Buvusios Raguviškių devynmetės mokyklos medinis pastatas Siksto Riaukos gatvėje apleistas ir griūva, tačiau jo istorija nėra tokia bešeimininkė, kaip galėtų pasirodyti pažvelgus į dabartinę būklę. 1997 metais pastato nuosavybė įregistruota Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinės vardu. Dabar Žalgirio seniūnija informuoja, kad 2021 metais teismas jį pripažino bešeimininkiu ir perdavė Kretingos rajono savivaldybei. Kaip dokumentuose įvardytą savininką turėjęs turtas tapo bešeimininkiu? Ir kodėl, praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo nurodomo perdavimo Savivaldybei, jo registracija vis dar neužbaigta?
Nuosavybė buvo įregistruota
„Švyturio“ redakcijos turimas 1997 metų gegužės 14 dienos nuosavybės registravimo pažymėjimas išduotas Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinei. Jame nurodyta, kad pastatas Kretingos rajone, Žalgirio apylinkėje, Raguviškių kaime registruojamas šios rinktinės nuosavybe. Įrašytas teisinio registravimo knygos numeris – 3431.
Tai nėra kaimo gandas ar prisiminimas apie kažkada mokykloje apsilankiusius šaulius. Dokumentas liudija įregistruotą nuosavybę. Todėl aiškinantis pastato likimą būtina nustatyti, kas nutiko šiai nuosavybei vėliau.
Pažymėjime nėra dabartinio unikalaus numerio ir Siksto Riaukos gatvės adreso. Senojo įrašo sąsają su konkrečiu pastatu reikia galutinai patvirtinti inventorizavimo dokumentais. Tačiau tai pagrindas tęsti paiešką, o ne nustumti senąjį pažymėjimą į šalį.
Redakcijos turimais duomenimis, praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje pertvarkant šaulių struktūrą Kretingos rajonas perėjo Klaipėdos rinktinės, šiandien vadinamos Vakarų (jūros) šaulių 3-iąja rinktine, veiklos teritorijai. Kyla klausimas, kaip tuo metu buvo sutvarkytas rajone buvusio turto perdavimas ir priežiūra?
Veiklos teritorijos pakeitimas savaime dar neįrodo konkretaus pastato nuosavybės perėjimo. Tam reikalingi perdavimo aktai, turto sąrašai ir registro istorija. Tačiau pertvarkymas negali tapti administraciniu rūku, kuriame pradingsta pastatas ir atsakomybė už jį.
Bešeimininkiu tapo per teismą
Žalgirio seniūno Donato Bieliūno vardu pateiktame atsakyme nurodyta, kad buvęs medinis mokyklos pastatas Siksto Riaukos gatvėje Plungės apylinkės teismo 2021 metų kovo 3 dienos sprendimu, byloje Nr. e2YT-830-666/2021, pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Kretingos rajono savivaldybės nuosavybėn.
Seniūnija pateikė ir pastato unikalų numerį – 5695-4001-8019.
Tai reikšminga informacija. Tačiau ji atskleidžia procedūros rezultatą, o ne paaiškina, kaip iki jo prieita. Atsakyme nėra paties teismo sprendimo ir jo motyvų. Nežinoma, ar teismui buvo pateiktas 1997 metų nuosavybės registravimo pažymėjimas, ar ieškota Žemaitijos rinktinės turto teisių perėmėjo, ar į procesą įtraukta Lietuvos šaulių sąjunga.
Apleistas pastatas savaime netampa bešeimininkiu. Nepriežiūra ir savininko nebuvimas yra skirtingos aplinkybės. Todėl vien paaiškinimo, kad mokykla griuvo ir niekas ja nesirūpino, neužtektų atsakyti, kas nutiko įregistruotai nuosavybei.
Galbūt senasis pažymėjimas susijęs su kitu objektu. Galbūt teisės vėliau pasikeitė. Galbūt pertvarkant rinktines turto dokumentai liko nesutvarkyti arba nebuvo surasti savininko paieškos metu. Šias galimybes turi patvirtinti arba paneigti dokumentai.
Kol jų nėra, negalima skelbti, kad teismo sprendimas neteisėtas. Tačiau negalima ir apsimesti, kad nuoroda į teismą išsprendė visus klausimus. Ji tik nurodė, kur ieškoti svarbiausio atsakymo.
Penkeri metai – registracija dar vyksta
Seniūnijos atsakymas perkelia dalį klausimų nuo šaulių prie pačios Savivaldybės.
Jeigu pastatas jai perduotas 2021 metų kovą, ką ji nuveikė per daugiau kaip penkerius metus?
Rašte nurodoma, kad Savivaldybės nekilnojamojo turto naudojimo klausimams spręsti komisija pavedė Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriui organizuoti kadastrinių matavimų bylos rengimą ir galutinai įregistruoti turtą Savivaldybės vardu. Tačiau komisijos posėdžio data ir nutarimo numeris nepateikti. Neaišku, kada pradėti matavimai ir kodėl registracija tebėra neužbaigta.
Vien iš šio atsakymo negalima teigti, kad visus penkerius metus nieko nedaryta. Tačiau jis nesuteikia galimybės pamatyti, kas konkrečiai buvo padaryta.
Apie pastato būklės patikrinimus, saugumo priemones, priežiūros darbus ir jų išlaidas šiame rašte taip pat nepasakyta. Tiesa, redakcijos spalio 12 dienos prašymas pirmiausia buvo skirtas kadastro duomenims gauti. Vis dėlto, paaiškėjus apie perdavimą Savivaldybei, klausimai dėl jos veiksmų tampa neišvengiami.
Dokumentų rengimas griūvančio stogo nesutaiso. O nuosavybės registracijos užbaigimo laukimas nepaaiškina, kaip buvo pasirūpinta pastato saugumu.
Žemės likimas nepaaiškintas
1992 metų rugpjūčio 30 dieną Žalgirio apylinkės taryba nusprendė Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybai išskirti šešių hektarų žemės sklypą prie turimo pastato Raguviškių kaime. Sprendime įvardyta buvusi senoji Raguviškių devynmetė mokykla.
Dabar seniūnija informuoja, kad žemės sklypas prie pastato nesuformuotas.
Šie du teiginiai savaime vienas kitam neprieštarauja: ankstesnis sprendimas galėjo likti neįgyvendintas arba teritorijos padėtis vėliau galėjo pasikeisti. Tačiau atsakymo apie šešių hektarų likimą vis dar nėra.
Ar buvo nustatytos jų ribos? Ar žemė faktiškai suteikta naudotis? Ar teritorija vėliau padalyta, į ją pateko kiti sklypai, pasikeitė valdytojai?
Versija apie galimą išparceliavimą kol kas nepatvirtinta. Seniūnijos teiginys, kad sklypas nesuformuotas, jos nei įrodo, nei paneigia. Tam reikia palyginti senojo sprendimo teritoriją su dabartiniais žemės duomenimis.
Šeši hektarai nėra smulkmena, kurią galima palikti už atsakymo paraščių. Pastato ir žemės istorija turi būti išnarpliota iki galo.
Sprendimas – parduoti
Seniūnija nurodo, kad užbaigus kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją pastatą planuojama įtraukti į viešajame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą.
Taigi numatoma tolesnė kryptis – pardavimas. Tačiau aukcionas neatsakys, kas anksčiau turėjo prižiūrėti mokyklą, kodėl ji apleista ir kaip įregistruotą šeimininką turėjęs pastatas tapo bešeimininkiu.
Parduoti nykstantį turtą gali būti racionalus sprendimas. Bet jis negali tapti būdu užversti nepaaiškintą istoriją. Prieš pardavimą visuomenė turi teisę sužinoti, ką Savivaldybė perėmė, kokios būklės, ką padarė ir kodėl dabar renkasi būtent tokį kelią.
Šaulių atsakomybė iki perdavimo ir Savivaldybės atsakomybė po jo turi būti vertinamos atskirai. Vienų galimas aplaidumas nepateisintų kitų neveiklumo.
Pamoka Kartenos aerodromui
Raguviškių mokyklos istorija aktuali svarstant galimą Kartenos aerodromo perdavimą šauliams. Ji neįrodo, kad aerodromą būtinai ištiktų toks pats likimas. Tačiau įspėja, kuo gali baigtis neaiški turto priežiūra ir neatsakyti klausimai apie atsakomybę.
Prieš perduodant naują turtą būtina išsiaiškinti, kas nutiko senajam. Lietuvos šaulių sąjunga turėtų paaiškinti Raguviškių mokyklos nuosavybės ir priežiūros istoriją, o Savivaldybė – savo veiksmus nuo nurodomo 2021 metų perdavimo.
Aerodromo atveju reikėtų konkrečių įsipareigojimų: kas finansuos priežiūrą, kokie darbai bus atliekami, kaip išliks aviacinė veikla ir sklandytojų galimybė naudotis infrastruktūra. Turi būti aišku ir tai, kas nutiks gavėjui įsipareigojimų nevykdant ar nusprendus, kad turtas nebereikalingas.
Iškilmingas raktų įteikimas nėra turto valdymo planas. Gražūs pažadai nėra priežiūros biudžetas. O organizacijos vardas nepakeičia patikrinamų įsipareigojimų.
Raguviškiuose šeimininkai dokumentuose keitėsi, tačiau mokykla šiandien griūva. Ar Kartenos aerodromui bus užtikrinta kitokia ateitis, turėtų parodyti ne kalbos apie gerus ketinimus, o aiškios sąlygos ir reali jų kontrolė.
