Kartenos aerodromo istorijoje Kretingos valdžia demonstruoja stulbinamą sprendimų blaškymąsi: iš pradžių pastatus nutarta išnuomoti konkurso būdu, o prieš pat dalyvių registraciją konkursas atšauktas ir pasukta turto perdavimo Lietuvos šaulių sąjungai panaudos pagrindais link. Dabartiniam aeroklubui tuo metu pranešta, kad sutartis nebus pratęsta, turtą ruošiamasi perimti dalyvaujant antstoliui. Tokia mero Antano Kalniaus ir Savivaldybės administracijos veiksmų seka kelia pagrįstą klausimą: ar sklandytojai nėra stumiami iš dabartinio valdytojo pozicijos, infrastruktūrą ruošiant neatlygintinai naudotis kitai organizacijai? Konkrečių būsimo naudojimo sąlygų, investicinių įsipareigojimų ir patikimų garantijų aviatoriams pateiktuose dokumentuose kol kas nėra. Užtat administracinio ryžto užbaigti dabartinę panaudą – su kaupu.
Antstolis vietoj aiškumo
Rugpjūčio 10 dieną Savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-215 pasirinko viešą pastatų nuomos konkursą. Pradinė mėnesio nuomos kaina – 1000 eurų. Tačiau spalio 5 dieną, likus vos kelioms valandoms iki registracijos pradžios, meras sukvietė Tarybos narius į pasitarimą.
Savivaldybės atsakyme redakcijai nurodyta, kad visi Tarybos nariai tą rytą pakviesti telefonu. Pasitarimas vyko nuo 14 iki 15 valandos, dalyvavo 16 Tarybos narių, administracijos direktorė Vilma Preibienė, vicemerė Vaida Jakumienė ir Šaulių sąjungos atstovai.
Protokole užfiksuota, kad meras jau buvo susitikęs su Lietuvos šaulių sąjungos vadu Linu Idzeliu ir kitais organizacijos atstovais, apžiūrėjęs aerodromo teritoriją bei infrastruktūrą. Šauliai išreiškė susidomėjimą galimybe objektą pritaikyti savo veiklai. Po šių susitikimų ir pasiūlyta skubiai stabdyti konkursą.
Dabartinio aeroklubo atžvilgiu administracijos pozicija buvo gerokai konkretesnė už būsimo valdytojo planus. V. Preibienė nurodė, kad panaudos sutartis baigiasi spalio 10 dieną, jos pratęsti nenumatoma, o spalio 12 dieną į objektą planuojama vykti su komisija ir antstoliu perimti turto.
Vieniems – sutarties pabaiga ir antstolis, kitiems – perspektyvų aptarimas. Šis kontrastas negailestingai apnuogina valdžios pasirinktas pirmenybes. Kai reikia užbaigti aeroklubo naudojimąsi turtu, administracija kalba datomis ir procedūromis. Kai reikia paaiškinti, kas laukia aviatorių po to, konkretumas išgaruoja.
Toks valdymas primena administracinį buldozerį, kuriam dabartinės sutarties pabaiga aiški, o tolesnis maršrutas dar braižomas. Viešo turto ateitis neturėtų būti tvarkoma principu: pirmiausia perimkime, paskui sugalvosime.
Pažadų rūkas
Šaulių atstovai įvardijo bendras veiklos kryptis: bepiločių orlaivių ir žvalgybos pajėgumų vystymą, mokymus, pratybas, jaunųjų šaulių stovyklas. Aerodromas jiems patrauklus dėl didelių erdvių, miško, vandens telkinio ir galimybių vykdyti skrydžius.
Tai svarbūs tikslai. Tačiau merui ir administracijai nederėtų bendrų patriotiškų siekių pateikti kaip jau parengto aerodromo ateities plano. Pilietiškumo žodynas neatstoja turto naudojimo sutarties, o gražūs ketinimai neapmoka infrastruktūros priežiūros.
Tarybos narys Simas Končius klausė, kaip bus derinamas sklandymas, parašiutizmas, parasparnių ir kitų orlaivių veikla, ar aviatoriams bus taikomi mokesčiai, ar Šaulių sąjunga investuos į Savivaldybės turtą.
Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas Artūras Milkintis atsakė, kad situacija dar vertinama ir galutinių atsakymų dėl konkrečių sąlygų pateikti negali. Paminėta nuoma, bendradarbiavimo susitarimai ar kiti modeliai. Investicijų klausimu kalbėta apie galimų finansavimo šaltinių vertinimą.
Vadinasi, paskelbto konkurso atsisakyta dar neturint pateiktų aiškių atsakymų, kokiomis sąlygomis veiktų naujasis modelis. Protokole nėra konkretaus investicijų dydžio, darbų grafiko ar įpareigojančių garantijų sklandytojams.
Mero entuziazmas šioje vietoje gerokai aplenkė dokumentų konkretumą. Valdžia jau keičia kryptį, nors būsimos sąlygos tebėra pažadų rūke.
Šaulių atstovai deklaravo neketinantys riboti esamų veiklų ir norintys bendradarbiauti su aviatoriais. Meras taip pat kalbėjo apie sklandymo išsaugojimą. Tačiau tarp geranoriško pareiškimo ir sutartyje įtvirtintos teisės – didelis atstumas. Sklandytojams reikia garantijų, o ne žodinio raminimo.
Meras ir pats – šaulys
Šioje istorijoje reikšmingas ir paties mero ryšys su galimu būsimu turto naudotoju. Apie Antano Kalniaus priklausymą Lietuvos šaulių sąjungai „Švyturyje“ rašyta dar 2024 metais. Todėl jo aktyvumas organizuojant susitikimus, siūlant stabdyti konkursą ir rengti panaudos projektą tai pačiai organizacijai kelia papildomų klausimų dėl nešališkumo.
Narystė savaime neįrodo interesų konflikto ar neteisėto palankumo. Tačiau meras turėtų aiškiai paaiškinti, kaip jo organizacinis ryšys atskirtas nuo sprendimų dėl Savivaldybės turto. Kai organizacijai, kuriai priklauso pats politikas, svarstoma suteikti neatlygintinį naudojimąsi infrastruktūra, bendrų patriotiškų argumentų skaidrumui užtikrinti neužtenka.
Savivaldybės turtas nėra mero organizacinių simpatijų fondas. Visuomenei turi būti pateikti konkretūs argumentai, kodėl pasirinktas būtent toks modelis, kokia jo nauda ir kokių įsipareigojimų bus pareikalauta. Kol dabartiniam aeroklubui nustatomos griežtos turto perėmimo datos, o būsimo naudotojo sąlygos tebėra miglotos, mero ryšys su Šaulių sąjunga šių abejonių neišsklaido.
Balsavimas atsakomybės neištirpdo
Visi 16 pasitarime dalyvavusių Tarybos narių pritarė siūlymui stabdyti aukcioną. Jie taip pat pritarė protokolinio sprendimo parengimui, kuriuo administracijos direktorė būtų įpareigota leisti sklandymo klubui laikinai tęsti veiklą, kol bus parengtas sprendimo projektas dėl teritorijos naudojimo Šaulių sąjungai panaudos pagrindais.
Tai rodo aiškią politinę kryptį: būsimos panaudos projektas kitai organizacijai ir laikinas dabartinio klubo veiklos tęstinumas.
Tačiau Tarybos narių pasitarimas nėra Tarybos posėdis. Net ir vienbalsis politikų pritarimas savaime nepakeičia galiojančio Tarybos sprendimo ir nesuteikia komisijai papildomų įgaliojimų.
Meras, teikdamas klausimą balsuoti, gavo kolektyvinį politinį pritarimą. Tačiau atsakomybės už tolesnių veiksmų teisėtumą šis balsavimas neištirpdo. Formulė „Tarybos nariai pritarė“ negali tapti patogiu skėčiu, po kuriuo pasislepia sprendimą įgyvendinę asmenys.
Mero atsakyme redakcijai nurodyta, kad konkursą formaliai atšaukė Ilgalaikio materialiojo turto viešam nuomos konkursui organizuoti ir vykdyti komisija. Ji spalio 5 dieną priėmė sprendimą, įformintą protokolu Nr. D8-2570, atsižvelgdama į pasitarime išreikštą poziciją.
Tačiau būtent šis komisijos protokolas su atsakymu redakcijai nebuvo pridėtas. Išvardyti bendri procedūras reglamentuojantys teisės aktai, bet ne konkreti atšaukimą leidžianti nuostata ir ją atitinkančios faktinės aplinkybės.
Tai biurokratinė uždanga: teisės aktų pavadinimų daug, atsakymo į esminį klausimą vis dar trūksta. Kas priėmė sprendimą, paaiškinta. Kodėl jį buvo galima teisėtai priimti – dar ne.
Mygtukas įstatymo nepakeičia
Savivaldybė aiškina, kad elektroninėje sistemoje nėra galimybės konkursui suteikti būseną „sustabdytas“, todėl jis pažymėtas kaip atšauktas.
Toks paaiškinimas tinka sistemos naudotojo instrukcijai. Konkurso atšaukimo teisėtumui pagrįsti jo neužtenka. Kompiuterio mygtukas nėra teisės norma, o techninis nepatogumas nesuteikia papildomų įgaliojimų disponuoti Savivaldybės turtu.
Pasitarimo protokolas gali patvirtinti politikų pageidavimą. Jis negali pakeisti teisės aktuose nustatyto pagrindo nutraukti konkurso procedūras. Jeigu komisijos sprendimas remiasi vien tuo, kad pasitarimo dalyviai panorėjo stabdyti konkursą, jo teisėtumui kyla rimtų abejonių.
Savivaldybė turi aiškiai parodyti, kokios naujos aplinkybės atsirado, kada jos paaiškėjo ir kodėl jos pateisino atšaukimą. Šaulių susidomėjimas savaime dar neįrodo turto nuomos negalimumo ar objektyvios būtinybės atsisakyti konkurso.
Registracija dar nebuvo prasidėjusi, todėl, mero teigimu, dalyvių ir paraiškų nebuvo. Tačiau tai nėra tuščias lapas, kuriame valdžia gali rašyti ką panorėjusi. Paskelbtos procedūros turi būti nutraukiamos teisėtai ir motyvuotai.
Sklandytojams – laikinas leidimas?
Valdžios veiksmų seka leidžia pagrįstai klausti, ar aeroklubas nėra stumiamas iš aerodromo valdymo, infrastruktūrą ruošiant kitam naudotojui. Dabartinė sutartis nepratęsiama, turto perėmimui ruošiamasi, konkursas atšauktas, o pasitarime pritarta rengti panaudos projektą Šaulių sąjungai.
Tai dar neįrodo sąmoningo tikslo išvyti visus aviatorius. Protokole užfiksuoti pažadai išsaugoti sklandymą turi būti įvertinti. Tačiau pažadas palikti galimybę sklandyti nėra tas pats, kas užtikrinta teisė naudotis infrastruktūra.
Neatsakyta, ar sklandytojai galės naudotis angarais, kokiu grafiku, už kokį mokestį ir kas spręs nesutarimus. Tokios sąlygos gali nulemti daugiau nei iškilmingi pareiškimai apie veiklos išsaugojimą. Aviacija gali likti kalbose, bet tapti sunkiai įmanoma praktiškai.
Neaišku ir tai, koks tiksliai turtas būtų perduodamas. Visos teritorijos perdavimo apimties negalima nustatyti be turto sąrašo, žemės teisinio statuso ir būsimo sprendimo projekto.
Panauda nereikštų nuosavybės padovanojimo, tačiau reikštų neatlygintinį naudojimąsi perduotu turtu. Todėl meras ir administracija privalo paaiškinti, kodėl vienu atveju pasirinktas mokamas konkursas, o kitu jau svarstomas neatlygintinis modelis. Kokių konkrečių įsipareigojimų būtų pareikalauta mainais už tokią galimybę?
Šaulių sąjungos reikšmė valstybei neatleidžia Kretingos valdžios nuo skaidrumo. Patriotinė retorika neturi tapti universaliu skydu nuo nepatogių klausimų.
Kol nepateiktas komisijos protokolas, konkretus konkurso atšaukimo pagrindas ir būsimos panaudos sąlygos, ši istorija atrodo kaip valdžios užsidegimas pakeisti valdytoją, gerokai aplenkęs pareigą paaiškinti pasekmes. Sklandytojams jau skaičiuojamos likusios sutarties dienos, o būsimam naudotojui dar palikta laiko svarstyti savo įsipareigojimus.
Kartenos aerodromas nusipelno daugiau nei mero politinių viražų ir administracijos buldozerinio skubėjimo. Jo ateities negalima patikėti pažadų rūkui, kai dabartiniams naudotojams jau numatytas susitikimas su antstoliu.
