Prieš keletą dienų, netoli Kretingos miesto ribos, užfiksuota Lietuvos Raudonosios knygos pažiba – lūšis. Šį retą plėšrūną jau antrą kartą per metus miške įrengtomis kameromis užfiksavo buvęs Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas.
„Pastaraisiais metais mūsų rajono miškuose pastebimas plėšrūnų skaičiaus padidėjimas. Pačiam teko gyvai matyti net devynis vilkus visai netoli Jokūbavo, o dabar užfiksavome kameromis ir stambų lūšies patiną“, – pastebėjimais dalijosi E. Viskontas.
Įdomu, kad lūšies patinas pastebėtas visai greta miesto ribos, o tai leidžia manyti, kad šių įspūdingų plėšrūnų populiacija didėja. Pastebima, kad pavieniai individai laikosi didesniuose, brandžiuose miškuose. Jie mėgsta ramius, mišrius, stambių medžių miškus su tankiu pomiškiu. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse.
„Smagu, kad ir savo rajone galime matyti tokius žvėris, kurie yra labai reti. Darome prielaidą, kad lūšių šeimyna Žalgirio seniūnijos miškuose gyvena jau kurį laiką, nes randame ir pėdų, žvėris fiksuojame kameromis bei randame sudraskytų stirnų liekanų. Nors per naktį lūšis gali nukeliauti apie 20 kilometrų, manome, kad jos laikosi čia pat, nes maisto randa pakankamai“, – sakė lūšį užfiksavęs E. Viskontas.
Lūšys, saugodamos savo teritorijas, jas pažymi šlapimu, išmatomis ar kūnu besitrindami į medį. Aktyvios naktimis ir sutemomis, dieną, pasislėpusios tankmėje, ilsisi. Tačiau, jei jaučia maisto trūkumą, gali medžioti ir dieną.
Dažniausiai lūšys minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, kiškiais, stirnomis, elniais. Puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Lyginant su kitais katininiais žinduoliais, paprastoji lūšis – labai stiprus plėšrūnas, galintis nugalabyti keturis kartus už save stambesnę auką.
„Švyturio“ inf.
