Rugsėjo 11-ąją Šventojoje pradėtas vienas svarbiausių atkuriamo uosto etapų – pagrindinių hidrotechninių statinių jūroje statyba. Į iškilmingą renginį atvykęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad po ilgos pertraukos Lietuva žengia į naują savo, kaip jūrinės valstybės, istorijos etapą.
Šventosios paplūdimyje, prie istorinio senojo molo, prasidėjo naujas šio Lietuvos pajūrio miestelio istorijos puslapis. Čia vykusiame renginyje Prezidentas Gitanas Nausėda įkasė kapsulę su laišku ateities kartoms – simbolinį ženklą, liudijantį naujo Šventosios uosto atkūrimo etapo pradžią.
„Lietuvoje mes turime 100 km jūros kranto, tačiau tik vieną tikrą jūrų uostą – Klaipėdą. Džiaugiuosi galėdamas konstatuoti, kad artimiausiu metu padėtis pasikeis. Šiandien prasideda antrojo Lietuvos jūrų uosto čia, Šventojoje, atstatymo darbai“, – renginyje sakė Prezidentas.
Po šimto metų – naujas uosto istorijos etapas
Šventosios uosto istorija siekia tarpukario Lietuvą. Prieš šimtą metų, 1925-ųjų balandžio 28-ąją, prie Šventosios upės žiočių buvo iškilmingai pradėta uosto statyba – padėtas kertinis akmuo. Tuomet jauna Lietuvos valstybė siekė įsitvirtinti prie Baltijos jūros ir sukurti savo vartus į jūrinį pasaulį.
Po šimtmečio ši istorija tęsiama jau šiuolaikinės Lietuvos pastangomis.
Rugsėjo 11-ąją pradėta pagrindinių hidrotechninių statinių jūroje statyba. Numatyta pastatyti du išorinius molus. Pietinis molas bus 647,5 metro ilgio. Jame bus įrengtos krantinės, o per visą jo ilgį nutiesta 9 metrų pločio promenada turėtų tapti nauja viešąja erdve, iš kurios žmonės galės vaikščioti prie jūros ir iš naujos perspektyvos matyti uostą.
402,5 metro ilgio šiaurinis molas atliks svarbią krantosaugos bei uosto įplaukos apsaugos funkciją.
Taip pat numatoma statyti krantines, gilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą bei įrengti kitą šiuolaikiniam uostui būtiną infrastruktūrą.
Uostas – ne tik laivams
Prezidentas pabrėžė, kad atkurtas Šventosios uostas pirmiausia turėtų tarnauti vietos žmonėms, Šventajai, Palangos savivaldybei ir visam Vakarų Lietuvos regionui.
Tikimasi geresnių sąlygų žvejams, vietos mažosios jūrinės laivybos entuziastams, taip pat naujų galimybių verslui. Uoste ir aplink jį galėtų kurtis laivybos bei turizmo infrastruktūrą aptarnaujantys verslai.
Svarbi projekto dalis – ir jūrinio turizmo bei sporto plėtra. Uoste planuojama buriavimo mokykla, kuri sudarytų sąlygas rengti tarptautines regatas ir skatintų jaunimą domėtis buriavimu bei jūrine kultūra.
„Daugiau Lietuvos ir užsienio svečių atvyks pasisvečiuoti Šventojoje ir sukurs naujų darbo vietų“, – sakė G. Nausėda.
Reikšmė ir valstybės saugumui
Šventosios uostui numatoma ir strateginė reikšmė. Pasak Prezidento, čia galėtų įsikurti pasienio apsaugos, kariuomenės tarnybos, Būtingės terminalo bei aplinkos apsaugą jūroje užtikrinančios institucijos.
Ateityje uostas galėtų būti svarbus ir jūrų vėjo energetikos infrastruktūros priežiūrai.
Todėl Šventosios uosto atkūrimas vertinamas ne vien kaip turizmo ar rekreacijos projektas. Jis gali tapti papildomu valstybės infrastruktūros tašku Baltijos jūros pakrantėje.
„Dar vienas Lietuvos langas į pasaulį“
G. Nausėda Šventosios uosto perspektyvą siejo ir su Lietuvos vaidmeniu tarptautinėje laivyboje.
„Neabejoju, kad, kartą sugrįžusi į pasaulio laivybos maršrutus, Šventoji juose pasiliks visiems laikams. Turėsime dar vieną Lietuvos langą į pasaulį – tereikės jį prasmingai ir naudingai panaudoti“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas paragino valstybės institucijas ir savivaldos atstovus sutelkti jėgas, kad ambicingas projektas būtų įgyvendintas sėkmingai.
„Telkime jėgas būsimo antrojo Lietuvos jūrų uosto statyboms, ir tegul mūsų bendras pastangas lydi didžiausia sėkmė. Gero vėjo!“ – linkėjo G. Nausėda.
Nors Šventosios uosto atkūrimas yra reikšmingas visam Vakarų Lietuvos regionui, į renginį neatvyko ne visi laukiami savivaldos atstovai. Laikraščio „Švyturys“ žiniomis, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius Šventosios uosto statybos pradžios renginyje nepasirodė.
Nauja erdvė žmonėms ir jūrai
Atkurtas uostas turėtų būti skirtas pramoginei laivybai, žvejams, buriuotojams, valstybės institucijoms, Lietuvos kariuomenei ir platesnei jūrinės ekonomikos plėtrai.
Tačiau ne mažiau svarbus ir žmogiškasis šio projekto aspektas. Šventosios uosto istorija – tai žmonių, kurie čia žvejojo, kūrė šeimas, laukė laivų ir svajojo apie didesnį uostą, istorija.
Todėl naujojo uosto statyba siejama ne tik su infrastruktūra, bet ir su Šventosios tapatybe.
Po šimto metų nuo pirmojo kertinio akmens padėjimo Lietuva dar kartą imasi kurti savo vartus į Baltijos jūrą. Jei projektas bus įgyvendintas taip, kaip planuojama, Šventoji ateityje gali tapti ne tik patraukliu pajūrio kurortu, bet ir svarbiu Lietuvos jūrinio gyvenimo centru.
O šiandien įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms taps simboliniu priminimu, kad dideli infrastruktūros projektai prasideda nuo sprendimo ir ryžto juos įgyvendinti.
