„Mažosios mokyklos regionuose gali užtikrinti ugdymo kokybę ir jas reikia vertinti individualiai“. Taip sako Seimo opozicija, kuri balsavo kojomis (nedalyvavo balsavime) kai birželio 27 d. Seime buvo svarstomi įstatymo pakeitimai, kuriais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlė nustatyti kriterijus mokyklų tinklo pertvarkai.
Už Švietimo įstatymo pataisas, kurios nustatyto kriterijus bendrojo ugdymo programas vykdančioms mokykloms, balsavo 66 Seimo nariai. Tuo metu pataisoms priimti reikia, kad balsavime dėl priėmimo dalyvautų ne mažiau kaip pusė, t. y. 71, parlamentaras.
Tinklo pertvarka prieštarauja konstitucijai
Už pataisas balsavo 45 konservatoriai, po dešimt atstovų iš Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų. Pataisas kritikuojanti opozicija vieningai nedalyvavo balsavime. Taip pat balsavime nebuvo penkių konservatorių, dviejų liberalų ir vieno Laisvės frakcijos atstovo, dalis jų yra komandiruotėse užsienyje.
Pataisos turėjo įsigalioti nuo kitų metų sausio 2 dienos. Būtent nuo šios dienos įsigalioja konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, dabartines mokyklų tinklo taisykles pripažinęs prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Opozicija nepritarė pataisoms dėl reikalavimų klasių ir mokyklų dydžiams bei kitų kiekybinių kriterijų. Pasak jų, mažosios mokyklos regionuose gali užtikrinti ugdymo kokybę ir jas reikia vertinti individualiai.
Bendruomenės stoja ginti mokyklų
„Aš nežinau, ar tikrai vaikas bus laimingesnis, važiuodamas kasdien po 40 kilometrų į vieną pusę, ir ar tikrai jis norės pasiekti tą išsvajotą kokybę nuvažiavus tam tikrą atstumą. Vis dėlto tėvai neatiduos vaiko į blogą mokyklą, nekokybišką mokyklą, ir jei tėvai, bendruomenė stoja ginti savo mokyklos, tą mokyklą reikia vertinti individualiai ir atsižvelgti į bendruomenės lūkestį“, – sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščiniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
„Pataisos turėjo įsigalioti nuo kitų metų sausio 2 dienos. Būtent nuo šios dienos įsigalioja konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, dabartines mokyklų tinklo taisykles pripažinęs prieštaraujančiomis Konstitucijai“
Ji taip pat pažymėjo, kad „ne atstumas yra vaiko interesas, o žinios, gebėjimas gyventi, ir nebūtinai aukštasis mokslas yra gyvenimo sėkmė“.
Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė tvirtino sutinkanti su kolege iš opozicijos, kad nebūtinai aukštasis mokslas yra gyvenimo sėkmės garantas, bet teigė, kad būtent regionų gimnazijos siekdamos išsilaikyti neišleidžia vaikų į profesines mokyklas.
„Čia ir glūdi dalis problemos, kad mes norėdami suformuoti klasę vaikų neišleidžiame į profesinę mokyklą. Mes šiandien kai kuriose savivaldybėse miestuose centruose leidžiame po septynis–šešis, net po aštuonis klasių komplektus, o rajono pakraščiuose yra gimnazijos, kur nesusidaro net dvylika mokinių ir tiems mokiniams nesusidaro galimybės mokytis chemijos, fizikos, ir ką tai reiškia – mes neturime inžinierių, fiziką laiko apie 2 tūkst. vaikų per visą Lietuvą, chemiją – apie 800, nes tu dalykų šitose gimnazijose nemoko“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Konservatorė argumentavo, kad toliau nuo namų važinėti tektų ne pradinukams, o vyriausių klasių mokiniams, ir pavėžėjimas organizuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.
Skaičiuoti mokinius – atgyvena
„Mokiniui, kuriam jau 18 metų, kuris suaugęs, pavažiuoti keletą kilometrų – Lietuva nėra tokia valstybė, žiūrėkite, kas yra kitose valstybėse: visur yra pavėžėjimas, visur yra geltoni autobusiukai. Mes kalbame apie suaugusius žmones ir jų galimybes, mes apribojame jų galimybes, duokime vaikui pasirinkti“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
„ … tėvai neatiduos vaiko į blogą mokyklą, nekokybišką mokyklą, ir jei tėvai, bendruomenė stoja ginti savo mokyklos, tą mokyklą reikia vertinti individualiai ir atsižvelgti į bendruomenės lūkestį“
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė teigė, kad klasių komplektavimas pagal mokinių skaičių jau yra atgyvena.
„Pamirštame, kad gyvename 21 amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai galimos ir kitos mokyklų formos. Reikia ne vaikų galvas skaičiuoti, o iš esmės kitaip organizuoti ugdymą, nes mes atsilikę esam, dvidešimto amžiaus vidury, geriausiu atveju – šeštam-septintam dešimtmety. (…) Ir kodėl regione, jūs galvojat, žymiai prastesnės mokyklos nei Vilniaus mieste? Vilniuje irgi labai įvairios mokyklos, į vienas veržiasi, o į kitas niekas nenori eiti“, – sakė V. Targamadzė.
Laiko dar yra?
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Artūras Žukauskas teigė, kad pataisas bus siekiama priimti dar šią sesiją, nes nuo sausio jis turi įsigalioti – kitaip bus teisinio vakuumo situacija.
Premjerė Ingrida Šimonytė po balsavimo teigė situacijos nedramatizuojanti – anot jos, opozicija pasinaudojo tuo, kad keli valdantieji yra išvykę į komandiruotes. Ji teigė, kad tuo atveju, jei pataisos nebus priimtos pavasario sesiją, balsavimas įvyks rugsėjį.
„Opozicija pasinaudojo proga, kad pora kolegų yra komandiruotėje, gaila dėl to, bet, jei nepavyks priimti šią sesiją, rugsėjo mėnesį bus priimta“, – teigė premjerė.
Pagal dabartinę tvarką, mokykloje turi būti bent 60 mokinių, 5–8 klasėje turi mokytis ne mažiau kaip 8 mokiniai. vyresniųjų gimnazijų klasių turi būti komplektuojama bent dvi, mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje yra 12, galimos tam tikros i6imtys tautinių mažumų mokykloms, jei tai vienintelė gimnazija savivaldybėje ir pan.
Po Konstutucinio teismo sprendimo
Ministerija pataisas parengė po KT nutarimo, kad dabartinė tvarka, kai mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.
„…klasių komplektavimas pagal mokinių skaičių jau yra atgyvena“
Pataisomis būtų buvę nustatyta, kad mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse turi atitikti leistiną mažiausią ar didžiausią mokinių skaičių, kurį nustatys Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius.
Mokinių skaičius turėjo užtikrinti, kad, atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį, būtų sudaromos sąlygos užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius.
Opozicija kritikuoja ministerijos parengtus pakeitimus sakydama, kad pertvarkant mokyklų tinklą regionuose turi būti nustatyti ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai kriterijai, kurių pasigenda. Opozicijos atstovai taip pat laikosi pozicijos, kad sprendimo galią dėl mokyklų privalo turėti jų steigėjos – savivaldybės.
Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, kuriai vadovaujant ministerijai buvo parengtos pataisos, tvirtino, kad įstatymo pataisos įtvirtintų tiek kiekybinius, tiek kokybinius kriterijus. Pasak buvusios ministrės, esminis tikslas – kad visi vaikai turėtų lygias galimybės mokytis, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos.
Per pataisų svarstymą ministrė teigė, kad iš aštuonių pataisomis nustatomų kriterijų du yra kokybiniai: vienas jų įpareigoja, kad mokykloje vykdomos programos turi atitikti bendrojo ugdymo planus, kitas – užtikrina mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą.
Įvesti griežtesnę kontrolę pavyko
Kitas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis sugriežtinta pamokų lankomumo kontrolė, parlamentas priėmė. Už pataisas balsavo 96 Seimo nariai ir trys susilaikė.
Pataisos leis ŠMSM patvirtinti bendrą mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, taip pat įstatyme įrašyta nuostata, kad mokykla turi tą pačią dieną informuoti tėvus mokiniui neatvykus į mokyklą ar pamoką, jei apie tai nepraneša patys tėvai.
J. Šiugždinienė sako, kad pataisos leistų valstybės lygiu nustatyti bazinę pamokų lankomumo tvarką, nes šiuo metu saugikliai įsijungia tik mokiniui praleidus pusę pamokų. Pataisos inicijuotos jos vadovavimo ministerijai laiku.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais iki kovo pabaigos 304 tūkst. 196 mokiniai praleido daugiau kaip 17 mln. pamokų, iš kurių beveik 4 mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos.
Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Kai kurie mokiniai praleido per 500 nepateisintų pamokų. Vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas. Dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų – tai sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų pateisinamų pamokų.
„Mūsų laikas“ nuotrauka
