Ketvirtadienį Seimas priėmė Karo prievolės įstatymo pakeitimus, kurie numato jaunuolių šaukimą į karinę tarnybą iš karto po mokyklos. Nuo šiol jaunuoliai apie savo tinkamumą tarnybai sužinos dar būdami 17-os metų, kai bus tikrinama jų sveikata.
Už šią reformą Seime balsavo 85 parlamentarai, nepritarė 3, o 14 Seimo narių susilaikė.
Pagal naująją tvarką, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys galėtų tai padaryti nuo 18 iki 39 metų.
Į karo prievolininkų sąrašą pateks jau 17-mečiai, bus patikrinta jų sveikata, ir jeigu ji bus tinkama, tarnauti jie eis tik sulaukę 18 metų. Pataisomis taip pat siekiama sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos, bet vis tiek nori prisidėti prie kariuomenės. Šie asmenys galėtų pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos spręstų kariuomenės vadas.
Svarstant pakeitimus, daug diskusijų sukėlė klausimai dėl galimybės atidėti tarnybą studijuojant aukštojoje mokykloje. Krašto apsaugos ministerija siūlė, kad studijavimas nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą, tačiau šiam siūlymui nebuvo pritarta. Pagal pataisas, vaikinams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, vieną kartą vienam studijų laikotarpiui galėtų būti atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka.
Antradienį Laisvės frakcijos nariai pasiūlė įstatymą papildyti nuostata, jog studentams po trumpųjų, bakalauro ir magistrantūros studijų būtų galimybė atidėti tarnybą dar devynis mėnesius, per kuriuos asmenys turėtų galimybę ruoštis stojimui į aukštesnės pakopos studijas. Šiam siūlymui NSGK nepritarė, tačiau balsavimo metu „laisviečių“ siūlymui pritarė 55 Seimo nariai.
Komiteto teigimu, susidarytų situacija, kad į tarnybą nebūtų šaukiami specialybes įgiję karo prievolininkai, taip pat tie, kurie po studijų baigimo netęsia aukštesnės pakopos studijų. Siūlomas tarnybos atidėjimo laikotarpis NSGK nuomone yra „akivaizdžiai per ilgas“.
Siūlomi pakeitimai numatytų, jog privalomoji pradinė karo tarnyba galėtų būti atidėta asmenims, kuriems ja būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams. „Laisviečiai“ taip pat siūlo, jog neproporcingai didelės žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesų kriterijus tvirtintų krašto apsaugos ministras. NSGK tam nepritarė, nes „visų neproporcingai didelės žalos atvejų kriterijų neįmanoma reglamentuoti“. Tarnybos atidėjimo individualia tvarka spręs specialiai sudaryta komisija.
Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai galėtų atlikti trijų, šešių arba devynių mėnesių tarnybą. Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.
Pakeitimais siūloma ilginti alternatyviosios tarnybos trukmę nuo dešimties iki 12 mėnesių. NSGK siūlo, kad naujoji įstatymo redakcija įsigaliotų 2026 metais.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad siūlomi pakeitimai nėra visuotinis privalomas šaukimas, o ribinių skaičių didinimas. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė pakeitimams, kurie numato, jog būtų didinamas šauktinių ribinis skaičius nuo 4240 iki 7040. Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų. Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių.
