Prasidėjo 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai, kuriuose dėl garbingo titulo varžosi ir Kretingos rajono atstovas – ant Gintarų piliakalnio augantis šimtametis ąžuolas. Kartenos seniūnijoje stūksantis galiūnas pateko tarp dvylikos konkurso finalininkų, o savo balsą už jį gyventojai gali atiduoti internetu iki spalio 4 dienos 23.59 val. Tačiau išryškėjo paradoksali aplinkybė: savivaldybė kviečia ąžuolą išrinkti Lietuvos medžiu, nors pats medis iki šiol nėra oficialiai paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu.
Gintarų piliakalnio, dar vadinamo Vyšnių kalnu, ąžuolo kandidatūrą Lietuvos medžio rinkimams pateikė Kretingos rajono savivaldybė. Lietuvos arboristikos centro paskelbtoje kandidato anketoje nurodoma, kad tai paprastasis ąžuolas, kurio aukštis siekia apie 26 metrus, o kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – maždaug 4 metrus.
Tikslus medžio amžius nėra nustatytas. Oficialioje konkurso anketoje spėjama, kad jam gali būti apie 250 metų, nors kituose viešuose pranešimuose minimas maždaug 150 metų amžius. Todėl tiksliausia būtų sakyti, kad ąžuolo amžius nėra patvirtintas dendrologiniu tyrimu. Neabejotina viena – šis medis pergyveno ne vieną karteniškių kartą ir jau seniai tapo neatsiejama Gintarų piliakalnio kraštovaizdžio dalimi.
Saugomas piliakalnis, bet ne pats medis
Gintarų piliakalnis yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, turintis archeologinių ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių. Visa vietovė taip pat patenka į Salantų regioninio parko teritoriją. Tačiau tai savaime nereiškia, kad ant piliakalnio augantis ąžuolas turi atskiro saugomo botaninio gamtos paveldo objekto statusą.
Viešai skelbiamuose valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų duomenyse Gintarų piliakalnio ąžuolas atskiru saugomu objektu nenurodomas. Vadinasi, jam nėra nustatyta būtent gamtos paveldo objektams taikoma individuali teritorija, apsaugos zona, specialus apsaugos ir naudojimo režimas bei tvarkymo reikalavimai.
Medžiui, žinoma, galioja bendrieji želdinių, kultūros paveldo teritorijos ir regioninio parko apsaugos reikalavimai. Tačiau tai nėra tas pats, kas oficialus savivaldybės arba valstybės saugomo botaninio gamtos paveldo objekto statusas.
Kodėl iki šiol nepasirūpinta individualia ąžuolo apsauga, iš viešai prieinamų dokumentų nustatyti nepavyko. Galima konstatuoti tik tai, kad reikalinga procedūra nebuvo užbaigta arba apskritai nebuvo pradėta. Tam, kad būtų galima įvardyti konkrečias neveikimo priežastis, Kretingos rajono savivaldybės administracija turėtų paaiškinti, ar ąžuolo vertė kada nors buvo oficialiai vertinta ir ar svarstyta galimybė paskelbti jį saugomu.
Iniciatyvos pirmiausia reikėtų iš savivaldybės
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nurodo, kad pasiūlymą saugoti vertingą gamtos objektą gali pateikti savivaldybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, fiziniai arba juridiniai asmenys. Siūlant objektą reikia pateikti jo vietą, koordinates, matmenis, amžių, būklę ir pagrįsti gamtinę, mokslinę, pažintinę, istorinę arba estetinę vertę.
Jeigu būtų siekiama ąžuolą paskelbti savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu, pasiūlymą reikėtų pateikti Kretingos rajono savivaldybės administracijai. Administracija turėtų organizuoti medžio būklės ir vertės įvertinimą, parengti objekto schemą, apsaugos bei tvarkymo dokumentus ir sprendimo projektą. Galutinį sprendimą paskelbti ąžuolą savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu priimtų Kretingos rajono savivaldybės taryba.
Jeigu medis būtų vertinamas kaip valstybinės reikšmės objektas, pasiūlymas turėtų būti teikiamas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Kadangi ąžuolas auga Salantų regioniniame parke, iniciatyvos galėtų imtis ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, administruojanti šio regioninio parko teritoriją.
Taigi didžiausia atsakomybė šiuo metu tenka pačiai Kretingos rajono savivaldybei, kuri medį pateikė nacionaliniams rinkimams, viešina jo istorinę ir estetinę vertę bei kviečia visuomenę už jį balsuoti. Logiškas kitas žingsnis būtų neapsiriboti reklamine kampanija, bet pradėti oficialią Vyšnių kalno sargo apsaugos procedūrą.
Ąžuolas – senosios Kartenos istorijos liudininkas
Galinga, iš tolo matoma medžio laja iškilusi virš Minijos slėnio. Ąžuolas išsiskiria ne tik dydžiu bei vingiuotomis šakomis, bet ir ypatinga augimo vieta. Piliakalnio ir jo papėdės gyvenvietės ankstyviausias kultūrinis sluoksnis datuojamas I tūkstantmečiu. XV amžiaus pabaigoje–XVI amžiaus pirmoje pusėje ant kalvos buvo įkurta pirmoji Kartenos dvaro sodyba, o čia išaugusi gyvenvietė davė pradžią Kartenos miesteliui.
Vyšnių kalnas apipintas iš kartos į kartą perduodamais padavimais. Pasakojama, kad Kartenos dvaro ponas labai mėgęs vyšnias ir ant kalvos užveisęs didžiulį sodą. Švedams dvarą sudeginus, vyšnios išlikusios ir kiekvieną pavasarį kalvą papuošdavusios baltais žiedais – todėl vieta esą ir pradėta vadinti Vyšnių kalnu.
Kitas pasakojimas byloja apie į žemę nugrimzdusį dvarą ir jo požemiuose likusią pono dukterį. Dar vienas padavimas mena 1812 metus, kai ant kalvos esą sušalo iš Rusijos besitraukę Napoleono kariuomenės kariai. Seniau apylinkių gyventojai vengdavę pro šią vietą keliauti sutemus, nes tikėta, kad ant kalno vaidenasi.
Nors konkrečių istorinių liudijimų apie patį ąžuolą neišliko, vietos žmonės jį vadina Vyšnių kalno sargu. Šiandien medis yra ne vien vaizdingas piliakalnio akcentas, bet ir bendruomenės susibūrimo vieta. Po plačia jo laja vyksta „Žolynų žemės“ festivalio renginiai, žolelių arbatos gėrimo ritualai, gamtos pažinimo veiklos ir bendruomenės pokalbiai.
Lietuvos medžio rinkimus jau devintą kartą rengia Lietuvos arboristikos centras. Konkursu siekiama atkreipti dėmesį į žmogaus ryšį su gamta, išsaugoti vietos istorijas ir skatinti rūpintis gamtos bei kultūros paveldu. Rinkimų nugalėtojas kitąmet atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse.
Už Gintarų piliakalnio ąžuolą galima balsuoti Lietuvos arboristikos centro paskelbtoje internetinėje anketoje. Iš dvylikos finalininkų reikia pasirinkti vieną medį ir paspausti mygtuką „Pateikti“.
Balsavimas vyks iki spalio 4 dienos 23.59 val.
