Amerikos širdies asociacija (AHA) teigia, kad dėl rūkymo sukeltų ligų kasmet JAV miršta daugiau nei 440 000 žmonių. Dauguma naujų rūkalių yra vaikai ir paaugliai. Rūkantys turi didesnę plaučių ligų riziką – tai plaučių vėžys ir plaučių emfizema, o tai kelia didesnę širdies ligų bei insulto riziką.
Faktai apie rūkymą ir širdies ligas
Tabako dūmuose esančios medžiagos sukelia trombozę ir aterosklerozę, todėl rūkantiems didėja miokardo infarkto, staigios mirties, insulto rizika. Širdies nepakankamumo išsivystymo pavojus jiems yra dvigubai didesnis, nei nerūkantiems. Taip pat rūkymas gali sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Viena iš 5 su rūkymu susijusių mirčių –kraujotakos ligos.
Vyresnėms nei 35 metų moterims, kurios rūko ir vartoja kontraceptines tabletes, yra daug didesnė širdies ligų, insulto ir kraujo krešulių rizika.
Kaip rūkymas paveikia širdį ir kraujagysles?
• Sukelia greitą ir ilgalaikį kraujospūdžio padidėjimą.
• Sukelia greitą ir ilgalaikį širdies susitraukimų dažnio padidėjimą.
• Sumažina kraujo tekėjimą iš širdies.
• Sumažina deguonies, patenkančio į kūno audinius kiekį.
• Didina kraujo krešulių riziką.
• Kenkia kraujagyslėms.
• Sumažina kraujo tekėjimą į smegenis.
Rūkai – kenki ne tik sau, bet ir aplinkiniams bei gyvūnams
Amerikos širdies asociacijos duomenimis apie 34 000 nerūkančiųjų kasmet anksti miršta nuo koronarinės širdies ligos dėl pasyvaus tabako dūmų poveikio.
Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Nerūkantysis, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą. Todėl visame pasaulyje yra kovojama už aplinką be tabako dūmų, skatinama nesitaikstyti su žalingais įpročiais.
Rūkai darbe? Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Darbovietėse gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti, tačiau rūkymui skirtos patalpos neužtikrina pilnos darbuotojų apsaugos nuo pasyvaus rūkymo. Inžinieriai teigia, kad jokia vėdinimo sistema negali visiškai pašalinti dūmų. Tai reiškia, kad net rūkant tam skirtose patalpose, oras teršiamas ir ten, kur nerūkoma.
Rūkymui skirtas vietas įrengus prie pastatų durų, langų ar vėdinimo angų, dūmai vis tiek pasklinda dėl skersvėjo. Įrengus rūkymui skirtas patalpas, kiti darbuotojai neapsaugomi nuo pasyvaus rūkymo poveikio. Minėtose patalpose savo darbo laiku dirba valytojai, kurie priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pasyvus rūkymas gali sukelti sveikatos problemų nėščioms moterims, kūdikiams ir mažiems vaikams. Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai. Jie dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Staigios kūdikių mirties sindromas taip pat yra susijęs su pasyviu rūkymu. Rūkymo metu cigarečių dūmuose esančios toksinės medžiagos nusėda ant patalpose esančių paviršių, rūkančiojo plaukų, odos ir drabužių. Toksinams kaupiantis ir reaguojant su oru jie gali keistis ir tapti kancerogeninėmis medžiagomis. Su didžiausia pasyvaus rūkymo rizika susiduria vaikai, kurie ropodami liečia įvairius paviršius, kiša rankas į burną, todėl turi didžiausią sąlytį su patalpoje esančiais paviršiais.
Švedijos Nacionalinės sveikatos ir gerovės tarybos finansuotas tyrimas atskleidė, kad pasaulyje pasyvus rūkymas kasmet nusineša 603 000 nerūkančiųjų gyvybes.
Ūmus pasyvaus rūkymo poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ir kitais simptomais.
Ilgainiui pasyvus rūkymas gali 25-30 proc. padidinti širdies ligų riziką ir 20-30 proc. padidinti plaučių ligų riziką.
Pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė, o rizika susirgti astma išauga 40-60 procentų. Pasyvaus rūkymo simptomai gali pasireikšti kaip neatpažintos sveikatos būklės. Visada kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl diagnozės.
Rūkančioms moterims širdies infarkto tikimybė didesnė
Tyrimais įrodyta, kad cigarečių dūmai turi didesnę įtaką ūmių trombozinių įvykių išsivystymui nei arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesui – aterogenezei. Tai patvirtina ir statistika, kuri rodo, kad net 50 procentų atvejų ūminių miokardo infarktų jauniems ir vidutinio amžiaus asmenims įvyksta dėl rūkymo sukeltos trombozės. Šiuo metu jau žinoma, kad rūkantys asmenys po ūminio miokardo infarkto rečiau miršta ligoninėje („rūkoriaus paradoksas“), nes jie būna beveik dešimtmečiu jaunesni, turi mažiau rizikos veiksnių, palyginus su to paties amžiaus nerūkančiais asmenimis. Nustatyta, kad kasdien surūkant pakelį cigarečių, miokardo infarkto rizika padvigubėja. Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi, o jeigu jos pavyksta išvengti, yra didesnė infarkto pasikartojimo tikimybė. Nors širdies ir kraujagyslių ligų rizika priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, bet net ir surūkant 1–5 cigaretes per dieną rizika susirgti reikšmingai didėja.
Kodėl mesti rūkyti?
Amerikos širdies asociacijos išvadose rašoma, jog atsisakius šio žalingo įpročio, širdies ligų rizika galėtų sumažėti perpus. Tyrimai taip pat rodo, kad nors metus nerūkant, sumažėja širdies priepuolio priežastis (aterosklerozė, kraujo krešuliai ir širdies ritmo sutrikimas).
Norėdami mesti rūkyti, turite būti psichologiškai pasirengę. Fiziškai turite įsipareigoti reguliariai mankštintis ir daug miegoti. Turite įveikti 2 kliūtis: viena iš jų yra fizinė priklausomybė nuo nikotino, kita – įprotis rūkyti. Nacionalinis vėžio institutas siūlo šiuos patarimus, kurie padės jums mesti rūkyti:
• pagalvokite, kodėl norite mesti rūkyti,
• pasirinkite laiką be streso mesti,
• paprašykite šeimos, draugų ir bendradarbių paramos ir padrąsinimo,
• kiekvieną dieną pradėkite mankštintis ar užsiimti veikla, kad sumažintumėte stresą ir pagerintumėte savo sveikatą,
• daug ilsėkitės,
• valgykite subalansuotą mitybą,
• prisijunkite prie mesti rūkyti programos ar kitos paramos grupės.
Turėsi valios-
pasieksi tikslą !
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento puslapyje teigiama, jog kiekvienas mėginimas mesti rūkyti yra žingsnis link užsibrėžto tikslo.
Priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus.
Bandantieji mesti rūkyti palaipsniui praeina šio proceso etapus, kurių metu keičiasi požiūris į savo rūkymą ir metimą rūkyti.
Dauguma rūkančiųjų yra bent kartą bandę mesti rūkyti. Vis dėlto, ne visiems pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus. Vieniems pavyksta mesti rūkyti savarankiškai, o kitiems prireikia papildomos psichologinės ir medicininės pagalbos, o norintiems mesti rūkyti, būdų yra labai įvairių. Jei nepavyksta pačiam mesti rūkyti, patarimo ir pagalbos gali kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvairią pagalbą metantiems rūkyti Lietuvoje teikia pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros centrai, psichikos sveikatos centrai ir kt.), priklausomybės ligų centrai, visuomenės sveikatos biurai, kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos.
Metantieji rūkyti turi labai įvairią patirtį dėl svorio priaugimo – vieniems svoris gali nukristi, o kitiems – smarkiai priaugti. Per pirmuosius šešis mėnesius dauguma metusiųjų rūkyti priauga šiek tiek svorio, tačiau, tai žinodamas, tu gali iš anksto numatyti veiksmus, kaip to išvengti. Riziką priaugti svorio lemia šie veiksniai:
• metus rūkyti atsistato skonio ir uoslės receptorių jautrumas, todėl pagerėja apetitas,
• metantieji rūkyti negali iš karto atsisakyti įprasto „ranka– burna“ veiksmo, todėl linkę daugiau užkandžiauti,
• nikotinas šiek tiek pagreitina medžiagų apykaitą, o metus rūkyti ji šiek tiek sulėtėja,
• nikotinas gali slopinti apetitą, tad pirmosiomis savaitėmis metus rūkyti jaučiamas didesnis alkio jausmas.
Atmink, kad kelių kilogramų priaugimas nėra tokia didelė problema sveikatai lyginant su rūkymo daroma žala. Visuomet gali pasitarti su savo šeimos gydytoju, kaip sumažinti svorio padidėjimo riziką, bei drauge suplanuoti konkrečias priemones. Pagrindinė taisyklė – siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp gautos su maistu ir išeikvotos energijos, sveikai maitinkis ir daugiau judėk.
Skaičiai kalba…
Švedijoje šiandien įprastas cigaretes rūko vos 5 proc. gyventojų. Taigi, Švedijai pavyko savo gyventojus ištraukti iš rūkymo gniaužtų, kai tuo tarpu kitose Europos šalyse cigaretes rūko ketvirtadalis gyventojų. Švedijoje mirtingumas nuo su rūkymu susijusių ligų yra mažiausias Europoje ir jis mažėja kartu su rūkančiųjų cigaretes skaičiaus mažėjimu.
Lietuvoje 2022 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 70,9 metų, moterų – 79,6.
Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje, kurią parengė Visuomenės sveikatos biuras skelbiama, kad demografinė situacija tokia: 2023 metų pradžioje Kretingos rajone gyveno 37554 gyventojų arba 0,40 proc., daugiau nei 2022 metų pradžioje. Gyventojų skaičius Kretingos rajone kasmet mažėja, tačiau šiais metais šiek tiek padaugėjo – 150 asmenų.
2023 metų pradžioje moterų buvo 2284 daugiau nei vyrų ir jos sudarė 53,04 proc. visų rajono gyventojų.
Tai rodo, kad per metus į rajoną iš kitų Lietuvos vietovių atvyko daugiau gyventojų nei išvyko. Analizuojant Kretingos rajono savivaldybės gyventojų sveikatą, pastebėta, kad 2022 m. didžiausias sergamumas buvo kvėpavimo sistemos ligomis.
2022 metais Kretingos rajono savivaldybėje vidutinė gyvenimo trukmė buvo 75 metai, o tai atitinka Lietuvos vidurkį – 75,8 metai.
„Nesitikėk greitos sėkmės ir nesusigundyk menka nauda. Paskubėjęs nepasieksi tikslo, susigundęs mažais dalykais, nenuveiksi didžiųjų.“
( Konfucijus)
Sveikatos specialistė
Virginija Mockutė
