Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krova krito, pelnas išliko toks pat
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas antradienį pristatė svarbiausius praėjusių 2023 m. uosto krovos, investicijų rezultatus. Taip pat pasidalijo šių metų planais.
Praėjusiais metais Klaipėdos uosto krovos apimtys sudarė 32,7 mln. tonų. Krovos apimtys pernai krito apie 9 proc. Manoma, kad 2024 m. krova gali kristi dar virš 5 proc. Anot A. Latako, didžiausią įtaką šiam kritimui turėjo sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, o ypač sustabdžius Baltarusiškų trąšų importą.
Lyginat su kitų Baltijos šalių uostais, Klaipėdos uosto krovos apimtys krito mažiausiai. Rygos uosto krovos apimtys sumažėjo 20 proc., o Talino uosto 29 proc.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo teigimu, 2023 m. dar buvo gauta dalis ir rusiško krovinio
Taip pat praėjusiais metais trečdaliu sumažėjo kruizinė laivyba. Tai galėjo lemti Lietuvai uždaryti Kaliningrado, Sankt Peterburgo ir kiti uostai.
Tačiau pastebimas keliaujančių laivais skaičiaus augimas. Pernai 18 proc. išaugo plaukiančiųjų keltais ir kruiziniais laivais.
Pernai Klaipėdos uostas sulaukė ir rekordinių investicijų, kurios siekia 98 mln. eurų.
Taip pat klestėjo laivų statybos ir remonto pramonė. 2023 m. suremontuoti 102 laivai.
2024 m. Klaipėdos uosto numatyti projektai ir tikslai
Artimiausiems ketveriems metams Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymui ketinama skirti 234 mln. eurų investicijų.
Taip pat šiais metais numatyta pradėti kruiziniams laivams skirtos krantinės projekto įgyvendinimą. Krantinė bus skirta ne tik laikyti laivams, čia galės lankytis visi norintys pasigrožėti Kuršių marių vaizdais. Planuojama pastatyti amfiteatrą, uosto veiklos koordinavimo centrą, pasodinti želdinius. Projektą įgyvendinti planuojama per 3 metus.
Lėšų numatyta ir pietinės uosto dalies su 100 ha nauja teritorija vystymo parengiamiesiems darbams.
Planuojama pradėti vykdyti vandenilio gamybą ir įrengti vandenilio užpildymo stoteles. Įgyvendinti projektą numatoma 2025 m.
Taip pat planuojama pradėti laivyno bazės statybos darbus, pradėti jūrinio vėjo krovos ir surinkimo terminalo įgyvendinimo darbus.
Kuršių nerijoje ketinama pastatyti pušies formos radarų bokštą, skirtą laivų eismo reguliavimui Kuršių nerijos teritorijoje.
A. Latakas: Situacija Raudonojoje jūroje Klaipėda gali būti naudinga
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas sakė, kad situacija Raudonojoje jūroje Klaipėdai gali būti naudinga.
Bet kokiu atveju, kroviniai iš Azijos atplaukia. Jie plaukia ilgiau, jų kaina didesnė. Ir esant didesnei kainai krovinių arba prekių, kurios atvyksta į Europą iš Azijos, atsiranda galimybė verslams, ekonomikoms, esančioms čia, konkuruoti su tomis pigiomis prekėmis, kurios ateina iš Azijos“, – sakė A. Latakas.
