Kretingos miesto riboženklio istorijoje ginčą dėl kryžiaus ir miesto tapatybės papildė gerokai rimtesni klausimai – dėl viešųjų pinigų naudojimo, tiekėjų pasirinkimo ir galimų korupcijos apraiškų. Tarybos mažumai priklausanti Kretingos rajono Sąjūdžio frakcija, rugpjūtį kreipusis į merą Antaną Kalnių ir Savivaldybės tarybą, rugsėjo 24 dieną pateikė kreipimąsi ir Antikorupcijos komisijai. Prašoma išnagrinėti beveik 15 tūkst. eurų vertės riboženklių koncepcijos pirkimą, nustatyti sprendimų autorius, įvertinti konkurenciją bei kainos pagrįstumą, o aptikus galimų teisės aktų pažeidimų požymių – spręsti dėl medžiagos perdavimo teisėsaugai. Pačios frakcijos teigimu, šio žingsnio prireikė todėl, kad prašyti atsakymai kitame Tarybos posėdyje nebuvo pateikti.
Už vizualizacijos – konkretūs sprendimai ir pinigai
Riboženklis nėra vien piešinys, apie kurį galima ginčytis, patinka jis ar ne. Už visuomenei pateiktos vizualizacijos slypi Savivaldybės administracijos suformuota užduotis, pasirinkti paslaugos teikėjai ir konkreti sutarties suma.
Kreipimesi į Antikorupcijos komisiją nurodoma, kad Administracija, atlikusi mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu, liepos 9 dieną sudarė sutartį Nr. S1-816 su Vakario Bernoto ir Ugnės Bernotaitės ūkio subjektų grupe. Kretingos miesto riboženklių idėjos koncepcijos ir pagrindimo paslaugų kaina – 14 900 eurų.
Tai suma už koncepciją bei jos pagrindimą. Riboženklių pagaminimas ir pastatymas nėra šiame rašte įvardytas sutarties objektas.
Beveik 15 tūkstančių eurų savaime neįrodo nei permokėjimo, nei korupcijos. Tačiau tokia suma įpareigoja užsakovą paaiškinti, kaip įvertintas pasiūlymas ir kodėl pasirinkta būtent ši tiekėjų grupė. Viešieji pinigai nėra kabinetinė smulkmena, kurią užtenka palydėti gražia kalba apie miesto dvasingumą.
Beje, neskelbiamos apklausos būdu galima parinkti paslaugos teikėją tik tuo atvejų, jei pirkimo suma neviršija 15 tūkst. eurų. Jei ji didesnė, procedūros tampa sudėtingesnės.
Kas nusprendė, kokia turi būti Kretinga?
Rugpjūčio 27 dienos pareiškime merui ir Tarybai Sąjūdžio frakcija prašė įvardyti, kas formavo techninę užduotį, pasirinko riboženklio koncepcijos kryptį ir vertino tarpinius sprendinius.
Frakcija pabrėžė, kad kryždirbystė, pranciškoniškoji tradicija ir sakralinis paveldas buvo įrašyti pačios Administracijos parengtoje techninėje užduotyje. Todėl atsakomybė už pasirinktą kryptį negali būti patogiai palikta vien kūrėjui. Jeigu užsakovas iš anksto apibrėžė, kokiais motyvais remtis, jis turi paaiškinti ir savo pasirinkimą.
„Tikrieji sprendimų autoriai ir atsakomybę už pasirinktą procesą prisiimantys asmenys neturėtų likti bevardžiai“, – rašoma Giedriaus Petreikio pasirašytame pareiškime.
Tai elementarus reikalavimas. Savivaldybė nėra bevardis sprendimų fabrikas. Užduotis rengia žmonės, pasiūlymus vertina žmonės, sutartis pasirašo žmonės. Kai reikia pristatyti rezultatą, kalbančiųjų netrūksta. Kai klausiama apie sprendimų pagrindimą, visuomenei taip pat turi būti pateikti konkretūs atsakymai.
Frakcija siūlė nepriimti tolesnių sprendimų dėl pristatyto varianto, surengti idėjų konkursą, įtraukti vietos architektus, menininkus bei tautodailininkus ir pateikti gyventojams alternatyvų. Kitaip tariant, atverti procesą, kuris iki tol visuomenei buvo parodytas jau su vienu pasirinktu sprendiniu.
Skambučiai architektams dar neatskleidžia pirkimo skaidrumo
Vienas svarbiausių klausimų – kaip pasirinktas koncepcijos rengėjas.
Frakcijos kreipimesi nurodoma, kad rugpjūčio 19 dieną M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje vykusiame pristatyme Savivaldybės architektas Svajūnas Bradūnas aiškino: buvo skambinta keliems architektams, dauguma atsisakė, o V. Bernotas sutiko imtis darbo.
Tačiau paaiškinimas „skambinome, kiti nenorėjo“ nėra išsamus atsiskaitymas už viešąjį pirkimą. Jis palieka visą virtinę klausimų: kam skambinta, kokia užduotis pateikta, ar potencialūs vykdytojai gavo vienodą informaciją, kaip užfiksuoti jų atsakymai ir kuo pagrįstas galutinis pasirinkimas?
Frakcija prašo nustatyti, ar šie pokalbiai buvo pirkimo procedūros dalis, ar vyko iki jos. Taip pat – ar tiekėjų paieška ir apklausa tinkamai dokumentuotos, ar užtikrintos vienodos galimybės pateikti pasiūlymus.
Todėl komisijai svarbu išsiaiškinti ir tikslų S. Bradūno vaidmenį. Kiek jis dalyvavo rengiant užduotį, ieškant vykdytojų, vertinant pasiūlymą ir derinant koncepciją?
Papildomai verta patikrinti, ar S. Bradūną ir V. Bernotą iki šio pirkimo siejo profesinė pažintis arba ankstesnis bendradarbiavimas ir, jeigu taip, ar tai turėjo reikšmės pasirinkimui. Patikrinta vieša informacija neleidžia teigti, kad juos sieja asmeniniai ar verslo ryšiai, paveikę pirkimą. Tokios aplinkybės negali būti išgalvojamos. Jas galima išsiaiškinti dokumentais ir pačių dalyvių paaiškinimais.
Profesinė pažintis savaime nėra pažeidimas. Tačiau tiekėjo pasirinkimas turi būti pagrįstas kriterijais, kuriuos galima parodyti ir patikrinti. Savivaldybės piniginė neturėtų priklausyti nuo to, kieno telefono numeris pirmiausia surastas kontaktų sąraše.
Originalumas – ne vien iškilmingas pažadas
Klausimų kelia ir Kretingai siūlomos koncepcijos savitumas.
Viešai paskelbtame pristatyme nurodyta, kad jos atspirties tašku tapo Kretingos rajono žmonių Baltijos kelio Kryžių slėnyje prie Pasvalio pastatytas atminimo kryžius. Taigi sąsają su jau egzistuojančiu objektu įvardija patys rengėjai.
Riboženklio granitiniame pagrinde siūloma interpretuoti pasaulio šalių ir vėjų rožę. Šis motyvas jau naudotas Klaipėdos piliavietės prieigoms skirtame „Vėjų rožės“ projekte, kurio vadovu įvardytas V. Bernotas, o dizainere – U. Bernotaitė. Klaipėdos kompozicijoje taip pat projektuotas apskritas granitinis pasaulio krypčių kompasas.
Tai nepatvirtina, kad Kretingai tiesiog nukopijuotas ankstesnis projektas ar perkeltos tapačios jo detalės. Tačiau tų pačių kūrėjų darbuose pasikartojantis motyvas leidžia pagrįstai klausti: kas Kretingai sukurta iš esmės nauja?
Kryžius, saulė, Tau ženklas, paukščiai ir baltiškoji žvaigždė priklauso seniai susiformavusiam simbolių pasauliui. Originalumas gali atsirasti juos naujai interpretuojant ir komponuojant, tačiau jo negarantuoja vien simbolių gausa. Išvardyti prasmes dar nereiškia įrodyti meninį išskirtinumą.
Todėl užsakovas turėtų paaiškinti, kaip vertino koncepcijos savitumą, kokią reikšmę suteikė žinomų motyvų pritaikymui ir kuo pagrindė kainą. Priešingu atveju iškilmingos kalbos apie išskirtinumą rizikuoja likti reklamine migla aplink gana pažįstamų ženklų rinkinį.
Merui – apklausa, visuomenei – neatsakyti klausimai
Ankstesniame Tarybos posėdyje G. Petreikiui pasiūlius viešą idėjų konkursą ir gyventojų pasirinkimą, meras A. Kalnius ėmė teirautis dėl frakcijos socialiniame tinkle surengtos apklausos bei asmens duomenų rinkimo. Jis užsiminė šiuo klausimu pasidomėsiąs Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Tačiau klausimai apie politinės organizacijos apklausą niekaip nepaaiškina Administracijos pirkimo. Jie neįvardija užduoties autorių, neatskleidžia tiekėjų paieškos ir nepagrindžia 14 900 eurų kainos.
Rugpjūčio pareiškime frakcija pati pripažino, kad jos apklausa nėra reprezentatyvi. Jos duomenimis, į klausimą, ar kryžius turėtų būti pagrindinis riboženklio motyvas, sulaukta daugiau kaip 550 nuomonių, iš kurių daugiau nei 500 buvo neigiamos.
Tai nėra visų kretingiškių sprendimas. Tačiau tai signalas diskusijai. Atsakyti į jį pirmiausia apklausos rengėjų tikrinimu – politiškai patogus, bet visuomenės klausimų neišsprendžiantis manevras.
Mero pareiga nėra užtikrinti, kad kritikai klaustų kuo tyliau. Jo politinė atsakomybė – padėti visuomenei gauti aiškius atsakymus.
Informacijos vengimas pats augina įtarimus
Administracijos ir mero vengimas pateikti išsamią informaciją, jeigu frakcijos nurodytas atsakymų nepateikimas nėra pagrįstai paaiškinamas, tik skatina įtarimus. Tokiu atveju jie kyla ne iš vien meninio skonio skirtumų, o iš konkrečių neatsakytų klausimų apie sprendimus ir pinigus.
Kai nepaaiškinama, kas rengė užduotį, kaip ieškota tiekėjų ir kodėl priimta konkreti kaina, pagrįstai atsiranda poreikis patikrinti pirkimo aplinkybes. Tai dar nėra pagrindas paskelbti korupciją nustatytu faktu. Tačiau yra pagrindas reikalauti išsamaus tyrimo.
Skaidrumą deklaruoti lengva. Gerokai sunkiau jį parodyti tada, kai užduodami nepatogūs klausimai. Vis dėlto būtent tokiais atvejais ir paaiškėja, ar viešumas Savivaldybėje yra darbo principas, ar tik puošmena oficialiose kalbose.
Neatsakyti klausimai niekur nedingsta. Jie kaupiasi, stiprina nepasitikėjimą ir paverčia net miesto riboženklį politinio uždarumo simboliu. Jei Administracija ir meras nori šiuos įtarimus išsklaidyti, kelias paprastas: pateikti dokumentus, įvardyti atsakingus žmones ir paaiškinti sprendimus.
Komisijai teks tikrinti, o ne raminti
Sąjūdžio frakcija prašo Antikorupcijos komisijos susipažinti su visa reikalinga pirkimo medžiaga ir pateikti motyvuotą išvadą. Siūloma svarstyti galimybę klausimą nagrinėti viešame posėdyje, pakviesti S. Bradūną ir, komisijai nusprendus, kad tikslinga, V. Bernotą.
Nustačius pirkimo organizavimo ar dokumentavimo trūkumų, prašoma rekomendacijų Administracijai. Aptikus galimų teisės aktų pažeidimų požymių – spręsti dėl medžiagos perdavimo teisėsaugai.
Taigi kreipimasis nėra vien politinis nepasitenkinimas kryžiumi. Tai konkretus reikalavimas patikrinti, ar pasirinkimo procedūra buvo skaidri, konkurencija reali, o kaina pagrįsta.
Antikorupcijos komisijos išvados dar nėra, todėl korupcijos faktas nėra nustatytas. Tačiau oficialiai iškelti klausimai negali būti palaidoti po dar vienu gražiu pristatymu ar bendromis frazėmis apie gerus ketinimus.
Kretingai reikia miesto vardo verto riboženklio. Dar labiau jai reikia valdžios, kuri sugeba atsiskaityti už savo sprendimus. Jeigu skaidrumas baigiasi vos tik prasideda klausimai, joks kryžius, saulė ar vėjų rožė tokios politinės tuštumos neuždengs.
