Kretingos rajono savivaldyb?s Imbar?s seni?nijos ?iaur?s rytiniame ir Skuodo rajono savivaldyb?s teritorijos Mos?d?io seni?nijos pietiniame pakra?tyje, apie 4 km nuo Salant?, Erlos up?s kairiajame krante driekiasi Ner?p? kaimo ?em?. Tai nedidelis ?iaur?s vakar? ?emaitijos kaimas, kuriame belikusios trys sodybos.
Nuo j?ros pus?s kaim? juosia mi?kai
Kaimas plyti tarp Erlos up?s ir Salanto intako Not?s upelio esan?ioje auk?tumoje. Jis susideda i? dviej? dali?, kuri? didesnioji, pietin?, priklauso Kretingos, o ma?esnioji, ?iaurin? ? Skuodo rajono savivaldybei.
Vakaruose Ner?pai ribojasi su Erl?n?, ?iaur?s vakaruose ? su ?au?iki? ir ?aukli?, ?iaur?s rytuose ? su ?niuk??i?, rytuose?pietry?iuose ? su Dvar?ininink?, o pietuose?pietvakariuose ? su Kalni?ki? kaimais.
?iaur?je ir rytuose kaim? juosia ?au?ikin?s, Margali?, Rim?in?s, Lindin?s ir Raisto mi?kai. Pietrytin?je dalyje auga melioracijos griovi? ir dirbam? lauk? ? tris masyvus padalintas Ner?p? mi?kas. I? kaimo rytinio pakra??io i?teka Pagilbras?io upelis, Erl?nuose ?tekantis ? Erl?.
Vakarine dalimi i?ilgai kaimo nutiestas kelias, pareinantis i? Kalni?ki? ir nutr?kstantis ties rajon? riba. Seniau jis ?jo tolyn ? ?iaur? ir ?niuk??iuose ?siliejo ? ?aukli??Baidot? keli?.
? vakarus nuo kaimo plyti platus Erlos sensl?nis.
Vietovard?io kilm? neai?ki
Ner?pai pirm?kart pamin?ti 1568 m. rugpj??io 7 d. karali?kojo matininko Jok?bo La?kovskio parengtame Lenkijos karaliaus ir did?iojo Lietuvos kunigaik??io ?ygimanto Augusto Plung?s valdos Salant? dvaro kaim? plane.
Kaimas ap?m? apie 310 ha ?em?s, kuri? pietvakariuose juos? Erl?n?, ?iaur?s vakaruose ? ?au?iki?, ?iaur?s rytuose ? Kulali?, o pietry?iuose ? Baidot? kaimas. ?iauriniame kampe Ner?pai ribojosi su ?aukli?, o pietiniame ? su Laivi? ?eme.
Vietovard?io kilm? n?ra ai?ki. Tai retas vietovardis. Be Ner?p? kaimo, Kauno rajone yra Ner?pos upelis, tekantis i? Kulautuvos mi?ko link Nemuno.
Pasak ?Lietuvos kalbos ?odyno?, terminu ?ner?pa? lietuvi? kalbos tarm?se buvo apib?dinamas besotis, gob?as ir savanaudis ?mogus, o taip pat nevyk?lis, i?ti??lis. Gali b?ti, kad Ner?pa buvo pirmojo naujakurio asmenvardis, tap?s vietovard?iu.
Ra?ytiniuose ?altiniuose vietovardis lenki?kai ra?omas ?Nereppy? (1568 m.), ?Nerepty? (1846 m.), ?Norepy? (1915 m.), rusi?kai ? ???????? (1845 m.), ??a????? (1866 m.), ???????? (1872 m.), ??o????? (1895 m.), ???????? (1900 m.).
Kartografin? med?iaga liudija, kad ?emdirbi? gyvenviet? buvusi b?dinga kupetiniams, savaime susiformavusiems kaimams. Valak? reformos metu buvo apibr??tos tik valakais i?matuotos kaimui priskirtos ?em?s ribos, o sodybos liko pirmin?se savo vietose, nebuvo sukeltos, kaip kituose valakiniuose kaimuose, ? gatvin? gyvenviet?.
Trejetas sodyb? stov?jo ?iaur?s rytin?je dalyje, netoli svarbaus tuo metu kelio ?aukliai?Baidotai. Likusi sodyb? dalis koncentravosi centrin?je kaimo ?emi? dalyje ar?iau ?au?ikin?s mi?ko.
Pietvakarin? kaimo dal? ap?m? ?ienaujamos pievos ir bendrosios ganyklos, ?alia kuri? Erlos pakrant?je buvo atidarytos kaimo kapin?s. ?ioje kaimo dalyje, bendro naudojimo ?em?je XVII?XVIII a. k?r?si vienkieminis Ner?p? u?usienis.
Apie 100 met? kaimas priklaus? vienuolynui
XVIII am?iuje Salant? dvaro savininkai Ner?p? ir Erl?n? kaimus su Gintali?k?s parapijos Bru?i?ki? dvareliu perdav? Vilniaus trinitori? vienuolynui, veikusiam prie Vie?paties J?zaus ba?ny?ios, pastatytos Antakalnyje, didik? Sapieg? rezidencijoje. Nuo to laiko iki XIX a. 4 de?imtme?io Ner?p? ?emdirbiai Bru?i?ki? dvarelyje mok?jo trinitori? vienuolynui duokl?, atlikin?jo kitas prievoles.
Dvasiniu ?emdirbi? gyvenimu nuo XVI a. r?pinosi Plateli?, o nuo 1630 m. ? Salant? katalik? ba?ny?ios kunigai.
Salant? parapijos vizitacijos aktai liudija, kad 1750 m. Ner?puose (su Bru?i?ki? dvareliu) buvo 11 katalik? kiem?, o 1821 m. ? 9 kiemai ir 112 katalik?.
Po 1831 m. sukilimo Ner?pus rus? vald?ia at?m? i? trinitori? vienuolyno ir perdav? administruoti valstybiniam Mos?d?io dvarui. 1843 metais kaime tebebuvo 9 ?kiai ir 114 tikin?i?j?, o 1846 m. ? 9 d?mai (prievolinink? sodybos).
Min?tose sodybose 1845 m. kaime gyveno 76 katalikai: 37 vyrai ir 39 moterys.
Tai buvo Jono ir Kotrynos Nezabitauski?, Leono ir Petron?s Rupevi?i?, Martyno ir Agniet?s Klauzd?i?, na?l?s Mortos Klauzdien?s, Petro ir Pranci?kaus ?matavi?i?, Juozapo ir Magdalenos Bri?k?, Prano ir Petron?l?s Ol?auski?, Juozapo ir Onos Razmavi?i?, Motiejaus ir El?bietos Razmavi?i?, Antano ir Kotrynos Butk?, Ciprijono ir Agniet?s Orlauski?, Mykolo ir Agniet?s Pabr???, Florijono ir Kotrynos Orlauski? ?eimos, Stanislovas ?oblinskis, Kazimieras Bernius su s?numi Juozapu, Juozapas Simonavi?ius, Antanas Zabiela ir Juozapas Zabitis.
Gausiausios buvo Jono Nezabitauskio ir Leono Rupevi?iaus ?eimos: pirmoje augo ?e?i, o antroje ? penki vaikai.
Motiejaus Razmavi?iaus ?eima gyveno vienuose namuose kartu su t?vu Juozapu Razmavi?iumi ir pamote Ona. Keturias dukras auginusi na?l? Morta Klauzdien? samd? tarnait? Kotryn? Vir?ulyt?, o Razmavi?i? ?eimynos namuose tarnavo Kotryna Blauzdyt?.
Tarpukariu kaim? i?sklaid? vienkiemiais
Po baud?iavos panaikinimo ?steigus valstie?i? luomin? savivald?, kaimas su u?usieniu buvo priskirtas Kauno gubernijos Tel?i? apskrities Mos?d?io vals?iaus Mos?d?io seni?nijai.
Ner?puose 1866 m. buvo 8 katalik? kiemai, 1870 m. ? 247 r??iai dirbamos ?em?s, u? kuri? 27 valstie?iai mok?jo valstybei ?em?s i?pirkos mokest?.
1872 metais kaime ir u?usienyje stov?jo 8 sodybos, o 1902 m. gyveno 54 valstie?iai. Pobaud?iavin?s ?em?s reformos metu laisvaisiais ?emdirbiais tap? valstie?iai k?r?si bendr?j? ganykl? ir piev? ?em?je kaimo pietin?je dalyje ?alia Ner?p? u?usienio.
Per ketvirt? am?iaus ?ki? skai?ius i?augo beveik dvigubai ir 1895 m. Ner?puose stov?jo jau 12, o 1915 m. ? 15 sodyb?.
Pirmojo Lietuvos gyvenam?j? vietovi? sura?ymo metu Kretingos apskrities Mos?d?io vals?iaus Ner?p? kaime 1923 m. buvo 14 ?ki? ir 100 gyventoj?.
Pravedant Lietuvos ?em?s reform?, dalis centrin?je kupetinio kaimo dalyje gyvenusi? ?kinink? buvo i?kelta ? naujai suformuotus vienkiemius, valstie?iams i?dalintos i?likusios bendrosios ganyklos ir ?ienaujamos pievos. Tokiu b?du visas kaimas buvo i?skirstytas ? vienkieminius ?kius.
Prie? 60 met? kaim? padalino
Pokariu soviet? vald?ios represin?ms strukt?roms prad?jus masin? Lietuvos gyventoj? tr?mim? ? Soviet? S?jungos gilum?, i? Ner?p? ? Rusijos Federacijos Irkutsko srities ?eremchovo rajon? 1949 m. baland?io 20 d. buvo i?ve?ta penki? asmen? Alekso ir Julijonos Kubili? ?eima, paleista i? tremties po devyneri? met? ? 1958 m. liepos 8 dien?.
Panaikinus Mos?d?io vals?i?, nuo 1950 m. kaimas priklaus? Salant? rajono ?aukli? apylinkei, kurios nebelikus 1954 m. buvo prijungtas prie Erl?n? apylink?s.
T?siant sovietme?io administracinio?teritorinio suskirstymo reformas ir panaikinus Salant? rajon? bei Erl?n? apylink?, Ner?pai 1959 m. padalinti ? dvi dalis. Ma?esnioji, ?iaurin? kaimo dalis buvo perduota Skuodo rajono Mos?d?io apylinkei, o didesnioji ? Kretingos rajono Imbar?s apylinkei.
1959 metais Ner?puose gyveno 80 (pietin?je dalyje ? 52, ?iaurin?je ? 28), 1970 m. ? 60 (atitinkamai ? 39 ir 21), 1979 m. ? 18 (16 ir 2), o 1989 m. ? 12 (10 ir 2) ?moni?.
Nuo XX a. pabaigos ?iaurin?je kaimo dalyje gyventoj? nebeliko, o pietin?je 2001 m. tebegyveno 5, 2011 m. ? 2 ?mon?s. ?iuo metu kaimui priklauso apie 307,67 hektaro ?em?s: 221,27 ha plyti Kretingos rajono Imbar?s, o apie 86,4 ha ? Skuodo rajono Mos?d?io seni?nijoje.
Kaimo atminimu pasir?pino Skripkauskai
Smarkokai sovietme?iu i?tu?t?jusio kaimo praeit? mena pora jo ?em?je i?likusi? kult?ros paveldo objekt?.
Kaimo vakarin?je dalyje Skripkausk? ?kyje i?liko senosios kapin?s (?em. Kapal?). Jos ?rengtos Erlos up?s sl?nio ?laite esan?ioje terasoje, naudotos nuo XVI a. iki 1920 met?.
Iki XVIII a. pabaigos tai buvusios oficialiai veikusios kaimo kapin?s, kuriose atgul? daugiausia tais laikais siautusio maro epidemij? aukos. D?l to jas imta vadinti Mar? kapais, Maro kapeliais.
Nuo XVIII a. pabaigos mirusiuosius leidus laidoti tik Garg?del?je atidarytose Salant? parapijos kapin?se, XIX a.?XX a. prad?ioje senosiose kapin?se retsykiais kaimie?iai be kunigo laidojo savi?ud?ius ir nepakrik?tytais mirusius k?dikius, taip pat nuo ?iltin?s, dizenterijos ar kit? u?kre?iam?j? lig? am?inyb?n i?keliavusius vaikus bei senolius. Paskutin?s ?ia atgul? 1919?1920 m. ?iltin?s aukos.
Kapin?s netaisyklingo sta?iakampio plano, pailgos ?iaur?s ryt??pietvakari? kryptimi, 35 m ilgio ir 27 plo?io, apaugusios med?iais. J? teritorijos plotas siekia 850 kv. metr?, o perimetras ? 123 metrus. ?iaurin?je pus?je i?liko akmen? tvoros fragmentas, kur? sudaro viena eile sukrauti stamb?s rieduliai. Laidojimo ?ymi? nebesimato.
Nuo seno kapin?se stov?jo keli monumental?s ??uoliniai kry?iai ir koplyt?l? su ?vent?j? skulpt?romis.
Seniesiems smulkiosios memorialin?s architekt?ros statiniams sunykus, ?kinink? Skripkausk? r?pes?iu Edvardas Nikontas 1936 m. pastat? akmenin? paminkl? su metaliniu a??riniu kry?iumi. Paminklo priekin?je plok?tumoje i?kaltas u?ra?as skelbia: ?U? ?ia ilsan?ius / steig?jai paminklo / SKRYPKAUSKAI?.
Tarpukariu ir pokario prad?ioje kapin?se vykdavo Gegu?in?s pamaldos, ? kurias kaimie?iai susirinkdavo pagerbti mirusi?j?. Sovietme?iu kapin?s buvo suniokotos, o kry?ius nuverstas. Aloyzo ir Birut?s Skripkausk? r?pes?iu jis atstatytas ir pa?ventintas.
Kaimo kult?ros vertybes saugo valstyb?
Ner?p? kaimo senosios kapin?s, vadinamos Mar? kapais, 1997 m. registruotos Lietuvos Respublikos nekilnojam?j? kult?ros vertybi? registre kaip memorialin? verting?j? savybi? pob?d? turinti valstyb?s saugoma kult?ros vertyb? (unikalus kodas 24233).
Centrin?je kaimo dalyje, auk?tumos ?laite ? rytus nuo pagrindin?s gatv?s st?kso koplyt?l?, apjuosta akmen? tvoros ir stambi? rieduli?. Pirm?j? medin? koplyt?l? prie ?ia buvusios sodybos XX a. pirmoje pus?je pasistat? ?kininkas Antanas Aklys.
1981 metais koplyt?l? su medine, polichromuota, ne?inomo liaudies meistro darbo ?v?. Mergel?s Marijos Sopulingosios skulpt?ra bei vir? kraigo kilusiais dviem kaltiniais ornamentuotais kry?eliais buvo paskelbta valstyb?s saugomu vietin?s reik?m?s dail?s paminklu. Ta?iau sodyb? nugriovus ji buvo apleista, o skulpt?ra dingo.
Sunykusi? koplyt?l? apie 1980 m. atnaujino Kalni?ki? gyventojas Stasys Valu?is. Naujoji koplyt?l? taip pat medin?, 1,73 metro auk??io, sta?iakamp? sta?iasien?, vienanav?, su aklinu trikampiu frontonu, paremtu ant 2 kolon?li?, ir dvi?lai?iu stogeliu.
Ji papildomai buvusi apjuosta ?emai?i? kra?tui b?dinga statini? tvora. Nelikus senosios koplyt?l?s ir skulpt?ros, dail?s paminklas prarado tur?tas verting?sias savybes ir 1987 m. buvo i?brauktas i? kult?ros paminkl? s?ra?o.
Koplyt?li? su ?vent?j? skulpt?romis ir kry?i? kaime b?ta ir daugiau. Juos mena i? Ner?p? ? nacionalin? Mikalojaus Konstantino ?iurlionio dail?s muziej? patekusi medin? ?v. Juozapo skulpt?ra, i?dro?ta ne?inomo XIX am?iaus liaudies meistro.
Prie Juozo ir Monikos Beniu?i? sodybos stov?jo tarpukariu statytas apie 4 metr? auk??io monumentalus, kry?mi?kas kry?ius su dvigubos piramid?s nukirstomis vir??n?mis pavidalo pe?i? ir vir??n?s galais. Sodyb? nugriovus, j? 1994 m. prie savo nam? ? Erl?n? kaim? parsive?? Genovait? Beniu?yt??Ramonien?.
Kry?ius puo?tas kukliu ornamentu, kur? sudaro statmeno rombo pavidalo kiauraviduris nimbas banguotu profiliu pjaustytomis kra?tin?mis. Nimbo centre prie kry?mos pritvirtinta metalin? nukry?iuoto Kristaus fig?ra, vir? kurios ties kry?iaus vir??ne prikalta balta lentel? su juodos spalvos sutrumpinta lotyni?ka fraze ?INRI? (I?sus Nazar?nus, Rex I?dae?rum), rei?kian?ia J?zus Nazarietis ?yd? Karalius.
Ner?pai patenka ? valstyb?s saugom? teritorij? ? Salant? regionin? park?, ?steigt? 1992 m. siekiant i?saugoti Minijos, Salanto, Erlos sensl?ni? ir j? apylinki? kra?tovaizd?, gamtin? ekosistem? bei kult?ros vertybes.
Julius KANARSKAS
Istorikas
