Rytiniame Kretingos rajono pakra?tyje ties riba su Plung?s rajonu, ?alia Prystov? kaimo ir Minijos up?s dar prie? pus?imt? met? stov?jo Puidogalio (Puidogali?) kaimo sodybos. ?iandien i?nykusio kaimo vietoje ? plyni arimai ir kr?mais pradedantys ap?elti dirvonuojantys laukai bei netoli Minijos augantis mi?kelis.
Gal?jo pavadinti pagal naujakurio pavard?
Manoma, kad Puidogalio (Puidogali?) kaimas atsirado XVIII a. antroje pus?je, Kartenos dvaro savininkams pl?tojant ?emdirbyst? ir skatinant valstie?ius kurtis pl??inin?je ?em?je.
Jis formavosi dvarui priklausan?ioje bendro naudojimo ganykl?, piev? ir mi?ko ?em?je, plyt?jusioje ? rytus ir pietry?ius nuo XVI a. ?kurto valakinio Prystov? kaimo, paribyje su ?ateiki? dvaro ?em?mis.
Pasak kra?tie?io kalbininko Antano Salio, vietovardis Puidogalis kilo i? sudurtinio ?od?io ?Puidokgalis?. Manoma, kad ?iuo vardu buvusi pavadinta Kartenos dvaro vald? gale atsiradusi naus?dija, kurios pirmuoju naujakuriu tapo ?emdirbio Puidoko ?eima. Pats asmenvardis kilo nuo ?od?io ?puidokas? ? dykin?jantis, tinginiaujantis berniokas, dykaduonis.
?emai?iai naus?dijos vard? tar? ?Puidogal?? arba ?Poidogal??. Ra?ytiniuose ?altiniuose jis lenki?kai ra?omas ?Pujdogale?, rusi?kai ? ??????????, ?o??????e, ?????????, ????????????, o lietuvi?kai ? ?Puidogalis, Puidogaliai?.
XIX am?iuje da?niausiai kaimas vadintas ?Puidogaliais?. Ta?iau kai kuriose to laikotarpio Kartenos ba?ny?ios metrik? knygose, o nuo XX a. prad?ios visuose oficialiuose dokumentuose pavadinimas ra?omas ?Puidogalis?. M?s? dienomis valstyb?s ?mon?s Registr? centro tinklalapyje publikuotame ?em?lapyje kaimaviet? ?ymima senesniuoju vardu: ?Puidogaliai?.
Brasta per Minij? naudojosi ir grafai Pliateriai
Valstyb?s ?mon?s Registr? centro ?em?lapyje kaimui priskiriama ?iek tiek daugiau kaip 60,6 ha ?em?s. Ta?iau ankstesn? kartografin? med?iaga ir Lietuvos ?em?s vardyno med?iaga liudija, kad kaimui XIX a.?XX a. pirmoje pus?je priklaus? apie 200 hektar? ?em?s, i? kurios tre?dal? sudar? ariama dirva, o kit? ? ganyklos, ?ienaujamos pievos ir mi?kas.
XIX am?iaus ?em?lapiai liudija, kad Puidogalis k?r?si Minijos de?iniojo kranto auk?tumoje, tarp up?s ir Pranc?zkeliu vadinamo Liepgiri??K?lup?n? kelio.
Rytuose ir ?iaur?s rytuose kaimas ribojosi su ?ateiki? dvaro Aleksandravo palivarkui priklausan?iu Bulik? kaimu, vakaruose ir ?iaur?s vakaruose ? su Kartenos dvaro Grab?y?i? palivarko Prystov? kaimu.
I? pietry?i? ir piet? pusi? Puidogal? puslankiu juos? platus Minijos up?s vingis, kitapus kurio pietry?iuose prasid?jo Kartenos dvaro Gaudu?i? palivarkui priklausan?i? Peceli?, o pietvakariuose ? Cigonali? kaim? ?em?s.
Centrine kaimo dalimi nuo Pranc?zkelio link Minijos ved? svarbus to meto kelias, abipus kurio stov?jo ?io kaimo valstie?i? sodybos.
Prie?ais Cigonalius buvusi brasta ? tinkama per up? perbirsti, perjoti ir perva?iuoti sekluma, nuo kurios kelias tolyn ved? link senojo Plung?s?Kartenos vie?kelio. Minijai i?tvinus, j? perbristi buvo nebe?manoma, tuomet per up? buvo keliamasi keltu.
?ia brasta ir keltu naudojosi savo ?ateiki? ir Kartenos dvarus lank? grafai Pliateriai, ? sve?ius pas grafus ? Karten? arba ?ateikius keldavosi apylinki? bajorai ir dvarininkai. Per brast? ir Puidogalio kaim? link ?ateiki? kasmet ? ?emai?i? Kalvarijos atlaidus keliaudavo maldinink? procesijos i? Kartenos, Kuli?, Kretingos ir kit? parapij?.
Augo i?skirtinis ??uolas
Prie Minijos esan?ioje P?stojoje dauboje netoli brastos augo ?imtametis ??uolas, po kuriuo maldininkai sl?pdavosi u??jus lietui arba apsistodavo kar?t? dien? pails?ti pav?syje. ?mon?s t? ??uol? pramin? ?Kalvarijos ??uolu? (Kalvarijuos ou?ouls).
Jis buv?s toks storas, kad i?puvusioje drev?je (baublyje) sutilpdavo nema?ai ?moni?. Laikui b?gant senas ??uolas neatlaik? audr? ir apie XIX a. vidur? nul??o.
P?stoji dauba ap?m? apie 4 ha dyd?io plot?, kurio viename kra?te buvusi plika, sta?iais apgriuvusiais ir tebegri?van?iais ?laitais Minijos pakrant?.
Per daub? nuo gyvenviet?s iki pat Minijos vienas ?alia kito ?jo pora dirbam? r??i? ? ??uolinis (?Ou?oul?nis r??is?) ir K?linis (?K?l?nis r??is?), kuri? kiekvienas ap?m? por? hektar? ?em?s. ??uoliniame r??yje augo min?tasis ??uolas, o K?liniame r??yje gul?jo ?k?lis? ? stambus, iki 2 m plo?io riedulys.
?alia K?linio r??io buv?s 60×32 metr? dyd?io ties viduriu perkastas ariamas laukas, vadinamas Perkastuoju r??iu. Tolyn nuo P?stosios daubos palei Minij? driek?si Gusteni?k? (?Gusten??k??) ? apie 12 ha ariamos ?em?s laukas.
Pietrytiniame kaimo pakra?tyje link Minijos nuo?ulniai leidosi At?leit? (Et?leit?) ? pus?s hektaro dyd?io ariama dirva.
Netoli up?s plyt?jo 240×30 m dyd?io Blendinis r??is, kurio vidury augo didel? blind? (baltasis gluosnis), ?emai?i? vadinama blend?iu. Pietvakarin?je kaimo dalyje prie Minijos pri?jo Daubel?s (Daubal?s) ? apie 40 ha laukas, per kur? nuo U?karkli? link Minijos tek?jo ir tebeteka Lubdaubal?s upelis.
Minijos sl?nyje ir terasose plyt?jo ?ienaujamos kaimo pievos, ap?musios apie 19 ha plot?. Prie pat brastos buvusi potvyni? metu u?liejama Paparamio (sen. ?em. ?params?, liet. ?keltas?), o kiek auk??iau terasoje ? Pabras?io pieva.
Toliau driek?si ?lapia, ?altiniuota ir akmenuota Kubili?k? (?Kob?l??k??), ?altiniuotas ir smarkiai pelk?tas Smuklynas (?Smoklyns?), sm?lingose terasose plyt?jusios Paminijo lankel? (?Pam?n?je lonkal??) ir S?dal?s, kuri? dalis buvusi ariama.
?iauriniame kaimo pakra?tyje u? Pranc?zkelio, ?emiau esan?ioje apie 20 ha dyd?io ?lapioje ir kemsuotoje vietov?je, plyt?jo Papelkiu (Papelkiais) arba Bulik? pelke vadinamos bendrosios Puidogalio ir Bulik? kaim? ganyklos, vakaruose ?sir?musios ? Prystov? kaimo Lapurvi? lauk?.
Abiej? kaim? ?kininkai ganyklose 1934 m. i?kas? kelis griovius, o nuo j? per pievas ir Lapurvius iki Mi?up?s upelio ? didel? melioracijos kanal? (?em. ?karnol??), kur? pavadino Lapupiu (?Lapopis?).
?em?s r??iai tur?jo atskirus pavadinimus
Pie?iau bendr?j? ganykl? abipus Pranc?zkelio 15 ha plote plyt?jo kr?mais apaugusios pelk?tos ir durpingos Did?iosios pievos (?D?diosios peivos?). ? pietus nuo Pranc?zkelio esan?ios piev? dalys tur?jo savo vardus. 2,5 ha dyd?io kr?mais ir mi?keliu apaugusi siaura pieva vadinta Siauriu.
Kitoje, 0,75 ha dyd?io pievoje m?go veistis daugyb? ?sliek?? (?em. ?slyk??), t. y. gyva?i?, tod?l ji buvo vadinama Sliekin?mis (?Slyk?n?s?). Apie pus? hektaro med?iais ir kr?mais apaugusi piev? pietvakarin? dalis vadinta Lubi?ke (?Lob??k??). Did?iosiose pievose augo 3 ha dyd?io I?lau?o mi?kas.
Dalis Did?i?j? piev? buvo i?pl??ta arimui. Ariama buvusi apie 4 ha dyd?io K. Miliui priklausanti Pla?ioji kalva (?Platioj? kalva?), kurios vidurys buv?s i?kil?s tarsi duonos kepalas ir ties Pranc?zkeliu vienu galu r?m?si ? Lapup?. Prie ?ios kalvos glaud?si Kyliu vadinamas smailiojo trikampio formos ariamos 0,75 ha dyd?io dirbamos ?em?s r??is.
?alia Pranc?zkelio ir Did?i?j? piev? buvo apie 0,75 ha dyd?io laukas, apaug?s traku ir pieva, vadinamas ?ileliu (??ilalis?).
Kaimo gyvenviet? su bendrosiomis ganyklomis jung? U?karkl?s ? apie 12 ha piev? ir ariamos dirvos laukas. Seniau palei lauk? ?jo pint? karkl? tvora aptverta i?gena, kuria piemenys ? bendr?sias ganyklas i?gindavo ir ? kaim? pargindavo valstie?i? galvijus.
Prie U?karkli? ir bendr?j? ganykl? glaud?si kitas 12 ha dyd?io ariamas laukas, vadinamas Martyni?kiu (?Martyn??kis?). ?alia jo buvo nedideliais r??iais (?em. ?kleckiukais?) suskirstytas Kleci? laukas (?Klec??), ap?m?s apie 2 hektarus dirbamos ?em?s.
Rytin?je kaimo dalyje su Aleksandravo dvaro ?eme ribojosi Lingin?s (?Ling?n?s?) ? apie 14 ha kalvot? dirbam? lauk? ir ?ienaujam? piev?. Pasakojama, kad baud?iavos laikais ?ia gyveno i? dvaro ?em? nuomoj?sis Ling?, kuriam i?sik?lus vietov? liko vadinama jo pavarde.
Apie 2 hektarus piev? Lingin?se vadinta Melninkiniu r??iu (?Melnink?nis r??is?). Pasakojama, kad grafas Pliateris t? r??? at?m?s i? Ling?s ir i?nuomoj?s j? Prystov? mal?nininkui ?ydui. ?emai?iai mal?ninink? vadina ?melninku?, tod?l r??is gavo tok? vard?.
Pietrytin?je dalyje ties riba su Aleksandravo dvaro ?eme buvusi apie 1 ha dyd?io ?lapia, med?iais apaugusi pieva. Joje m?go veistis ?vair?s ?v?reliai, per?jo daug an?i?, d?l to vietov? imta vadinti ?v?rine (??v?r?n??).
Apie 3 ha ariamos dirvos stambi? ?kinink? Ber?anski? ?em?je netoli Bulik? kaimo ribos buvo vadinama Pu?korynu (?Pu?koryns?). ?? sklyp? ?kininkai buvo laikinai perleid? pas juos tarnavusiam trobelninkui Pu?koriui, leisdami jam ?ia pasistatyti savo trobel? ir ?kinius statinius. Trobelninko ir jo sodybos nebelikus, j? dar ilgai primin? ?moni? atmintyje i?lik?s vietovardis.
Kaime p?dsak? paliko ir kunigas Jurgis Pabr??a
Nuo kaimo ?sik?rimo jo gyventoj? dvasiniu gyvenimu r?pinosi Kartenos ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ios klebonai, vikarai ir altaristos.
Ne vien? Puidogalio gyventoj? pakrik?tijo altarista kunigas Jurgis Pabr??a, v?liau tap?s garsiu vienuoliu pranci?konu t?vu Ambraziejumi. 1845 met? duomenimis, kaime buvo 3 katalik? sodybos, kuriose gyveno 26 ?mon?s: 12 vyr? ir 14 moter?.
Vienoje i? sodyb? ?eimininkavo Vincentas Ber?anskis su ?mona Anastasija, s?numis Kazimieru, Petru, dukromis Kotryna ir Liudvika, kitoje ? Ignotas Gailius su ?mona Magdalena, o tre?ioje ? Tomas Ju?ka su ?mona Benedikta, s?numis Juozapu, Antanu, Leonu, dukromis Albina, Pranci?ka ir Benedikta.
Jie buvo nuolatiniai kaimo gyventojai, u? i?sinuomot? ?em? ir sodybas mok?j? ?in?o mokest? Kartenos dvaro savininkui grafui Pranci?kui Pliateriui.
Pas valstie?ius buvo apsistoj? samdiniai (bernai, mergos, pusberniai, pusmerg?s) ir trobelninkai. Pas Ber?anskius tarnavo Jonas Zabiela, Antanas Mickus, Petron?l? Mickien? ir Antanina Gedminien?, pas Gailius ? Pranci?kus Pineikis, Ignotas Stupis, Veronika Dyburyt?, Marijona Gainien? ir Pranci?ka Bu?ibulien?, o pas Ju?kas ? Magdalena Sodyt?.
Panaikinus baud?iav?, nuo 1860 m. kaimas priklaus? Tel?i? apskrities Kartenos vals?iaus Aleksandravo seni?nijai. Jame 1872 m. buvo jau 4 sodybos.
Tarpukaryje gyveno iki ?imto ?moni?
Prad?jus 1910 m. Kartenos vals?iuje Stolypino ?em?s reform?, j? buvo numatyta pravesti trijuose kaimuose, ? kuri? s?ra?? pateko Apsukiniai (dabartinio Mami? kaimo dalis), Drungilai ir Puidogalis.
Pagal 1913 m. parengt? ir ?gyvendint? ?em?tvarkos plan?, dirbama kaimo ?em? buvo i?skaidyta ? vienkieminius ?kius, o ganyklos ir ?ienaujamos pievos liko bendro naudojimo naudmenomis.
Nuo baud?iavos panaikinimo iki Pirmojo pasaulinio karo kaime ?ki? padaug?jo dvigubai ? 1916 m. buvo 8 sodybos.
Vokie?iams traukiantis i? Lietuvos, 1918 m. pabaigoje Bu?ni?, Bulik?, Papievi?, Puidogalio, Grab?y?i? ir Liepgiri? kaim? valstie?i? atstovai sureng? susirinkim?, kuriame i?sirinko Kartenos vals?iaus darbo ir varging?j? valstie?i? taryb?, vadovaujam? Kosto Domarko i? Daugin?i? kaimo. Taryboje savo atstov? tur?jo ir buo??mis vadinami stambieji ?kininkai, kuriuos atstovavo Ber?anskis i? Puidogalio kaimo.
Tarpukariu Puidogalis priklaus? Kretingos apskrities Kartenos vals?iaus Stropeli? seni?nijai. Jame 1923 m. gyveno 11 ?kinink?, kuri? ?eimose buvo 65 ?mon?s.
?gyvendinant Lietuvos ?em?s reform?, dar Stolypino reformos metu vienkieminiuose ?kiuose ?sik?rusiems valstie?iams 1934 m. buvo i?dalinta i?likusi bendruomenin? ?em? ? bendrosios ganyklos ir ?ienaujamos pievos. ?em?s reformos metu ?ki? kaime nepadaug?jo: 1936 m. jame tebebuvo 11 sodyb?.
Gyveno gediminai?i? provaiki? gimin?
I? Puidogalyje gyvenusi? ?emdirbi? ?eim? stambiausi ?kininkai buvo Ber?anskiai, kildin? save i? did?iojo Lietuvos kunigaik??io Gedimino s?naus ?emai?i? kunigaik??io Klausu?io. Puidogalio Ber?anskiai priklaus? ?ios gimin?s Kartenos ?akai, kurios pradininku laikomas 1710 m. mir?s Kazimieras Ber?anskis.
Pirmasis kaime ?sik?r? jau min?tas Vincentas Ber?anskis (gim. 1813 m.), atsik?l?s i? Pu?kori? (dabartinio Aleksandravo) kaimo.
I? gausaus jo s?n? b?rio u?aug? gimtajame kaime ?kininkauti pasiliko Juozapas (gim. 1857 m.) ir Pranci?kus (gim. 1862 m.). Juozapas Ber?anskis susilauk? s?n? Vladislovo (gim. 1893 m.), Konstantino (gim. 1895 m.) ir Vincento (gim. 1897 m.), o Pranci?kus ? s?naus Kazimiero.
Vladislovas Ber?anskis liko gyventi t?v? ?kyje, o mir? 1989 m. Sakuo?i? kaime. Jo brolis Konstantinas 1923 m. i??jo u?kuriu ? Pe?iuli? kaim?, o pusbrolis Kazimieras ?kininkavo Puidogalyje.
Lietuvi? bajor? draugijos centro valdyba 1930 m. lapkri?io 15 d. Kaune i?dav? legitimacijos akt?, kuriuo patvirtino ?Pomian? herbo Gedimin?-Ber?anski?-Klausu?i? gimin?s kunigaik?ti?k? kilm?.
I? kit? tarpukariu kaime gyvenusi? ?kinink? reik?t? pamin?ti Vlad? Ling?, kuris ne tik vert?si ?emdirbyste, bet ir buvo i?sinuomoj?s Prystov? kar?emos vandens mal?n?. Jis per 1934 m. U?gav?nes suk?r? ?eim?: i? Pakutuv?n? kaimo parsived? 19-met? ?mon? Stanislav? Grigalauskait?.
Gyventojus i?bla?k? karas ir tremtys
Antrojo pasaulinio karo ir pokario ?vykiai smarkiai pakeit? kaimo gyvenim?, o did?iausios ?takos tur?jo ma?iausiai penki? ?eim? likimams.
Baigiantis karui ? Vakarus pasitrauk? siuv?jas Pranas Rimeikis (gim. 1923 m.). Vokietijoje jis suk?r? ?eim?, ved? vokietait? Lieselotte, gimusi? 1928 m. Liubeke, su kuria Bad ?vartau mieste 1952 m. susilauk? s?naus Prano Rimeikio, o 1954 m. ? dukters Angelos Rimeikis. 1956 metais ?eima parei?k? nor? persikelti nuolat gyventi ? Jungtines Amerikos Valstijas.
1945 m. kovo 8 d. ? Leningrado srities Dubrovkos lager? priverstiniams darbams prie Baltosios?Baltijos j?r? kanalo statybos su kitais Kartenos vals?iaus vyrais buvo i?ve?tas Kazys ?iobakas.
Po trij? dien?, kovo 11 d., suimtas 39-eri? ?kininkas Vincas Milius. Iki rugs?jo 18 d. jis kal?jo Leningrado filtraciniame lageryje, i? kurio buvo i?si?stas prie min?to kanalo statybos. ? gimtuosius namus abu vyrai sugr??o tik po metus trukusio katorgi?ko darbo.
Vinc? Mili? u?klupo ir didysis 1948 m. gegu??s 22 d. tr?mimas. Jis su 38 met? ?mona Kotryna, trime?iu s?numi Vincu, dvimete dukrele Ramute ir k?dikiu Bronislava buvo i?tremtas ? Krasnojarsko kra?to Bogu?ian? rajono Klimino tremtini? gyvenviet?.
S?nus Vincas ir jaun?l? dukt? Bron? tais pa?iais metais mir?, o 1955 m. spalio 5 d. am?inyb?n i?keliavo ir j? t?vas. ? Lietuv? gr??ti pavyko tik Kotrynai Miliuvienei su vienintele dukra Ramute, kurios i? tremties buvo paleistos 1956 m. liepos 23 dien?.
1951 m. spalio 2 d. ? Krasnojarsko kra?to Bogotolo rajon? buvo i?tremtas Stasys Lubys su ?mona Petre, dukterimis Petre, Stase ir s?numi Juozu, o taip pat Stasys Salys su ?mona Valerija ir dvime?iu s?neliu Stasiu. Sali? ?eima i? tremties buvo paleista 1954 m. rugs?jo 4 d., o Lubi? ? 1958 m. liepos 7 dien?.
Kaim? prie? 60 met? sunaikino melioracija
Panaikinus Kartenos vals?i?, 1950 m. Puidogalis buvo priskirtas Salant? rajono K?lup?n? apylinkei ir atsid?r? naujo administracinio-teritorinio darinio pa?iame pietrytiniame pakra?tyje, prie administracin?s ribos su Plung?s rajonu.
K?lup?n? apylink? 1959 m. perdavus Kretingos rajonui, po daugiau kaip 10 met? Puidogalio kaimo nebeliko. Jo sodybas nu?lav? melioracija, o ?em? apie 1970 m. buvo prijungta prie Prystov? kaimo.
Julius KANARSKAS
Istorikas, Kretingos muziejus
3,536 per?i?r? (-a)