Spalio 13 – ąją Kretingos bibliotekoje įvyko aštuntus metus organizuojamas ir jau tradicija tapęs Kretingos krašto kūrėjų vakaras. Renginio svečiai turėjo unikalią galimybę pasimėgauti muzika, poezija, proza, pajusti ir suprasti kūrybos galią, pamatyti jog žodis nėra tik paprasta komunikacijos priemonė, o mokantys meistriškai valdyti kalbos subtilybes, atveria mums pasaulio suvokimą kitu žvilgsniu ir pojūčiais.
Kretingos meno mokykla bei muzikinės programos iniciatorė mokytoja Olivija Kundrotaitė parengė ypatingai gražią ir spalvingą programą, kuria mėgavosi svečiai bei dalyviai: smuikininkų ansamblis atliko Oskaro Petersono kūrinį „Himnas laisvei“, fleitininkė Orinta Saudargaitė pasirodė su Ričardo Rodžerio kūriniu „Edelweis“, Aleksandro Kačanausko kūrinį „Siuntė mane motinėlė“, pasiklausyti pakvietė jaunasis saksofoninkas Mantas Tolis , nuostabiai suskambo visiems puikiai pažįstamas kūrinys – Algimanto Raudonikio „Švelnumas“, kurį dovanojo saksofono klasės mokinys Andrius Slušnys, o paskutinįjį muzikinės programos kūrinį atliko akordeonistas Kostas Statkauskas (mok. Ramūnas Šlepavičius), visiems pristatęs Vincento Skoto kūrinį „Marinella“.
Antroje renginio dalyje pasirodė gausus Kretingos krašto kūrėjų būrys. Tai žmonės, iš kurių kiekvienas, savyje turintis vidinę jėgą, atveria širdį ne tik sau, bet ir šalia esantiems. Pedagogė, poetė, ne vienos poezijos knygos autorė Irena Grabienė skaitė savo eilėraščius, alsuojančius gyvybe ir viltimi. Kūrybiniu universalumu pasižymintis, šiuolaikinius, metapostmodernistinius bruožus kūryboje jungiantis Gediminas Bytautas, šiemet pristatęs ir naujausią poezijos knygą-albumą „Vizijos“, į renginį atvyko pasidalinti kūrybinėmis įžvalgomis. Poetės Aušros Budreckienės lyrika – tarsi gėrio ir grožio sala, kurioje gyvena stipri asmenybė. Jurga Valery pristatė savo naujausius eilėraščius bei eiles iš šiemet išleisto poezijos rinkinio ‚Marso mergaitė‘. Giedrius Vaicekauskas – poetas, menininkas, kodavimo specialistas, eiliuotą žodį ir filosofinę mintį valdantis kretingiškis, kūryboje atsiskleidė jautrų bei taiklų požiūrį į mus supantį pasaulį. Pirmą kartą krašto kūrėjų vakare dalyvaujantis Pranciškonų gimnazijos gimnazistas, literatūriniuose konkursuose laurus skinantis bei Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamoje jaunųjų filologų kūrybinės dirbtuvėse „Vasaros akademija“ dalyvavęs jaunasis poetas Dominykas Miežetis drąsiai skaitė savo eiles.
Sidas Čepelevas, aktyvus gimnazistas, lankantis vaikų ir jaunimo teatrą „Atžalynas“ ir savo gyvenimo neįsivaizduojantis be kūrybos pristatė šiemet išleistą poezijos knygą „Laumės siūlas“.
Kitas Pranciškonų gimnazijos auklėtinis Tomas Valiūnas, prozos kūrinius rašantis nuo mažumės, suintrigavo perskaitęs savo naujojo istorinio detektyvo ištrauką. Pirmojo jo detektyvinio romano „Lažybos prie karsto“ tiražas išpirktas, laukiamas pakartotinas leidimas.
Inga Mažeikienė – atvira, jautri ir nepaprastai nuoširdi poetė pasidalino savo kūryba ir jausmais, kurie palietė širdį.
Būti rašytoju – Dievo dovana. O žiūrint plačiąja prasme, visi savyje turi kažką netikėto, šviesaus, kitoniško, nebuitiško, nekasdieniško, tik gal ne kiekvienas sugeba tai išreikšti žodžiais. Kūrėjams duota privilegija, kad jie tai sugeba išreikšti. Džiugu, jog Kretingos krašto kūrėjų vakaras – kasmet sušildo ir praturtina literatūrine liepsna, palaikančia ir įkvepiančia ne tik kuriančiuosius, bet ir šalia esančius.
„Švyturys“ į renginį įkišo savo smailą nosytę ir, pasinaudojęs proga, pakalbino jaunuosius Kretingos kūrėjus.
– Sidai, papasakokite apie save, kas esate, kaip jaučiatės šiame pasaulyje, kas Jums yra kūryba ir eilėraštis? Kaip jie gimsta, ateina?
– Man patinka nuolat ką nors kurti, visai nesvarbu ar tai rašymas, ar kas nors kito. Lankau Kretingos vaikų ir jaunimo teatrą “Atžalyną”, mėgstu ne tik vaidinti, bet ir laisvalaikiu lankytis teatre, žiūrėti spektaklius, patinka, kai mane nuolat supa kūryba, naujos idėjos. Taip pat Kretingos M. Valančiaus bibliotekoje prisidedu prie kai kurių renginių organizavimo. Jau 5 vasaras iš eilės Kretingos gyventojams pristatėme renginį pagal Hario Poterio knygų seriją. Taip pat šį mėnesį, jau antrus metus, pristatysime renginį pavadinimu “Keistesni dalykai”, pagal gerai žinomą serialą “Stranger Things”. Eilėraščius rašau jau nuo pat vaikystės. Tiesa, mano pirmieji bandymai buvo labai paprasti eilėraštukai, tačiau tai man padėjo suprasti, jog tokį tekstą tikrai gebu rašyti. Šį savo gebėjimą iš naujo atradau visai neseniai. Dešimtoje klasėje mokytoja pasiūlė dalyvauti konkurse, kuriam reikalingas tekstas galėjo būti parašytas bet kokia forma. Būtent tuomet ir pasirinkau rašyti eilėraštį. Vienuoliktos klasės metinis projektinis darbas pastūmėjo mane bandyti kurti daug daugiau. Išsikėliau tikslą, jog mano metinis projektinis darbas bus eilėraščių knygelė ir netrukus ėmiau ieškoti savo stiliaus. Poezija, mano manymu, tai būdas pasakyti tai, ko įprasti žodžiai ir sakiniai negeba perteikti. Tai galimybė prakalbinti savo sielą, kad ši pasakytų kuo daugiau, neišduodama visų paslapčių. Kai pradėjau galvoti apie tokios kūrybos įgyvendinimą – nežinojau nuo ko pradėti. Mano pirmieji bandymai buvo labai primityvūs, nuobodūs, nepatinkantys man pačiam. Tuomet pamaniau, jog vertėtų į ką nors atsiremti, paskaityti kitų poeziją. Nusipirkau Šekspyro sonetų rinkinį ir ėmiau narplioti jo kūrybos ypatumus, paslaptis. Man, tiesa, nieko doro vis neišeidavo, kol vieną vakarą, netyčia vartydamas vadovėlį, neatradau Henriko Radausko. Jo poezija man pasirodė artima širdžiai, tiesiog geniali ir stulbinanti. Ėmiau analizuoti ir galvoti kaip jis geba taip nuostabiai rašyti. Taip jo kūriniai man ir tapo didžiausiu varikliu bei įkvėpimo šaltiniu. Visai neseniai supratau, jog eilėraštis gali gimti bet kada. Dažniausiai nereikia jo ieškoti, per daug mąstyti. Man pakanka pradėti nuo kokio nors žodžio ar įdomios minties, kuri gali užklupti visiškai netikėtai. Kartais būna dienų, kai nesinori kurti nieko, o kartais kūryba tiesiog nesustabdomai liejasi. Tokiomis dienomis stengiuosi išnaudoti tokias progas ir parašyti visko kuo daugiau.
– Tomai, papasakokite kas traukia, žavi, įkvepia? Kokios knygos bei filmai patinka? Kaip kyla idėjos rašymui, kaip atsiranda personažai? Ar užtenka laiko viskam aprėpti? Kokiose veiklose dalyvaujate?
– Mane žavi istorija (XVIII-XIX – to amžiaus, nes man tai žaviausias laikotarpis), žmonių gyvenimai skirtingu laiku, įkvėpia pasvarstyti, kokie galėjo būti skirtingų žmonių, asmenybių, požiūrių santykiai vienoje ar kitoje istorinėje epochoje, kokių atspindžių galima rasti šiuolaikinėje kultūroje. Taip pat mėgstu mokytis kalbas, kartais jos ir paskatina kurti istorijos veiksmo vietą vienoje ar kitoje šalyje. Patinka istoriniai filmai, istoriniai romanai. Žinoma, klasikiniai detektyvai. Didžiausia įkvėpėja – A. Kristi. Idėjų kyla iš visur, net sunku atsekti, todėl sunku būtų atsakyti detaliau. Kai kurie personažai atsiranda įkvėpti istorinių asmenybių, kiti iš kažkokio požiūrio/idėjos, kurį tas veikėjas atstovautų. Viską pavyksta aprėpti, kai susiplanuoji, rašai tvarkingai ir metodiškai. Dalyvauju gimnazijos savivaldos veikloje, Junior Achievement verslo kūrimo projektuose (knygos rašymas ir leidyba buvo mano verslas), rašau straipsnius „Pajūrio Naujienose“, „Kuprinėje“. Dalyvauju knygų ir kino klube miesto bibliotekoje.
– Dominykai, papasakokite apie save, apie įkvėpimą, kaip gimsta Jūsų eilės? Pasidalinkite kuo domitės, kaip leidžiate laisvalaikį? Ką Jums reiškia lietuvių kalba, žodis, mintis?
– Esu 12 – os klasės moksleivis, laisvalaikiu dalyvauju Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, rašau poeziją, fotografuoju, dalyvauju Egidijaus Radžiaus Teatro veikloje. Kalbėti apie eiles ir kaip jos gimsta yra gana sudėtinga, nes neturiu vieno įkvėpimo šaltinio, dažnai rašau apie tai ką matau, ką išgirstu ar matau kitaip. Kalba, žodis, mintis yra vienas ir tas pats dalykas mano akyse, nes be vieno, nebūtų kito. Su kalba mes išsakome savo mintis ir žodis būna dvigubas – rašytas ir išsakytas, štai kodėl rašau poezija, nes kiekvienas žmogus gali ją suprasti pagal save. Tikiuosi, kad ateityje manęs poezija nepaliks, o žodis bei mūsų kalba bus išsaugota ir išmylėta. O laisvalaikiui laiko nelabai randu, nes sau keliu visur aukštus reikalavimus, nesvarbu kur dalyvaučiau. Beje, esu labai dėkingas savo lietuvių kalbos mokytojai Virgilijai Kavoliūnienei už visą suteiktą paramą tiek moksluose, tiek prie poezijos.
Parengė Birutė Naujokaitienė, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos, skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Moksleivius kalbino
Jurga Valery
