Minint valstybės atkūrimo Kovo 11-osios šventę, Nasrėnų bendruomenę pasiekė džiugi naujiena. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje gaminama ir svečius per edukacijas džiuginanti tikra žemaitiška cibulynė pripažinta ir įvertinta ne tik rajone, bet ir valstybiniu mastu. Cibulynė pripažinta Tautinio paveldo produktu.
Pirmadienį gausiai susirinkusių svečių būryje, muziejuje buvo paminėta Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Ta proga buvo surengta viktorina – protų mūšis „Mano Lietuva“. Keturios komandos turėjo įveikti 30 klausimų maratoną ir parodyti savo žinias iš Lietuvos istorijos, geografijos, žemaitiškų tradicijų ir papročių. Pralaimėjusių nebuvo.
Ši diena ypatinga tapo dar ir todėl, kad nasrėniškei Reginai Simonaitienei buvo įteiktas Tautinio paveldo produkto sertifikatas. Šiuo sertifikatu pažymima, kad Reginos gaminama cibulynė atitinka tautinio paveldo sertifikavimo reikalavimus. Tai reiškia, jog patiekalas pripažįstamas tautiniu paveldu ir visos šalies mastu.
Dažniausiai Reginos gamintą cibulynę ragauja muziejaus lankytojai bei turistai, užsisakę edukaciją „Žemaitiški patiekalai Nasrėnuose“. Kastinis, cibulynė, spirgynė – Žemaitijos kulinarinio paveldo dalis, kuri yra saugoma ir puoselėjama Nasrėnų kaimo ir jo apylinkių gyventojų.
Dokumentą įteikti atvyko Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė. O po šventės minėjimo svečiai buvo pakviesti pasivaišinti cibulyne.
Stebuklingo patiekalo gamintoja Regina Simonaitienė prisipažino, jog cibulynės, kaip ir kitų tradicinių žemaitiškų patiekalų išmokusi gaminti iš savo šeimos. Tai buvo perduodama iš kartos į kartą.
Cibulynė tai kaimiška žemaitiška sriuba, kurią žmonės senovėje gamindavosi įvairiomis progomis. Tai dažniausiai būdavo advento arba gavėnios patiekalas. Kadangi šiuo metu kaip tik yra gavėnios laikas, tai ir šis srėbalas puikiausiai tinka. Žemaitijos virtuvėje sriubos (srėbalai) atsirado nuo karaliaus Vytauto Didžiojo laikų, kai jis leido Lietuvoje apsigyventi žydams, o tie anuomet pradėjo prekiauti silkėmis.
Kai kas cibulyne laiko seniausia lietuviška sriuba, senesne už šaltibarščius. Tai ko gero vienintelė pasaulyje šaltsriubė, turinti mažiausiai priedų ir kuri patiekiama ne tik per gavėnią ar adventą bet ir populiari antrą vestuvių dieną iš pat ryto, pagirioms palengvinti. Ji ruošiama iš silkės, virinto vandens ir svogūnų (žemaitiškai cibulis reiškia svogūną).
Cibulynė patiekiama ant vaišikų stalo dideliame keraminiame dubenyje, kad kiekvienas sau įsipiltų šio srėbalo dubenėlius. Atskirai duodamomis karštos bulvės, išvirtos su lupenomis. Žemaitijoj beveik visuomet tą pačią dieną buvo gaminamas ir kastinis, duodamas kartu su garuojančiomis bulvėmis.
Visi šie Žemaitijos kulinarinio paveldo patiekalai – kastinis, cibulynė, spirgynė – yra ne tik saugomi ir puoselėjami Nasrėnų ir aplinkinių kaimų gyventojų, bet jų gaminimo tradicija yra gyva ir perduodama jaunimui.
Gintaras Mikšiūnas
Autoriaus nuotrauka
