Spalio 19-osios Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje klausimų netrūko: gatvių laistymo kokybė, savivaldybės įmonės veiklos kontrolė, atliekų tvarkymo rinkliavos pagrįstumas, nevykdomas Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos planas. Tačiau diskusija nesibaigė konkrečiomis priemonėmis šioms problemoms spręsti. Vienais atvejais sutarta atsakyti pareiškėjui ir laukti kitų institucijų išvadų, kitais – klausimus perduoti Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitetui. O Kontrolės ir audito tarnybos veiklos perspektyva susieta su dar nepradėjusia dirbti naująja vadove. Procedūra įvyko, tačiau esminiai klausimai liko atviri.
Išklausė ir paliko laukti
Nemaža posėdžio dalis skirta Mokyklos gatvės Kretingoje gyventojo keliamiems klausimams dėl dulkių slopinimo, laistymo darbų kontrolės ir viešųjų lėšų naudojimo. Į posėdį pakviesta miesto seniūnė Gintarė Liobikienė aiškino, kad darbai priklauso nuo oro, derinami su greideriavimu, o jų apimtis ir laistymo kiekis vertinami pagal rangovo duomenis bei skaičiavimus.
Komitete išsiskyrė požiūriai. Vieniems seniūnės paaiškinimų pakako. Komiteto narys Steponas Baltuonis ragino svarstyti, ar dabartinės tvarkos nereikėtų keisti, pasitelkti apskaitos priemones ir padaryti procesą aiškesnį gyventojams. Jo argumentas buvo paprastas: paslaugos kokybė ir informacija apie ją neturėtų priklausyti nuo to, ar gatvėje atsiranda atkaklus žmogus, nuolat skambinantis ir primenantis problemą.
Administracijos pusė gynė esamą sistemą: reikalavimai numatyti techninėje specifikacijoje, rangovas privalo jų laikytis, o skundai esą pavieniai. Tačiau posėdyje nebuvo patvirtinta konkreti kontrolės tobulinimo priemonė, nenumatytas papildomas darbų kokybės patikrinimas ar terminas, per kurį būtų įvertinti siūlymai.
Galiausiai sutarta pareiškėjui atsakyti, kad klausimas apsvarstytas, paaiškinimai išklausyti, ir paprašyti pateikti Seimo kontrolierių bei Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymus, kai juos gaus. Taigi tolesnis grįžimas prie problemos susietas su kitų institucijų išvadomis.
Išklausyti administracijos paaiškinimą būtina. Tačiau vien išklausymas dar nėra nepriklausomas patikrinimas. Ši riba posėdyje liko ypač ryški: komitetas aptarė, kaip kontrolė turėtų veikti, bet pats naujo patikrinimo neinicijavo.
Klausimai keliauja kitur
Panašiai baigėsi ir diskusija apie „Kretingos komunalininko“ žaliųjų teritorijų priežiūros paslaugų apskaitą, kontrolę bei ekonominį pagrįstumą.
Komiteto pirmininkas Giedrius Petreikis priminė, kad po ankstesnio svarstymo buvo kreiptasi į Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitetą dėl bendro posėdžio. Pasak jo, prašyti dokumentai pateikti, tačiau norimo dialogo kol kas nėra. Posėdyje nuskambėjo ir nepasitenkinimas, kad klausimas gali nugulti į stalčių.
Vis dėlto naujo sprendimo, kaip iš to stalčiaus jį ištraukti, neatsirado. Sutarta klausimą dar kartą priminti Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete ir siekti, kad šis perimtų iniciatyvą. Bendro posėdžio data ar konkretus tolesnių veiksmų planas nebuvo nustatyti.
Į Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitetą nutarta persiųsti ir kreipimąsi dėl atliekų tvarkymo rinkliavos bei paslaugų sąnaudų ekonominio pagrįstumo. Dalyviai pagrįstai kalbėjo, kad tokiam vertinimui reikia ekonominių skaičiavimų, specialistų ir duomenų. Minėta galimybė pasitelkti ekspertus ar darbo grupę. Tačiau tai liko siūlymais – nei ekspertų pasitelkimas, nei grupės sudarymas šiame posėdyje nebuvo patvirtinti.
Klausimo perdavimas pagal kompetenciją savaime nėra blogas sprendimas. Tačiau kai nėra aiškaus termino ir susitarimo, kada bus grįžta prie rezultato, gyventojui kol kas lieka tik žinia: jo kreipimasis keliaus toliau.
Planas nevykdomas
Ryškiausiai formalumo įspūdį sustiprino Kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano vykdymo svarstymas. Pirmininkas pristatė jį kaip įstatyme numatytą procedūrą. Tarnybos vadovas Mindaugas Mickus pranešė, kad planas nevykdomas ir, jo vertinimu, šiemet nebus įvykdytas. Priežastį jis siejo su darbuotojų stoka – tiksliau, žmogiškųjų išteklių nebuvimu.
Tai reikšmingas pripažinimas. Svarstytas ne nedidelis darbų vėlavimas, o situacija, kai tarnybos veiklos planas lieka neįgyvendintas. Tačiau posėdyje ši aplinkybė iš esmės buvo priimta kaip jau žinoma padėtis.
Komitetas nepatvirtino priemonių, kurios padėtų atkurti tarnybos darbo pajėgumą, nenustatė prioritetinių patikrinimų ar konkretaus atsiskaitymo už likusius metų darbus termino. Svarstymas baigėsi situacijos konstatavimu ir informacija apie būsimą vadovų pasikeitimą.
Administracijos direktorė Vilma Preibienė informavo, kad, Tarybai pritarus parengtam sprendimui, naujoji vadovė pareigas pradėtų eiti lapkričio 4 dieną. Būtent su jos atėjimu susietas ir būsimo veiklos plano rengimas.
Viena išvada – paskyrimo esmė?
Komiteto narys S. Baltuonis klausė M. Mickaus, ką šis nuveikęs per darbo Savivaldybės kontrolieriumi laikotarpį, be jau pateiktos vienos išvados. Klausimas buvo tiesus: kodėl vis daugiau darbų siūloma palikti naujajai vadovei, kai dabartinis vadovas pareigas dar eina?
Atsakydamas M. Mickus savo laikino paskyrimo pagrindinį tikslą susiejo su konkrečios išvados pateikimu. Jis paaiškino, kad į pareigas atėjo susiklosčius būtinybei, geranoriškai sutikęs padėti, nes reikėjo skubiai parengti vieną kontrolieriaus išvadą, labai reikalingą Savivaldybės administracijai. Kartu nurodė dirbęs ir einamuosius darbus – teikęs patarimus administracijai, atsakinėjęs į skundus.
Todėl būtų netikslu teigti, kad M. Mickus pripažino nedirbęs nieko daugiau arba pareiškė, jog kiti kontrolieriaus darbai jam nepriklauso. Tačiau jo paaiškinimas atskleidė siaurą akcentą: kalbėdamas apie paskyrimo prasmę, pirmiausia jis minėjo konkrečią išvadą, o ne tarnybos veiklos atkūrimą.
Ateinančių metų planą M. Mickus siūlė palikti naujajai vadovei. Jis argumentavo nenorintis primesti jai savo vizijos, taip pat nurodė, kad pirmiausia reikia gauti Centralizuoto vidaus audito plano projektą, kad darbai nesidubliuotų.
Šiuos argumentus galima svarstyti. Tačiau jie neatsako į platesnį klausimą: kaip užtikrinamas tarnybos darbo tęstinumas tuo metu, kai vienas vadovas jau baigia laikiną darbą, o kitas dar tik ateis? Posėdyje aiškaus atsakymo, kas iki tol bus padaryta ir kaip bus sprendžiamas nevykdomo plano klausimas, neatsirado.
Beveik keturi tūkstančiai per mėnesį
Laikinojo kontrolieriaus pareigos turi ir konkrečią finansinę išraišką. Tai akcentavo ir komiteto narys S. Baltuonis. Savivaldybės kontrolieriui M. Mickui nustatytas 2,2 pareiginės algos koeficientas, kurį padauginus iš 1 tūkst. 798 eurų bazinio dydžio gaunama 3 tūkst. 955,60 euro mėnesinė pareiginė alga neatskaičius mokesčių. Tai atlygis už kontrolieriaus pareigų ėjimą, o ne atskiras mokestis už vienos išvados parengimą.
M. Mickus kontrolieriaus pareigas pradėjo eiti rugpjūčio 11 dieną. Jeigu naujoji vadovė, kaip skelbta posėdyje, darbą pradės lapkričio 4-ąją, jo laikino darbo paskutinė diena būtų lapkričio 3-ioji. Pagal šią prielaidą ir įprastą penkių darbo dienų savaitę, pareiginę algą už nepilnus mėnesius proporcingai skaičiuojant darbo dienomis, už visą laikotarpį susidarytų apie 10,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių: už rugpjūčio 11–31 dienas – apie 2 tūkst. 825,43 euro, už rugsėjį ir spalį – po 3 tūkst. 955,60 euro, už vieną lapkričio darbo dieną – 197,78 euro. Bendra taip apskaičiuota suma – 10 tūkst. 934,41 euro.
Tai orientacinis pareiginės algos skaičiavimas, darant prielaidą, kad visos šio laikotarpio darbo dienos būtų dirbtos, o koeficientas nesikeistų. Jis nepatvirtina faktiškai priskaičiuoto ar išmokėto atlyginimo: neįtraukti galimi priedai ir priemokos, nevertinti atostoginiai, nedarbingumas ar kitoks darbo laiko apskaitymas. Be to, lapkričio 4-oji posėdyje įvardyta kaip numatoma naujos vadovės darbo pradžia, priklausanti nuo Tarybos sprendimo.
Todėl pagrįstas klausimas lieka: kokių rezultatų Savivaldybė sulaukia už kontrolieriaus pareigoms skiriamas lėšas, kai pats tarnybos vadovas pripažįsta, kad veiklos planas nevykdomas? Vien nuorodos į laikiną paskyrimą ir būsimą vadovų pasikeitimą šiam klausimui atsakyti nepakanka.
Aptarti dar nereiškia išspręsti
Teigti, kad komitetas nepriėmė apskritai jokių sprendimų, būtų netikslu. Buvo procedūrinių susitarimų: parengti atsakymą, persiųsti kreipimąsi, priminti klausimą kitame komitete. Tačiau nė vienas jų savaime neišsprendžia nei darbų kokybės kontrolės, nei rinkliavos pagrįstumo, nei Audito tarnybos neveikiančio plano problemos.
Šiuo požiūriu spalio 19-osios posėdis liko formalus problemų aptarimas. Klausimai iškelti, paaiškinimai išklausyti, procedūros atliktos. Tačiau konkrečių pokyčių, už kuriuos būtų paskirtas atsakingas asmuo ir nustatytas terminas, nepatvirtinta.
Gyventojui svarbu ne vien tai, ar jo skundas pateko į darbotvarkę. Svarbu, kas po svarstymo pasikeis. Šį kartą aiškaus atsakymo į šį klausimą Kontrolės komitetas nepateikė.
