Naktį iš birželio 9 į 10 d. Lietuva neteko vienos ryškiausių šalies krepšinio asmenybių – Vlado Garasto.
Eidamas 95-uosius metus mirė nusipelnęs krepšinio treneris, buvęs krepšininkas ir ilgametis Lietuvos rinktinės vadovas, kurio vardas neatsiejamas nuo svarbiausių Lietuvos ir Kauno „Žalgirio“ pergalių. Per daugiau nei pusę amžiaus trukusią veiklą jis išugdė ne vieną krepšinio kartą ir paliko ryškų pėdsaką šalies sporto istorijoje.
Didžiausių laimėjimų V. Garastas pasiekė vadovaudamas Kauno „Žalgiriui“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei.
Nuo 1979 iki 1989 metų jo treniruojamas „Žalgiris“ tris kartus iš eilės tapo TSRS čempionu, o vėliau treneris vedė Lietuvos rinktinę į istorines pergales tarptautinėje arenoje. Jo vadovaujama Lietuvos komanda 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse ir 1996 m. Atlantos olimpiadoje iškovojo bronzos medalius, o 1995 m. Europos čempionate pasidabino sidabru.
Šios pergalės glaudžiai susijusios ir su Kretingos rajonu. Lietuvos rinktinėje, kurią treniravo V. Garastas, žaidė du iš Kretingos rajone gimę krepšininkai – Gintaras Krapikas Gintaras Einikis, Alvydas Pazdazis ir Romanas Brazdauskis. Abu jie prisidėjo prie istorinių rinktinės laimėjimų: 1992 m. Barselonoje iškovojo olimpinę bronzą, o 1995 m. Europos čempionate tapo vicečempionais. Todėl V. Garasto vardas svarbus ne tik Lietuvos, bet ir Kretingos krašto sporto istorijai.
V. Garastas buvo ne tik treneris, bet ir vienas svarbiausių Lietuvos krepšinio organizatorių. Jis vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai, buvo trenerių asociacijos prezidentas, konsultavo nacionalines rinktines ir aktyviai prisidėjo prie krepšinio plėtros šalyje..
Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems ir visai Lietuvos krepšinio bendruomenei.
