„Kitoks teatras“ pristato intriguojančią režisieriaus bei pjesės autoriaus Ramūno Cicėno komediją „Kaimynai be ryšio“ su visiems puikiai pažįstamomis žvaigždėmis: Oneida Kunsunga, Edita Užaite, Šarūnu Gedvilu, Ainiumi Storpirščiu, Nerijumi Gadliausku, Roku Petrausku. Šį sykį apie spektaklį, Kretingą bei savo laisvalaikį sutiko papasakoti vienas šio teatro aktorių – Nerijus Gadliauskas.
– Gerbiamas Nerijau, į Kretingą atvykstate su spektakliu „Kaimynai be ryšio“, gal galėtumėte trumpai papasakoti apie ką šis spektaklis?
– Šio spektaklio premjera buvo vasario mėnesį, tai toks dar pakankamai naujas, ne senas spektaklis. Jis apie šiuolaikinių žmonių besaikį prisirišimą prie šiuolaikinių technologijų. Galbūt galime juoktis ar liūdėti, kad auga tokia karta, kuri nebesulaiko dėmesio, nebeskaito knygų. Deja, taip yra, nieko nepadarysi, progreso nebesustabdysim.
– Ši mintis kažkiek liūdina, bet Jūsų spektaklis komedija, vadinasi turėtų būti juokingas?
– Taip, tai komedija, pašiepianti visokius tokius reikalus ir žmonių santykius. O kaimynai be ryšio – tai toks tarsi dviprasmiškas išsireiškimas, kadangi, kai žmonėms dingsta wi-fi ryšys, tai jų visas gyvenimas tarsi pradeda griūti.
– Daugumai Jūs pats esate pažįstamas kaip Robertėlis iš serialo „Moterys meluoja geriau“. Ką Jums pačiam reiškia šis personažas? Ar dažnai gatvėje žmonės atpažįsta?
– Net nežinau.. Šis personažas yra vienas iš daugelio mano personažų, galbūt tik daugiau matytas ir žinomas. Tai tiesiog eilinis, niekuo neišsiskiriantis mano darbas.
– Jums eilinis, niekuo neišsiskiriantis, o praeiviui gatvėje labai netgi pažįstamas.
– Na, taip, nes jis labiau matomas. Televiziją žmonės žiūri, o į teatrą rečiau nueina.
– Galbūt galėtumėte atskleisti koks tas tikrasis Nerijus Gadliauskas? Koks jo laisvalaikis, ką veikia, kuo domisi?
– Koks tas tikrasis dabar jau sunku pasakyti ( šypsosi).
– Negi tie personažai tiek įsiskverbia, kad jau sunku nuo jų atsiskirti?
– Na, tikiuosi, kad dar atsiskiriu (juokiasi). Žinoma, būna repetuoji, guliesi ir keliesi su mintimi apie tai, nes reikia tą personažą sukurti, įsijausti. Bet aišku, ne personaže gi gyveni. Esu kaip ir visi kiti žmonės – nieko ypatingo.
– Ką veikiate laisvalaikiu, kas patinka?
– Šiaip, nuo jaunumės esu krepšinio fanas, bet dabar jau aktyviai nebesportuoju, tad tik palaikau žaidžiančius. Dar mėgstu knygas skaityti, bet irgi dabar jau ne tiek daug, kiek jaunystėje skaitydavau.
– Kokia paskutinė skaityta knyga, palikusi įspūdį?
– Paskutinė perskaityta ir patikusi yra Sandros Bernotaitės „Akys chimeros“. Tai mano šios vasaros skaitinys. Patinka Kristinos Sabaliauskaitės romanai, daugelį iš jų esu skaitęs, mane labai žavi ši literatūros kūrėja, jos rašymo stilius. Tikrai malonus laikas apturėtas su jos knygomis.
– Ar esate buvęs Kretingoje?
– Žinoma, esu buvęs. Nuostabus miestas, vienas iš labiau patinkančių miestelių. Ir jūsų botanikos, Žiemos sodas, kuriame esu buvęs ne vieną sykį, labai gražus.
– Dabar Žiemos sodas atsinaujinęs, taip pat Kretingos muziejuje eksponuojama grįžusi viena seniausių gintarų kolekcija – lobis, galbūt pavyktų Jums prieš spektaklį apsilankyti ir pamatyti.
– Labai įdomu. Kiek teko būti Kretingoje, tai tikrai paliko įspūdį. Nors, kita vertus, Lietuvoje tikrai yra daug gražių vietų, gražių miestelių, tik reikia nepatingėti į juos užsukti.
– O su spektakliais irgi esate buvęs?
– Taip, esu buvęs. Jau savo amžiuje tikrai daug kur esu buvęs (juokiasi).
– Kokiais žodžiais norėtumėte pakviesti publiką į šį naują spektaklį?
– Kviečiu visus, kas prijaučia teatrui, kas jį mėgsta – užeikite. O patiks ar nusivils žmogus – čia jau diskusijų objektas. Bet, žinoma, labai tikimės, kad patiks.
– Ačiū Jums labai už pokalbį. O visiems kretingiškiams bei miesto svečiams primenu, kad spektaklį „Kaimynai be ryšio“ bus galima pamatyti spalio 23 dieną, 18 val., Kretingos kultūros centre.
Kalbino Jurga Valery
