Po neeilinės 2025–2026 metų žiemos Kretingoje turime sau užduoti ne vieną klausimą: kiek kainavo sniego išvežimas? Turime klausti kur kas plačiau – ar šiandien turime pakankamai gerą sistemą, kad tiksliai žinotume, kokie darbai užsakomi, kas juos atlieka, kokia jų apimtis, kaip jie kontroliuojami ir už ką konkrečiai sumokame?
Būtent apie tai kalbėjome Kontrolės komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepriklausomo, ribotos apimties 2025–2026 metų žiemos darbų audito finansavimas.
Dar rugpjūčio mėnesį Savivaldybės taryba pritarė nepriklausomo audito atlikimui. Manau, tai yra normalus ir atsakingas žingsnis. Juolab, kad šiandien Kretingos rajono savivaldybėje nėra kontrolieriaus ir nėra veikiančios Kontrolės ir audito tarnybos. Todėl nepriklausomas vertinimas šiuo atveju nėra prabanga ar politinis įrankis. Tai galimybė gauti objektyvų atsakymą į klausimus, į kuriuos tik nuomonėmis atsakyti negalima.
22 tūkst. kub. m – ne tik skaičius
2025–2026 metų žiema buvo išskirtinė. Sniego buvo daug, jis iškrito intensyviai, todėl miesto tarnyboms teko spręsti sudėtingą uždavinį.
Tačiau Kretingos mieste buvo išvežta apie 22 tūkst. kubinių metrų sniego. Tai labai didelė apimtis. Jeigu vienu sunkvežimiu būtų vežama maždaug 16–17 kubinių metrų, kalbėtume apie daugiau kaip 1300 transportavimo reisų.
Todėl natūraliai kyla klausimai. Kaip buvo nustatytas išvežto sniego kiekis? Kaip buvo fiksuojamas pakrovimas? Kiek buvo atlikta reisų? Kaip buvo kontroliuojami automobiliai ir mechanizmai? Kaip buvo apskaitomas pakrovėjo darbas? Kaip buvo tikrinama, ar faktiškai atlikta tiek darbų, kiek nurodyta dokumentuose? Kiek kainavo pats pakrovimas, kiek transportavimas ir kiek kitos paslaugos? Ar tokiai situacijai buvo pasiruošta iš anksto?
Tai nėra kaltinimai. Tai yra normalūs klausimai, kai kalbame apie šimtus tūkstančių eurų viešųjų lėšų.
Kodėl iš pradžių 340 tūks. Eurų, o prireikė beveik milijono?
Pagal strateginį planą žiemos kelių ir gatvių priežiūrai buvo numatyta apie 340 tūkst. eurų, o balandžio mėnesį, kai didžioji dalis sniego jau buvo ištirpusi, Tarybai teko svarstyti papildomą, maždaug 650 tūkst. eurų finansavimo poreikį.
Suprantama, kad ekstremali žiema gali pareikalauti papildomų išlaidų. Niekas negali suplanuoti, kiek tiksliai sniego iškris.
Tačiau būtent todėl ir reikia išanalizuoti ne tik galutinę sąskaitą, bet visą procesą.
Ar buvo galima geriau pasiruošti? Ar buvo pakankamai įrangos? Ar buvo iš anksto numatyti galimi paslaugų teikėjai ir rezerviniai pajėgumai? Ar buvo aiški darbų užsakymo ir kontrolės tvarka? Ar turėjome priemones tiksliai apskaityti atliktus darbus?
Jeigu auditas parodys, kad viskas buvo atlikta tinkamai – puiku. Tuomet turėsime nepriklausomą patvirtinimą.
Jeigu bus nustatyta trūkumų – dar geriau juos žinoti dabar, o ne po kitos panašios žiemos.
Savivaldybė turi žinoti, už ką moka
Būtent čia labai svarbi tampa kita Kontrolės komitete aptarta tema – šiuolaikinė komunalinių paslaugų užsakymo ir apskaitos sistema.
Posėdyje buvo pristatyta sistema, naudojama kitose savivaldybėse. Ją pristatė komiteto pakviestas iš Kretingos kilęs verslininkas Virginijus Brazauskas, UAB „Raguvilė“ direktorius ir savininkas.
Man svarbu pabrėžti vieną dalyką: jo įmonė Kretingos rajone šių darbų neatlieka. Todėl šis pristatymas buvo ne apie konkrečios įmonės interesus, o apie tai, kaip apskritai galima modernizuoti savivaldybės užsakymų, darbų kontrolės ir apskaitos procesus.
Tokios sistemos esmė labai paprasta: savivaldybė turi matyti ne vien galutinę sąskaitą, bet visą kelią nuo užsakymo iki apmokėjimo.
Pavyzdžiui: kas užsakė darbą → kur jis turi būti atliktas → kas jį atlieka → kada pradėjo → kokia apimtis atlikta → kaip darbas patikrintas → kiek faktiškai kainuoja → kada apmokėta.
Ir tai gali būti taikoma ne tik žiemos darbams. Tokios sistemos gali būti pritaikomos komunalinių atliekų išvežimui, gatvių laistymui, gatvių valymui, žaliųjų plotų ir vejų priežiūrai, skverų tvarkymui, šienavimui, įvairiems miesto aplinkos priežiūros darbams.
Šiaulių miesto praktika rodo, kad skaitmenizuota užsakymų sistema leidžia vienoje vietoje kaupti informaciją apie užsakymus ir darbų grafikus bei analizuoti duomenis pagal vykdytoją, užduoties būklę, sutartį, kontrolierių ir kitus kriterijus.
Tai jau nebe popierinė apskaita, kai po kelių mėnesių bandome iš dokumentų atsekti, kas ir kada buvo padaryta.
Kretinga neturi bijoti geresnių pavyzdžių
Man atrodo, kad čia ir yra esminė diskusija. Nereikia sakyti, kad Kretingoje niekas nemoka dirbti. Nereikia kaltinti žmonių vien dėl to, kad žiema buvo sunki.
Tačiau turime būti sąžiningi sau: jeigu kitose Lietuvos savivaldybėse diegiamos modernesnės darbų užsakymo, kontrolės ir apskaitos sistemos, Kretinga neturėtų likti nuošalyje.
Miesto priežiūra šiandien yra ne tik traktorius, sunkvežimis ar žmogus su kastuvu.
Tai taip pat yra duomenys, GPS, užduotys, darbų žemėlapiai, atliktų darbų patvirtinimas, nuotraukos, laikas, kilometrai, kiekiai ir aiški apskaita.
Pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė savo skaitmeniniuose žemėlapiuose jau struktūruoja tokius darbus kaip gatvių valymas žiemą, šaligatvių valymas, žolės pjovimas ir gėlynų priežiūra.
Tai reiškia, kad galima ne tik užsakyti darbą, bet ir matyti, kur jis atliekamas bei kaip jis administruojamas.
Auditas turi parodyti ne kaltą, o sprendimą
Todėl manau, kad nepriklausomo audito nereikėtų bijoti. Aš jo nematau kaip priemonės kažką nubausti ar apkaltinti. Priešingai – ribotos apimties auditas turi atsakyti į konkrečius klausimus ir parodyti, ką turime pakeisti.
Galbūt reikia daugiau technikos. Galbūt reikia iš anksto sudaryti rezervines sutartis. Galbūt reikia kitokio paslaugų pirkimo modelio. Galbūt reikia geresnės darbų kontrolės. Galbūt reikia skaitmeninės apskaitos sistemos. O gal paaiškės, kad dalis problemų kilo dėl to, jog ekstremaliai situacijai tiesiog nebuvo pasiruošta.
Bet visa tai turime žinoti, o ne spėlioti.
Kitą žiemą turime būti pasiruošę geriau
Didelis sniegas nėra savivaldybės kaltė. Tačiau pasirengimas jam – jau savivaldybės valdymo klausimas. Negalime sustabdyti snygio. Negalime nuspėti kiekvienos audros. Tačiau galime iš anksto susitarti, kas ir kokiomis sąlygomis teiks paslaugas, kiek turėsime technikos, kur bus vežamas sniegas, kaip bus kontroliuojami reisai ir kaip bus apskaitomas kiekvienas atliktas darbas.
Ir svarbiausia – kaip visa tai padaryti taip, kad kitą kartą nereikėtų skubiai ieškoti technikos, žmonių ir sutarčių jau prasidėjus ekstremaliai situacijai.
Todėl šis auditas man nėra apie praeities klaidų paiešką. Jis turi būti apie ateitį.
Jeigu nustatysime trūkumus – juos pašalinsime. Jeigu reikės investicijų – žinosime, kur jas nukreipti. Jeigu reikės keisti darbo organizavimą – jį pakeisime. Jeigu skaitmeninė darbų apskaita gali padėti kontroliuoti paslaugas ir sumažinti nepagrįstas išlaidas – turime apie tai kalbėtis ir ją įsidiegti.
Galiausiai kalbame ne apie vieną žiemą ir ne apie vieną sniego išvežimo sąskaitą.
Kalbame apie tai, ar Kretingos rajono savivaldybė XXI amžiuje savo miestą tvarko taip, kad kiekvienas gyventojas galėtų gauti paprastą atsakymą: kokį darbą užsakėme, kas jį atliko, kiek jo atlikta, kaip mes tai patikrinome ir kiek už tai sumokėjome.
Manau, kad būtent tokios sistemos Kretingai šiandien ir reikia.
