Praėjusį sekmadienį Dupulčiuose vyko šventė „Žolinė – tarp praeities ir dabarties“. Praeitį šioje šventėje atstovavo kuršių klubas „Pilsots“, kuris pademonstravo įspūdingų archeologinių radinių rekonstrukcijas, suteikė galimybę pasimatuoti senovės karių šarvus bei pakilnoti ginklus. Be to, renginyje grojo visa puokštė įvairaus žanro muzikos grupių. Tiesa, masės žmonių į renginį pradėjo rinktis tik vakarop, tad tikėtina, kad daugelis nespėjo susipažinti su klubo „Pilsots“ pristatytais archajiškais ginklais ar papuošalais. Todėl straipsnyje būtent tai įdėmiau ir apžvelgsime.
Išskirtiniai ginklai
Kuršių klubo „Pilsots“ nariai yra iš dalies arba pilnai rekonstravę kadaise palaidotų kuršių ginklus, papuošalus, pagal žinomus analogus ir šaltinius atkūrę rūbus. Klubo pavadinimas „Pilsots“ yra pasiskolintas iš vienos iš geležies amžiuje buvusių, etninių kuršių žemių – Pilsoto vardo.
Klubas „Pilsots“ nėra vien vikinginės epochos, VIII-XI a. kuršių rekonstruktorių organizacija, nes joje – ir žurnalistai, fotografai, kitų profesijų atstovai.
„Mes rekonstruojame kuršių genties gyvenseną, atkūrinėjame istorinius kostiumus, ginklus ir šarvus. Į Dupulčius atsivežėme įvairiausių kuršių ginklų bei papuošalų: kalavijų, šalmų, kovos skydų, įprastų iečių ir svaidomųjų iečių, kurias vadiname akstimis. Akstys – tai trumpos, apie 1 metro ilgio, lengvos svaidomosios ietys su akmeniniu, kauliniu ar metaliniu antgaliu. Tai išskirtinis kuršių ginklas. Visa ši amunicija priskiriama VII–XIII amžiui, dar vadinamam vikingų laikotarpiu“, – taip pristatė klubo „Pilsots“ ekspoziciją salantiškis, šio klubo narys, Aurimas Rapalis. Beje, jis patikino, kad vis dažniau atsiranda naujų klubo narių ir iš Kretingos krašto.
Pasak klubo nario Aurimo, galima būti fotografu, rašytoju, dainininku ar bet kuo kitu: jei tik jauti ryšį su istorine kuršių gentimi, nori ir gali prisidėti prie klubo savo veiklomis, visada esi kviečiamas į klubo „Pilsots“ gretas.
Tiesa, klubo nariai minėjo, kad į pagalbą jie pasitelkia ir geriausius šalies kalvius, ginklakalius, juvelyrus, odos, stiklo, gintaro meistrus. Kai kurie klubo nariai geležies amžiaus karių amunicijos rekonstrukcijomis užsiiminėja jau beveik 10 metų, yra dalyvavę ne viename lietuviškame ir užsienio gyvosios istorijos festivalyje. „Tiesa, dažniausiai mes vykstame į su archeologija ar su vikingais susijusius festivalius, tačiau šįkart nusprendėme atsiliepti ir į šį kvietimą apsilankyti Dupulčiuose“, – sakė A. Rapalis.
„Norėjosi šiokios tokios „razinkos“ šiam renginiui, tad ir pasirinkome šį kuršių klubą. Tiesiog kažkas iš bendruomenės narių pasiūlė ir nusprendėme juos pakviesti, nes jų veikla susijusi su būtent mūsų krašto istorija“, – sakė Dupulčių kaimo bendruomenės „Dupulčiai“ pirmininkė Danutė Maksvytienė.
Lokio nagai – moteriškas papuošalas
Kuršių vikingų bendruomenė šiandien yra bene sparčiausiai progresuojantis Lietuvos gyvosios istorijos klubas. „Pilsots“ nariai pasižymi preciziškumu: karių kostiumai, papuošalai ir ginkluotė atkurti remiantis iš tikrųjų egzistavusiais pavyzdžiais: būtent X–XI amžiaus kapų medžiaga.
Kuršių klubo „Pilsots“ vadovė Irma Šaltytė-Šimkienė papasakojo apie į Dupulčius atvežtas papuošalų rekonstrukcijas.
„Mes atkūrėme, pavyzdžiui, konkrečiame Palangos kapinyne (kapo nr. 34a) rastus žalvarinius ir sidabrinius papuošalus. Čia galite pamatyti unikalius, tik kuršių moterų kapinynuose, aptinkamus daiktus. Pavyzdžiui, tik pas kuršių moteris įkapėse randami simboliniai mini įrankiai, kurie, kaip buvo tikima, reikalingi tam, kad pomirtiniame gyvenime būtų galima tais įrankiais pasinaudoti, t.y. kad galėtų verpti, austi ir siūti“, – sakė I. Šaltytė-Šimkienė.
Be to, pašnekovė tikino, kad puoštis lokio nagais buvo įprasta būtent kuršių moterims, o ne vyrams. „Šiais laikais vyrai mėgsta pasikabinti po kaklu kažką panašaus, bet istoriškai, tai yra moteriškas papuošalas“, – atskleidė įdomesnes kuršių moterų papuošalų detales klubo vadovė.
Šio klubo nariai renginyje pristatė ir archajišką žaidimą su įsmeigtu į žemę kalaviju: sustojus ratu ir susikibus bei tempiant vienas kitą, to kalavijo reikia stengtis nepaliesti. Taip pat buvo pristatyta savotiška jėgos rungtis „Danties kėlimas“, kurioje mielai savo jėgas išbandė ne vienas dupultiškis. Renginio popietės metu vyko ir parodomosios kuršių klubo „Pilsots“ kovotojų treniruotės: vyrai mojavo kalavijais ir kirviais, patyrę tokių kovų kovotojai dalinosi patirtimi ir tarpusavyje, ir su kuršių mini kaimelį aplankiusiais dupultiškiais.
Šventės metu koncertavo Kartenos postfolkloro grupė „Vo tep“ (vadovas R. Varkojus) ir Salantų kultūros centro Laivių skyriaus liaudies kapela (vadovė J. Girdžiūnienė). Dupulčius aplankė ir palangiškių jaunimo muzikos grupė „Kabinetas 303“, muzikos grupės „Žemaitukai“ ir „Lietuvaičiai“, Rimantas Varkojus čia surengė gyvo garso diskoteką, o šventę galiausiai vainikavo fejerverkai.
„Dupulčių“ bendruomenės pirmininkė D. Maksvytienė sakė, kad ši šventė buvo tik dalis projekto. „Bendruomenės nariai už šiam projektui gautas lėšas, kurios siekė 7700 eurų, dar surengė pažintines keliones po Biržų ir Rokiškio kraštus, aplankė Pakruojo dvarą“, – sakė pašnekovė.
Mindaugas Laukys
Juozo Baltiejaus ir D. Maksvytienės nuotr.
