Nuo birželio 1-osios važinėjantys nauji autobusai Kretingos rajone atrodo tvarkingi ir šiuolaikiški, tačiau kai kuriais maršrutais, pavyzdžiui Darbėnai–Kretinga ir atgal vis dažniau tenka susidurti su kita problema – vietų trūkumu. Mano skaičiavimu, viename iš šių autobusų yra vos 11 sėdimų vietų ir dar dvi papildomos vietos neįgaliesiems. Tuo metu didesniuose autobusuose, važiuojančiuose į Klaipėdą ar Palangą, kiek žinau, yra apie 19 sėdimų vietų.
Panaši situacija buvo ir anksčiau, kai iki vasaros šiuo maršrutu važinėjo mikroautobusai. Ypač penktadieniais neretai būdavo skiriami mažesni, maždaug 11 vietų mikroautobusai. Tad kyla klausimas – kodėl, žinant keleivių srautus, pasirinktas būtent toks sprendimas?
Artėja rugsėjis, kai į mokyklas sugrįš mokiniai. Tada keleivių skaičius tikrai nesumažės. Jau dabar iš komentarų socialiniame tinkle Facebook galima suprasti, kokia situacija gali susidaryti Palangos kryptimi – dalis žmonių jau vasaros metu į autobusą tiesiog netelpa ir priversti laukti kito. O jeigu kitas autobusas atvažiuoja tik po valandos ar pusantros, kaip kad yra Darbėnuose? Žmogui, kuris važiuoja į darbą, tai nėra menkniekis. Nebent norima mokytis iš Indijos viešojo transporto „sprendimų“ – kas netilpo viduje, tas galėtų keliauti ant stogo. Tikriausiai taip galvojama išspręsti ir vietų trūkumą, ir sutaupyti pinigų didesniems autobusams.
Keleiviai jau ir socialiniuose tinkluose viešai kelia labai paprastą problemą: vasaros laikotarpiu reikėtų daugiau reisų, o autobusų grafikus būtų galima geriau derinti ir su traukinių atvykimo bei išvykimo laikais. Tokiu būdu žmonėms būtų patogiau pasiekti Kretingą, Palangą ar kitus miestus bei miestelius, kuriuos galima pasiekti nemokamai.
Suprantu, kad nauji autobusai kainuoja, jų eksploatavimas taip pat nėra nemokamas. Tačiau viešasis transportas pirmiausia turi atlikti savo pagrindinę funkciją – sutalpinti keleivius ir nuvežti juos tada, kai jiems reikia. Naujas autobusas savaime nėra geresnis sprendimas, jeigu dėl mažesnio vietų skaičiaus žmonės lieka stotelėje.
Galbūt sprendimas labai paprastas – tam tikrais laikais skirti didesnius autobusus, pridėti papildomų reisų ar pakoreguoti tvarkaraščius. Svarbiausia, kad žmogui nereikėtų planuoti kelionės pagal principą „jeigu tilpsiu į autobusą“.
Juk kalbame ne tik apie patogumą. Kalbame apie žmones, kurie autobusais važiuoja į darbą, mokyklą, gydymo įstaigas ar kitais būtinais reikalais. Už viešąjį transportą mokame daugelis, todėl norisi, kad jis būtų pritaikytas ne popieriniam grafikui, o realiam žmogui.
Piliečio gali nesutapti su redakcijos nuomone.
