pažadų apie jaunųjų aviatorių mokymą, edukaciją ir turizmą bus nueita iki paprasto nekilnojamojo turto klausimo: kiek galima gauti už jo nuomą arba pardavimą.
Ir būtent todėl šio konkurso rezultatai bus svarbūs ne tik Savivaldybės biudžetui, bet ir visam Kartenos aerodromui.
