Kretingos rajono savivaldybės taryba rugpjūčio 27 d. spręs, ar nepriklausomi auditoriai galės patikrinti 2026 metų žiemos priežiūros darbų Kretingos mieste organizavimą, vykdymą ir kontrolę. Po šią savaitę vykusių komitetų posėdžių susidarė įspūdis, kad valdančioji dauguma pasiryžusi griebtis bet kokio šiaudo, kad tik beveik milijoną eurų kainavusi žiema liktų be nepriklausomo patikrinimo.
Vienas komitetas sprendimo projektui T1-217 pritarė, kituose jam nepritarta arba nuspręsta Tarybos posėdyje balsuoti laisvai. Vietoje aiškaus atsakymo, kodėl nereikėtų patikrinti visuomenės pinigų panaudojimo, pasipylė visas pasiteisinimų sniegynas: auditas per brangus, kada nors patikrins naujas kontrolierius, buvo „ekstremali situacija“, projekte galbūt padaryta procedūrinė klaida, kažkur slypi neįvardytos privačios bendrovės interesai, o gal dar reikėtų tikrinti ir kaimų kelius valančius ūkininkus.
Viskas, išskyrus paprastą atsakymą į paprastą klausimą: ar valdantieji nebijo nepriklausomo audito?
Milijonui pinigų negailėjo, auditui – jau per brangu
Žiemos tarnybai iš pradžių buvo numatyta 340 tūkst. eurų, tačiau kovą Taryba papildomai skyrė dar 650 tūkst. eurų. Bendra finansavimo apimtis išaugo iki 990 tūkst. eurų.
Tam buvo sumažintas kapinių įrengimo ir tvarkymo, socialinio būsto fondo plėtros, Kretingos miesto aplinkos, motobolo aikštės, riboženklių ir kitų darbų finansavimas. Kai reikėjo apmokėti žiemos sąskaitas, valdantieji šimtus tūkstančių žarstė plačiu mostu. Kai prireikė patikrinti, ar pinigai panaudoti teisėtai, racionaliai ir skaidriai, staiga apsivilko taupumo sermėgą.
Palyginimas bado akis. Plungės rajone, kur dėl gausaus snygio buvo oficialiai paskelbta ekstremalioji situacija, sausio ir vasario žiemos darbams išleista apie 410 tūkst. eurų: maždaug 220 tūkst. eurų Plungės mieste ir apie 190 tūkst. eurų kaimiškosiose seniūnijose. Kretingos rajone – beveik 900 tūkst. eurų, nors ekstremalioji situacija dėl snygio čia nebuvo paskelbta.
Vien Kretingos miesto seniūnijos sausio ir vasario žiemos darbai kainavo apie 362 tūkst. eurų. Iš jų SĮ „Kretingos komunalininkas“ darbams ir medžiagoms priskirta apie 260,45 tūkst. eurų, samdytiems rangovams – daugiau kaip 101,6 tūkst. eurų.
UAB „Rudkasa“ ir UAB „Vakarų verslas“ dokumentuose priskirta 22 tūkst. 37 kubiniai metrai išvežto sniego. Už tai apskaičiuota 74 tūkst. 587 eurų be PVM. Tačiau redakcijai nepateikta visa dokumentų grandinė, kuri leistų patikrinti kiekvieną automobilį, reisą, iškrovimo vietą ir faktinį sniego kiekį.
Dokumentuose šmėžuoja ir beveik 15 tūkst. eurų kainuojantys paslaptingi „1 vnt.“, o dalis sniego išvežta į dar paslaptingesnę „rangovo teritoriją“. Viešųjų pinigų apskaita neturėtų priminti mįslių kambario, kuriame matoma kaina, bet neaišku, kas konkrečiai už ją padaryta.
Audito iniciatyva keliavo nuo pavasario
Kontrolės komitetas iniciatyvą dėl nepriklausomo audito išreiškė dar pavasarį, tačiau Tarybą sprendimo projektas pasiekė tik dabar.
Kontrolės komiteto pirmininkas Giedrius Petreikis pabrėžė, kad audito prašoma ne todėl, jog jau būtų nuspręsta, kad kas nors padaryta blogai. Nepriklausomas patikrinimas turėtų parodyti galimas organizavimo, vykdymo ir kontrolės klaidas, kad iš jų būtų pasimokyta ir jos nebūtų kartojamos ateityje.
Auditas nėra nuosprendis. Jeigu viskas padaryta tinkamai, jis valdantiesiems būtų geriausia išteisinamoji pažyma. Tačiau valdžia, užuot pati siekusi išsklaidyti abejones, nuo nepriklausomo žvilgsnio traukiasi lyg nuo prožektoriaus tamsiame sandėlyje.
Ekstremalioji situacija, kurios nebuvo
Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė aiškino, kad buvo susidariusi sudėtinga ekstremalioji situacija, todėl prireikė daugiau pinigų ir galbūt buvo sunkiau viską sukontroliuoti.
Tačiau jai buvo priminta, kad dėl 2026 metų snygio Kretingos rajone savivaldybės lygio ekstremalioji situacija apskritai nebuvo paskelbta. Sudėtingos oro sąlygos ir oficialus teisinis ekstremaliosios situacijos statusas nėra tas pats.
Savivaldybės ekstremaliųjų operacijų centro posėdis taip pat nereiškia, kad ekstremalioji situacija buvo paskelbta. Todėl neegzistavusiu teisiniu statusu dangstyti išlaidų ar galimų kontrolės spragų nederėtų. Tai jau ne argumentas, o visuomenei pučiama teisinė migla.
Audito esmę mėgino paskandinti procedūrose
Savivaldybės tarybos ir Sveikatos apsaugos bei socialinių reikalų komiteto narė, advokatė Justė Stonkutė nusprendė pademonstruoti teisinį budrumą. Ji pareiškė, kad Kontrolės komiteto posėdžio protokole užfiksuotas nutarimas esą neatitinka T1-217 įrašytos formuluotės, todėl galėjo būti padaryta procedūrinė klaida.
Jeigu protokolo ir projekto formuluotės iš tiesų nesutampa, jas galima patikslinti. Tam nereikia laidoti viso audito.
Juo labiau kad Kretingos rajono savivaldybės administracija liepos 3 dieną pateiktoje oficialioje išvadoje aiškiai konstatavo: T1-217 atitinka Tarybos veiklos reglamento reikalavimus, projekte įvardytas jo tikslas, teisinis reglamentavimas ir laukiami rezultatai. Administracija nurodė tik tai, kad audito paslaugoms biudžete ir strateginiame veiklos plane nėra numatyta lėšų.
Taigi procedūrinis triušis, ištrauktas iš teisinės skrybėlės, vargiai paneigia paties audito būtinybę. Susidaro įspūdis, kad teisinės žinios naudojamos ne padėti priimti aiškų sprendimą, o ieškoti plyšelio, pro kurį nepatogus klausimas galėtų pasprukti iš Tarybos salės.
Paslaptingi interesai vietoje konkrečių argumentų
Finansų ir inovacijų komiteto pirmininkas Laimonas Žemaitis svarstė, ar audito reikalavimu nėra tenkinami kažkokių politinių organizacijų arba neįvardytos privačios bendrovės interesai.
Kokios bendrovės? Kokių organizacijų? Kokie jų interesai? Kas jiems atstovauja?
Pavadinimų, faktų ir įrodymų visuomenė neišgirdo. Mesti miglotą šešėlį paprasta – gerokai sunkiau paaiškinti, kodėl reikalavimas patikrinti beveik milijono eurų panaudojimą staiga paverčiamas kažkieno slapto plano dalimi.
Visuomenė neprašo sąmokslo teorijų. Ji prašo dokumentų ir audito.
Nuklydo į kaimo kelius
Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Vytautas Ročys vis mėgino į diskusiją įstumti kaimiškąsias seniūnijas ir jose kelius valančius ūkininkus.
Tačiau T1-217 kalbama apie žiemos priežiūros darbus Kretingos mieste – ne apie visas seniūnijas ir ne apie ūkininkus.
Todėl kaimo kelių tampymas į diskusiją panašus į dūmų uždangą. Užuot kalbėję apie projekte aiškiai apibrėžtą patikrinimą, politikai ginčijasi su pačių susikurtu klausimu. Jeigu nepritaria Kretingos miesto darbų auditui, taip ir turėtų pasakyti – be ūkininkų priedangos.
Patys save patikrins ir patys sau paplos?
Valdantieji siūlo palaukti naujo savivaldybės kontrolieriaus, jo būsimos komandos ir patikrinimą atlikti pačios Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pajėgomis.
Kada ta komanda bus suformuota? Kada prasidės auditas? Ar tai bus toks pat nepriklausomas patikrinimas, kai Savivaldybės institucija tikrins tos pačios Savivaldybės administracijos organizuotus ir kontroliuotus darbus?
Kol kas siūloma patogi savikontrolės karuselė: patys organizavo, patys kontroliavo, patys apmokėjo, o dabar patys save patikrins ir galbūt patys sau paplos.
Dar labiau abejones stiprina Savivaldybės administracijos elgesys su informacija. „Švyturio“ redakcijai nepateiktos visos prašytos sutartys, sąmatos, darbų priėmimo aktai ir kiti pirminiai dokumentai. Dalies sutarčių teko ieškoti patiems.
