De?iniajame Salanto up?s krante tarp Salant? ir Kalnalio plyti Barzd?i? kaimo ?em?. Va?iuojan?ius plentu Salantai?Kretinga pirmiausia pasitinka trejetas Salanto sl?nio pakra?tyje stovin?i? vienkiemini? sodyb?. O nuo ?io kelio pakil? atsi?akojan?ia Kalno gatve atsiduriame auk?tumoje ?sik?rusioje pagrindin?je kaimo gyvenviet?je.
Pirm? kart? pamin?tas 16 a. pabaigoje
Archeologiniai duomenys leid?ia manyti, kad Barzd?i? kaimo ?em?je ?mon?s nuolat gyvena nuo I t?kstantme?io po Kristaus. Apie tai liudija 1938 m. naujakuri? Musteik? sklype rasti ?alvariniai ?iedai ir kult?rinio sluoksnio liekanos.
Senieji gyventojai priklaus? vakar? balt? pogrupiui, i? kurio VI?VII a. susiformavo karingieji kur?iai. Barzd?iuose ?sik?rusi j? bendruomen? tur?jo priklausyti kitapus Salanto up?s stov?jusios Imbar?s pilies apygardai.
Per kovas su kry?iuo?iais kur?i? ?em?ms i?tu?t?jus, XV a. ? dykras ?m? keltis ?emai?iai ir kurti ?emdirbi? kaimus. Taip Plateli? dvarui priklausan?ioje ?em?je atsirado Barzd?i? kaimas, pirm?kart pamin?tas 1585 m. sudarytame Plateli? seni?nijos inventoriuje.
Kaimo pavadinimas kilo i? asmenvard?io Barzdys daugiskaitin?s formos. Manoma, kad ?is asmuo su ?eima buvo pirmasis naujakurys.
Ra?ytiniuose ?altiniuose vietovardis lenki?kai ra?omas ?Bardzie, Bordzie?, voki?kai ? ?Barsdse?, rusi?kai ? ??o????, ???????, ?????e?. ?emai?iai nuo seno kaimo vard? taria ?Barzd??.
Kaimas formavosi prie kry?kel?s
Tuo metu kaimui priklaus? didel? teritorija ? apie 1 200 ha ?em?s, kuri ?iaur?je palei Pestup? ribojosi su Pes?i? kaimu, pietuose ? su Klausgalv? kaimu, rytuose r?m?si ? Salanto up?, o vakaruose siek? ?alim? mi?k?, kuriame v?liau atsirado Ma??j? ir Did?i?j? ?alim? kaimai.
Did?i?j? ?emi? dal? ap?m? mi?kas, taip pat menkaver?iais med?iais ir kr?mais apaugusios dirvonuojan?ios, akmeningos, ?lapios ganyklos. Dirbami laukai, ap?m? ?e?tadal? visos ?em?s, plyt?jo ?iaur?s rytin?je kaimui priklausiusios teritorijos dalyje, kurioje buvo ?sik?rusi ir ?emdirbi? gyvenviet?.
Pagal XVI?XVII a. teritorin?-administracin? suskirstym? Barzd?iai priklaus? Plateli? seni?nijos Imbar?s vaitijai.
Kartografin? med?iaga liudija, kad kaimas tuo metu buvo kupetinis, susiformav?s be i?ankstinio plano. Visos jo sodybos stov?jo i?sibars?iusios aplinkui kaimo kry?kel?, buvusi? ties Kalno gatv?s centrine dalimi, dabartini? sodyb? Kalno g. 8?10, 12, 13 rajone.
Pagrindin? kaimo gatv? ?jo nuo gyvenviet?s pietinio galo ?iaur?s kryptimi link kelio ? Pes?ius, o centre nuo jos atsi?akojo kita gatvel? (dab. Kalno g.), kuri leidosi link Salanto sl?nyje plyt?jusi? bendr?j? ganykl? ir Kretingos?Salant? kelio.
Dirbam? ?em? i?sidalino 12 valstie?i?
Kaimo ?em? buvo Plateli? dvaro nuosavyb?, kuri? nuo XVI a. vidurio vald? didysis Lietuvos kunigaik?tis. Barzd?iuose ?sik?r? ?emdirbiai priklaus? karali?kaisiais vadint? valstybini? valstie?i? luomui ir prievoles atlikin?jo valstybei.
1585 metais Barzd?iuose buvo dirbama 14 valak? (apie 200 hektar?) ?em?s, kuri? nuomojosi 12 valstie?i?.
Po du valakus (42,76 ha) vald? senbuviai Urbonas ?imkaitis, Petras Dargaitis ir naujakurys ??eputis Romeikaitis, po valak? (21,38 ha) ? senbuviai Mikalojus ?imkaitis, Mikutis Luko?aitis, ??eputis Bru?aitis ir Bru?as Dargu?aitis, o dar po valak? ?em?s prisi?m? naujakuriai Petras Bruzaitis, Jonu?as Dirmeikaitis ir Tamo?ius Mocneikaitis.
Ma?iau pasiturintys naujakuriai Andrius Petraitis ir Jurgutis Vizaitis valak? nuomojosi per pus?. Dar 12 marg? (8,5 ha) dirbamos ?em?s lauk? nuomininko.
Dvasiniu ?emdirbi? ?eim? gyvenimu r?pinosi Plateli?, o nuo 1630 m. ? Salant? ba?ny?ios dvasininkai.
Mirusiems artimiesiems laidoti gyventojai ?sireng? kaimo kapines. Jos veik? rytiniame kaimo pakra?tyje, ?alia Salanto sl?nin vedan?io keliuko st?ksan?iame auk?tumos ky?ulyje, nuo kurio atsiveria vaizdinga sl?nio panorama su prie?ingame krante st?ksan?iu didingu Imbar?s piliakalniu.
Kaim? buvo i?guld?s maras
Dideli poky?iai kaime vyko XVIII am?iuje. ?iaur?s karo prad?ioje apylink?je ?eimininkavo ?vedijos kariai, o 1709?1711 m. siaut?jo Didysis maras.
Daugelis kaimo gyventoj? tapo baisiausios to meto epidemijos aukomis, kurias gyvieji palaidojo kaimo kapini? ?iaur?s rytiniame pakra?tyje. ?i? kapini? dal? netrukus prad?jo vadinti Maro kapais, Markapiais, Maro kapeliais.
Kad niekas ?ia daugiau nelaidot? ir neprikelt? ligos u?krato, kolektyvin? kapaviet? pa?enklino keliais ??uoliniais kry?iais ir koplyt?le. Dar ilgai Barzd?iai neatsigavo nuo maro: 1750 m. kaime tebuvo 9 sodybos.
Antroje XVIII a. pus?je kaimas atsigavo. Augant gyventoj? skai?iui ir did?jant ?em?s ?kio produkcijos paklausai, u? tradicini? dirbamos ?em?s sklyp? pl??inin?je mi?ko ir bendr?j? ganykl? ?em?je ?m? kurtis vienkiemin?s naus?dijos ? u?usieniai. Naujakuriai priklaus? Barzd?i? kaimo bendruomenei ir skirtingai nuo senbuvi? tur?jo kai kuri? mokestini? lengvat?.
Nuo 1777 m. kaimo gyventojai gal?jo melstis ir religines apeigas atlikin?ti kaimyniniame Klausgalv? kaime pastatytoje Kalnalio ?v. Lauryno ba?nyt?l?je, tapusioje Salant? parapijos filija. Joje jie krik?tijo naujagimius, o nuo XVIII a. pabaigos i?lyd?davo ? paskutini?j? kelion? savo artimuosius. Tik santuokos Sakrament? priimti tekdavo vykti ? Salant? ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?i?.
?emai?i? vyskupijos nurodymu XVIII a. pabaigoje buvo u?drausta mirusiuosius laidoti kaim? kapin?se. Nuo to laiko mirusiuosius imta laidoti Garg?del?je atidarytose Salant? parapijos kapin?se, o taip pat Kalnalio ba?nytin?se kapin?se.
U?darytose senosiose kapin?se retsykiais be kunigo kaimie?iai laidojo nekrik?tytus k?dikius, savi?ud?ius, i? Salanto i?trauktus skenduolius, ?iltin?s, dizenterijos ir kit? u?kre?iam?j? lig? epidemij? aukas.
Gyveno beveik pusantro ?imto ?moni?
Plateli? dvar? 1797 m. ?sigijus grafams ?uazeliams-Gufj?, Barzd?i? ?emdirbiai buvo paversti baud?iauninkais.
Baud?iavin?ms prievol?ms atlikin?ti ir la?ui eiti kaimo ?emi? ?iaur?s rytin?je dalyje, de?iniajame Pestupio krante prie Kretingos?Salant? kelio buvo pastatytas administracinis-?kinis dvaro padalinys ? Edvardavo palivarkas, kuris kai kuriuose ra?ytiniuose ?altiniuose vadinamas Sorokinu.
1821 m. ir 1843 m. Barzd?iuose buvo 26 katalik? sodybos, kuriose 1845 m. gyveno 149 Salant? parapijos parapijie?iai ? 72 vyrai ir 77 moterys.
Tai buvo valstie?i? Prano B?ronto, Antano Mila?iaus, Juozapo Mikniaus, Jurgio Gel?inio, Tomo Vai?iaus, Lauryno ?aulio, Lauryno U?ond?io, Juozapo Viskonto, Leono Ja?monto, Juozapo (Motiejaus s?naus) Kniuk?tos, Juozapo Valu?io, Antaninos Valu?ien?s, Juozapo Stankaus, Kazimiero Stonkaus, Juozapo Piluckio, Stanislovo Preibio, Tado Pri?monto, Juozapo Skurdauskio, Juozapo (Tado s?naus) Kniuk?tos, Kazimiero Venckaus, Juozapo ?eimavi?iaus, Mykolo Daukanto, Prano Kripo ir Jono Stonkaus ?eimos, kurias sudar? 121 nuolatiniai kaimo gyventojai.
J? namuose gyveno dar 28 samdiniai ir ?namiai: Liudvika ?aulyt?, Barbora Gel?inyt?, Apolonija Daukantien?, Antanas Birontas, Judita Vaitkut?, Regina Pakalni?kyt?, Leonas Razgauskis, Magdalena ?obakien?, Juozapas Kaspinskis, Kotryna Zaborait?, Barbora Piluckait?, Petronel? Eglinskait?, Eleonora Pri?montien?, Adomas Valu?is, Laurynas Pri?montas, Barbora Berta?ien?, Apolonija Kniuk?tait? su dukra Ona, Barbora Mikutait?, Kazimieras Mikuta, Barbora Kaminsk?, Ona Beinorait?, Juozapas Miknius, Kazimieras Miknius, Marijona Drungyt?, Kotryna Mikniut?, Leonas Mila?ius ir Ona ?lonska.
Apie 1860 m. senojoje kaimo gyvenviet?je buvo 11 kiem?.
I? ?iaur?s, vakar? ir piet? pusi? gyvenviet? supo 8 u?usieniai (rusi?kai vadinti ???????o? ????????), kuriuose stov?jo 20 sodyb?. ?iauriniame ?emi? pakra?tyje tarp Edvardavo palivarko, Gr??lauk?s dvaro Pes?i? palivarko ir Klecinink? kaimo buvo 3 u?usieniai, tur?j? po tris sodybas.
Vakarin?je ?emi? dalyje ties riba su Ma?aisiais ?alimais palei keli? Klausgalvai?Pes?iai buvo i?sim?t? dar 3 u?usieniai: dviejuose i? j? buvo po tris sodybas, o tre?iame ? vienkiemis.
Pietiniame ?emi? pakra?tyje prie pat ribos su Klausgalvais buvo ?sik?r?s vienos sodybos, o ar?iau Barzd?i? gyvenviet?s ? trij? kiem? u?usienis. Visus u?usienius su pagrindine gyvenviete jung? keliukai.
Buvo i?skaidytas ? vienkiemines sodybas
Panaikinus 1861 m. baud?iav?, ?emdirbiai gavo teis? ?sigyti iki tol nuomotos dirbamos ?em?s sklypus.
Tuomet buvusi ?steigta valstie?i? luomin? savivalda, o Barzd?i? kaimas priskirtas Gr??lauk?s vals?iui, po 20 met? pertvarkytam ? Salant? vals?i?.
Prad?jus pobaud?iavin? ?em?s reform?, kaime buvo suformuoti 442 r??iai dirbamos ?em?s, u? kuri? graf? ?uazeli?-Gufj? dvaro Edvardavo palivarke atodirb? 1870 m. atlikin?jo 113 revizini? siel? ? valstie?i? prievolinink?.
Po pobaud?iavin?s ?em?s reformos kaimas neteko didel?s dalies tur?tos ?em?s. Graf? ?uazeli?-Gufj? nuosavyb?je liko ?iaurin? kaimo dalis su Edvardavo palivarku.
Nuo kaimo atsiskyr? vakarin? kaimo ?emi? dal? ap?m? u?usieniai, oficialiai pasivadin? Barzd?i? Meds?d?i? (?em. med? ? mi?kas; s?da ? sodyba) kaimu. Barzd?i? kaimui liko tik pietin?je dalyje buv? du u?usieniai, tap? senosios gyvenviet?s dalimi.
Per pobaud?iavin? ir Stolypino reformas keit?si ir pati gyvenviet?. Kartografin? XX a. prad?ios med?iaga liudija, kad kupetinis Barzd?i? kaimas buvo i?skaidytas ? vienkiemines sodybas, i?sibars?iusias dirbamoje ?em?je.
Tuo tarpu ganyklos ir mi?kai liko bendro naudojimo ?eme, u? kuri? kaimas ir toliau mok?jo mokest? dvarui.
?em?s r??iai tur?jo savo pavadinimus
1902 metais Barzd?iuose gyveno 130 valstie?i?, kuriems apie 1905?1910 m. priklaus? 17 sodyb?.
Pirmojo pasaulinio karo metais apylink?je siaut?jo ispani?kasis gripas, o 1918?1919 m. daug auk? nusine?? ?iltin?. Nuo ?ios ligos mir? asmenys buvo laidojami senosiose kapin?se.
Per pirm?j? visuotin? Lietuvos gyvenam?j? vietovi? sura?ym? 1923 m. Barzd?i? kaime buvo registruoti 24 ?kiai ir 156 gyventojai. Vykdant Lietuvos ?em?s reform?, ?kininkams buvo i?dalintos bendrosios kaimo ganyklos bei mi?ko ?em?, kuriose suformuota keletas vienkiemini? naujakuri? ?ki?.
Iki Lietuvos ?em?s reformos kaimo ganyklos, pievos ir ariami laukai buvo padalinti r??iais, kurie tur?jo savo ?em?vard?ius.
Pietin?je kaimo dalyje plyt?jo 3 dirbamos ?em?s ir piev? laukai, vadinti Bir?tviniais (16 ha), Daginiais (16 ha) ir Pamon?i?kio (24 ha) r??iais. ?em? ?ia buvusi ?vyringa. Bir?tvini? r??i? pievas lietingu met? laiku u?liedavo pavir?inis ir prasiver??s gruntinis vanduo, o Dagini? r??i? pievose augo daug dagi?.
Pietvakarin?je kaimo dalyje buvo 4 ha dyd?io Skersutini? r??i? ariamas laukas. ?iaurin?je dalyje su Edvardavo dvaru ir Klecinink? kaimu ribojosi 12 hektar? dyd?io molingos ariamos ?em?s sklypas, vadinamas Kleciais. Rytin?je dalyje plyt?jo Kapin?s r??iai, kurie ap?m? 24 hektarus ?vyringos ariamos ?em?s ir Salanto up?s u?liejam? piev?.
Kaimas tur?jo dvejas ganyklas. Did?ioji ganykla ap?m? pietin?je dalyje ?alia Pamon?i?kio r??i? plyt?jus? 14 hektar? dyd?io akmeningos ?em?s plot?, vadinam? Mon?i?k?mis arba Moncerijomis. Vakarin?je dalyje buvo 2,8 ha dyd?io Ganyklomis vadinama ganykla, ?rengta sm?lingoje ?em?je.
Kapin?s r??i? centrin?je dalyje sm?lingame kalniuke st?ksojo senosios kaimo kapin?s, tuo metu vadintos Kapine. Jos buvusios nenaudojamos, apleistos, neaptvertos. Paskutinius kapus dar ?ym?jo susmeg? ?em?s kaubur?liai, o Maro kap? vietoje stov?jo koplyt?l? ir keli kry?iai.
Senajai koplyt?lei sunykus, Antanas Domarkas XX a. 4 de?. pastat? nauj?, kuri? papuo?? kaltiniu ornamentuotu kry?eliu-saulute. I? sunykusios ? nauj?j? koplyt?l? jis perk?l? ne?inomo liaudies meistro XIX a. i?dro?ta medin?, polichromuot? ?v?. Mergel?s Marijos Maloningosios skulpt?r?. Kapin?se prie koplyt?l?s per Gegu?ines pamaldas kaimo gyventojai rinkdavosi pasimelsti, pagerbti mirusi?j?, giedodavo Vis? ?vent?j? litanij?.
Sukurti pagrindin?s gyvenviet?s nepavyko
1948 metais kaime buvo 28 kiemai.
Kitais metais prad?jus steigti kolektyvinius ?kius, visos ?emdirbi? ?eimos gra?iais pa?adais ir prievarta buvo varomos ? kol?k? (kolchoz?), kuris netrukus tapo prijungtas prie Kalnalyje ?sik?rusio valstybinio ?kio, pavadinto Salant? tarybiniu ?kiu.
?kio administracin? centr? i? Kalnalio perk?lus ? Salantus, Barzd?iuose buvo nutarta kurti pagrindin? gyvenviet?, ? kuri? i? melioratori? griaunam? Barzd?i?, Barzd?i? Meds?d?i? ir kit? aplinkini? vienkiemini? kaim? prad?ta kelti ?emdirbi? ?eimas.
? pietus nuo Kalno gatv?s ir sen?j? kaimo kapini? palei auk?tumos pakra?t? prie?ais Salanto sl?n? buvo suprojektuota nauja gatvinio plano gyvenviet?, kurioje namus stat?si naujakuriai tarybinio ?kio darbininkai. ? vakarus nuo gyvenviet?s abipus Kalno gatv?s i?kilo gamybiniai-?kiniai valstybinio ?kio pastatai: sand?liai, fermos, dirbtuv?s ir kiti ?kiniai objektai.
Kei?iantis administraciniam-teritoriniam suskirstymui, Barzd?iai i? prad?i? priklaus? Kalnalio, o nuo 1963 m. ? Imbar?s apylinkei.
Daugiausia gyventoj? kaimo istorijoje gyveno 1959 m., kai per pirm?j? pokariu vykdyt? sura?ym? Barzd?iuose buvo registruotas 251 ?mogus. V?liau gyventoj? skai?ius nuolat krito: 1970 m. buvo 203, 1979 m. ? 150, o 1989 m., sovietme?io periodo pabaigoje ? 116 ?moni?.
Atk?rus nepriklausomyb? ir gr??inant sovietme?iu nacionalizuot? ?em? buvusiems jos savininkams ar j? turto paveld?tojams buvo tikimasi, kad prasid?s kaim? atgimimas.
Deja, besiklostantys socialiniai ir ekonominiai santykiai l?kes?i? nepateisino. ?mon?s sugr??o ? tuos kaimus, kurie yra arti stambi? regionini? centr?.
Atokiau esantys kaimai toliau nyko, o kit? nykimas stabilizavosi. Prie pastar?j? priskirtinas ir Barzd?i? kaimas, kuriame 2001 m. buvo 121, o 2011 m. ? 108 gyventojai.
Kaimas did?iuojasi ?ymiais asmenimis
?iuo metu Barzd?iams priklauso 459,52 hektaro ?em?s, kuri ?iaur?je ribojasi su Klecininkais, vakaruose ? su sovietme?iu i?tu?t?jusiais Barzd?i? Meds?d?iais, pietuose ? su Klausgalvais, pietry?iuose ? su Kalnaliu, rytuose ? su Imbare, o ?iaur?s rytuose ? su ?vainiais.
Rytiniu pakra??iu vingiuoja Salanto up?, kurios sl?niu per kaimo ?em? nutiestas kra?to kelias Salantai?Kretinga.
Kaime yra trys gatv?s ? Kalno, Liep? ir Ka?ton?, abipus kuri? stovi 32 sodybos. Pus? j? koncentruojasi sovietme?iu pastatytoje gyvenviet?je prie Liep? ir Ka?ton? gatvi?.
Trejetas vienkiemini? sodyb? st?kso Salanto sl?nyje, dar trys ? pietin?je kaimo dalyje, o kitos vienkiemiais i?sibars?iusios abipus Kalno gatv?s ir ?iaur?s vakarin?je kaimo dalyje.
Barzd?iai did?iuojasi ?iame kaime gimusiais ?ymiais asmenimis.
Kaime u?augo lietuvi? kalbininkas, pedagogas, humanitarini? moksl? daktaras Pranas Kni?k?ta (g. 1933 m.). Vilniaus universitete jis studijavo lietuvi? kalb? ir literat?r?, o po studij? nuo 1959 m. kelet? met? mokytojavo Dieveni?ki? vidurin?je mokykloje ir dirbo Ei?i?ki? rajono liaudies ?vietimo skyriuje.
Nuo 1967 m. jis u?si?m? moksline veikla Lietuvi? kalbos ir literat?ros institute, vadovavo Kalbos kult?ros skyriui, reng? periodin? leidin? ?Kalbos kult?ra?, buvo jo redaktoriumi, ra?? mokslinius straipsnius. ?iame leidinyje jis publikavo straipsn?, kuriame apra?? gimtojo Barzd?i? kaimo ?moni? XVII a. pavardes (Kalbos kult?ra, Vilnius, 2010, Nr. 83).
Barzd?iuose 1957 m. gim? v?liau su t?vais ? Skuodo rajono Puodkalius persik?l?s politinis ir visuomen?s veik?jas, in?inierius, pilotas Pranas ?eimys.
Baig?s Rygos skraidymo technikos mokykl? ir Leningrado civilin?s aviacijos akademij?, jis dirbo Palangos oro uosto skryd?i? vadovu ir oro uosto direktoriaus pavaduotoju, v?liau buvo renkamas Palangos miesto savivaldyb?s tarybos nariu, administratoriumi ir meru, o 2008?2016 m. atstovavo Paj?rio rinkimin?s apygardos rink?jams Lietuvos Respublikos Seime.
Kaimo praeit? mena senosios kapin?s, kurias ?iandien ?enklina ?iaur?s rytin?je dalyje, vadinamoje Maro kapais, pastatyti ir statini? tvorele apjuosti monumentalus kry?ius ir pora koplyt?li?.
Kry?i? i? melioratori? nugriautos vienkiemin?s t?v? sodybos 1972 m. parve?? Petron?l? Vy?niauskien?, o koplyt?les 1990 m. padar? meistras Juozas Kniuk?ta.
Kapin?s 1997 m. buvo ?ra?ytos ? Lietuvos Respublikos nekilnojam?j? kult?ros vertybi? registr? (unikalus objekto kodas 24236), o 2005 m. paskelbtos valstyb?s saugomu kult?ros paveldo objektu, turin?iu dail?s ir memorialin? verting?j? savybi? pob?d?.
Kult?ros vertybi? registre taip pat registruota viena i? kaime esan?i? koplyt?li?. Joje saugoma ne?inomo XX a. pirmos pus?s liaudies meistro i?dro?ta medin?, polichromuota R?pintoj?lio skulpt?ra (unikalus objekto kodas 15060), vertinga kaip ?emai?i? kra?tui b?dingas liaudies dail?s paminklas.
Julius KANARSKAS
Istorikas
