Gruod?io m?nes? per Lietuv? keliaujanti kri?toliniame relikvijoriuje saugoma ?v. Antano Paduvie?io did?ioji relikvija i? Italijos Paduvos miesto ?iandien bus i?statyta Kretingos Vie?paties Aprei?kimo ?v?. Mergelei Marijai ba?ny?ioje.
Pirm?syk per Nepriklausomyb?s laikotarp? keliaujan?ios relikvijos ? Kreting? buvo atve?tos 2007 m. Tuomet bir?elio 14 d. buvo atgabentos ?v. Teres?l?s relikvijos.
2014 m. kovo 15 d. salezie?i? kongregacijos Lietuvoje vadovas kunigas Alessandro Barelli ? Kretingos ba?ny?i? atlyd?jo urn? su kongregacijos ?k?r?jo kunigo ?v. Jono Bosko relikvija ? de?in?s rankos pla?taka, atve?ta i? Turino (Italija) katedros.
O kas gi yra tos relikvijos? Kokios yra j? pagerbimo i?takos ir k? jos rei?kia ?iandienos pasaulio ?mogui? Kokios gi relikvijos nuo seniausi? laik? yra saugomos Kretingos ba?ny?ioje?
Kas yra relikvijos?
Relikvijos yra ypatingai gerbiami ir saugomi religiniai objektai (lot. reliquie, reliquiae ? likutis, liekanos, palaikai), ?vent?j? ar reik?ming? ?vyki? atminimas.
Tai gali b?ti ?ventojo k?no dalis, asmeninis daiktas ? drabu?io skiaut?, darbo ?rankis, knyga ir pan. Jos da?niausiai saugomos profesionali? juvelyr? darbo tauri?j? metal?, brangakmeniais puo?tuose, gausiai ornamentuotuose pacifikaluose ar relikvijoriuose.
Jos yra ba?ny?iose, altoriuose, ypatingomis progomis ? pavyzd?iui, ?ventojo liturgin?s ?vent?s metu, prie jo relikvij? yra meld?iamasi, jos ne?amos procesijose, jomis laiminami tikintieji. Relikvij? kultas Ba?ny?ioje yra senesnis net u? atvaizd? gerbimo kult?.
Krik??ionyb? pripa??sta trij? r??i? relikvijas: pirmojo laipsnio relikvijos ? paties ?ventojo palaikai ar j? dalys; antrojo laipsnio relikvijomis laikomos ?ventojo drabu?i? dalys ar kiti jam artimi daiktai; tre?iojo laipsnio relikvijos ? tai ?vair?s daiktai (pavyzd?iui., audeklo gabal?liai), kuriais buvo tiesiogiai paliesti ?ventojo palaikai.
Skaitydami ?v. Ra?t? girdime, kad ?mon?s steng?si paliesti J?z?, nes ?i? jo ?jo galia?, i?varanti pikt?sias dvasias ir gydanti ligonius. Jie trok?davo palyt?ti bent jo drabu?io apvad?, kad b?t? pagydyti.
Apa?tal? darb? knygoje ra?oma, kad Antiochijoje, kur darbavosi Barnabas ir Saulius, apa?tal? mokinius pirm? kart? imta vadinti christianoi ? krik??ionimis.
?odis ?krik??ionis? rei?kia ?toks kaip Kristus?, vadinasi visi pakrik?tytieji tampa tokiais kaip Kristus ? Jo k?no nariais. Prisiliet?s prie krik??ionio ? prisilieti prie Kristaus.
Neatsiejama altoriaus dalis
Pirmasis ra?ytinis ?altinis, kuriame minimos relikvijos, teigia, kad 159 m. tikintieji skepetait?mis surinko nukankinto, apa?talo Jono mokinio ir paskutinio apa?tal? liudytojo vyskupo Polikarpo krauj?.
Krik??ionys turi ai?k? ?mogaus pomirtinio gyvenimo vaizd? ? gyvenimas su Dievu t?siasi ir po mirties.
Pagonys savo kapines vadino nekropoliu, t. y. mirusi?j? miestu, o krik??ionys jas lotyni?kai pavadino coemeterium ? miego vieta, kur ilsimasi Kristuje, kur lankomi ir atmenami u?migusieji bendruomen?s nariai. Krik??ionys ne tik su pagarba laidoja, bet ir meld?iasi u? mirusiuosius.
Pirmieji krik??ionys, sl?pdamiesi nuo persekiojim?, rinkdavosi ano meto kapin?se ? katakombose, kur susirinkim? stalus (v?liau altorius) jiems atstojo mirusi? tik?jimo didvyri? antkapiai, tad katakombos pama?u tapo savoti?kais krik??ioni? miestais, liturginiais centrais.
Prad?ioje altoriai buvo statomi tiesiog ant kap?, v?liau ?vent?j? palaikai ar j? dalys buvo perkeliami ? ba?ny?ias ir ?dedami ? pat? altori?. Net ir ?iandien relikvijos yra neatsiejama altoriaus dalis.
Kiekvien? kart? altori? bu?iuojant, smilkant, jam nusilenkiant, pagerbiamos ir jame esan?ios ?vent?j? relikvijos. Relikvijos altoriuje simbolizuoja ir priartina prie m?s? ?vent?j?, kuris jau yra danguje ir regi Vie?pat?. Taigi Eucharistij? ?ven?iame ne vieni, bet kartu su dangaus ?ventaisiais.
Pirmosios relikvijos ? kankini?
Krik??ionys, gerbdami relikvijas, i? tikr?j? pagerbia T?, kuriuo sek? ir kurio siek? ?ventasis ? J?z? Krist?. Jau apa?talas Paulius ra??: ?A? gyvenu, ta?iau nebe a?, o gyvena manyje Kristus?.
?tai kod?l su kankini? ir ?vent?j? palaikais elgiamasi tarsi su paties Vie?paties k?nu. Tod?l krik??ionys siekia prisiliesti prie ?vent?j? palaik?, r?pestingai surenka nukankint? ar sudegint? k?n? liekanas. Mokslininkai negali paai?kinti kod?l kai kuri? ?vent?j? k?nai po mirties i?liko nesuged?, skleid?ia malon? aromat?, o krik??ionys juose atpa??sta prisik?lusio, perkeisto Kristaus k?no po?ymius.
Vis? laik? ?ventieji tvirtumo s?m?si i? Eucharistinio Kristaus ir tro?ko tapatintis su Juo. Kankinyst?s i?vakar?se ?v. Ignotas Antiochietis ra??: ?Leiskite, kad b??iau paaukotas Dievui, kol paruo?tas altorius. A? esu Dievo kvie?iai ir b?siu sumaltas ?v?ri? dantimis, idant tap?iau gryna Kristaus duona?.
Ypatingas ?vent?j? ry?ys su Eucharistija atveria vienintel? galimyb? ?tikinamai paai?kinti, kod?l ?vent?j? palaikai da?nai padalijami ? daugyb? dali?, i?siuntin?jam? po vis? pasaul?, kaip ir Eucharistinis Kristus, kurio siekis ? b?ti sulau?ytam ir i?dalytam, pasiekti kiekvien?, trok?tant? jo gyvasties.
Relikvijos yra brang?s prisiminimai, kuriuos dera r?pestingai saugoti. Ta?iau jie patys i? sav?s neturi joki? paslapting? gali?, daran?i? stebuklus! Tai ne magi?kas amuletas, bet ? priemon?, priartinanti prie ?vent?j? gyvenimo, Evangelijos ir J?zaus Kristaus. Kankini? ir ?vent?j? relikvijos liudija apie neeilinius evangelinio gyvenimo pavyzd?ius.
Relikvijos su?adina ir sutvirtina tik?jim?, o juk tik?jimas gali kalnus kilnoti. B?tent tod?l meld?iantis prie ?vent?j? relikvij? ar kap? vyksta daug stebukl? ir gaunama daug maloni?.
XVIII a. vis labiau plito tradicija dalinti relikvijas po vis? pasaul? ? taip nor?ta akcentuoti ry?? su pirmaisiais kankiniais, ?vent?j? bendravim?, pabr??ti Katalik? Ba?ny?ios visuotinum? ir ?ventum?, besit?siant? nuo kankini? laik?.
Tad ir ?ios relikvijos tur?jo priminti tikintiesiems apie Ba?ny?ios vienyb?, ?vent?j? kankini? pavyzd?iu ?kv?pti liudyti tik?jim?.
Saugoma nema?ai atminimo ?enkl?
XIX a. Kretingos ba?ny?ios vizitacijos aktuose sakoma, kad ?vent?j? relikvijos yra visuose ba?ny?ios altoriuose, o centrinio altoriaus m?rin?je mensoje jos buvo ?m?rytos prie? pa?ventinim? 1768 m.
?iais laikais ?vent?j? relikvijos saugomos visuose Kretingos ba?ny?ios altori? tabernakuliuose, i?skyrus ?v?. Mergel?s Marijos ir centrin?, kuriame relikvijos yra marmurin?je altoriaus mensoje.
Ba?ny?ios de?iniosios navos pirmojoje nuo ??jimo kolonoje buvo ?m?rytas rombo formos ornamentuotas lieto metalo relikvijorius, kurio centre, po stiklu, mediniame r?melyje, ?komponuotos relikvijos, puo?tos metalo ir spalvot? akmen?li? kompozicija.
Prie? 10 met? ?is relikvijorius i? kolonos i?imtas ir ?montuotas naujame centriniame balto marmuro altoriuje. ?iame relikvijoriuje yra ?v. Antano Paduvie?io, ?v. Juozapo, ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io, ?v. kankin?s Kotrynos, ?v. Ba?ny?ios daktaro Augustino, ?v. Klaros Asy?iet?s, ?v. Jono Auksaburnio relikvijos (grei?iausiai jos yra antrojo laipsnio).
1804 m. vizitacijos akte minima, kad J?zaus Kan?ios, ?v. Antano ir ?v. Kankin?s Barboros altoriuose yra ?v. kankini? Verekundo, Simplicijaus ir Fausto relikvijos, kurias 1759 m. liepos 22 d. pa?ventino vysk. Antanas Domininkas Ti?kevi?ius.
1649 m. kardinolas M. Gimmetas ba?ny?iai i? Romos atsiunt? ?v. Agnel?s (mergel?s kankin?s), ?v. popie?iaus Felikso, ?v. kankini? Viktorino, Justino ir Restituto relikvijas, kurias lapkri?io 8 d. pa?ventino ?emai?i? vyskupas Jurgis Ti?kevi?ius. Deja, ne?inoma, kur ?ios relikvijos yra dabar.
Labiausiai Kretingos ba?ny?ioje yra ?inomos ?v. Antano, ?v. Pranci?kaus, ?v. Kazimiero ir dvi ?v. Kry?iaus med?io relikvijos.
Relikvija parve?ta i? Romos
?v. Antano altoriuje sidabriniame paauksuotame relikvijoriuje saugoma ?v. Antano Paduvie?io relikvija, kuri? 1862 m. spalio 19 d. ?emai?i? vyskupas Motiejus Valan?ius pa?enklino savo antspaudu, nustatytomis dienomis leido i?statyti vie?ai pagarbinti ir prie jos besimeld?iantiems suteik? atlaidus.
Ant ?v. Antano altoriaus, abipus tabernakulio, yra dar du relikvijoriai, kuriuose sukaupta daug ?vairi? ?vent?j? kankini? relikvij?.
Relikvijoriai ?komponuoti ant altoriaus mensos pjedestalo, yra pagaminti XVIII a., 32 cm auk??io, 17 cm plo?io, i?dro?ti i? lapuo?io med?io, da?yti rusvais aliejiniais da?ais, sidabruoti ir auksuoti.
?iemet restauruojant ?v. Pranci?kaus altori? i? jo mensos centro restauratoriai trumpam i?k?l? masyv? portatil? (lot. porto ? ne?u: ne?iojamas ?altor?lis? su ?vent?j? relikvijomis; naudojamas nuo VII a.).
Tai buvo unikali proga j? ap?i?r?ti. ?is portatilis yra i? 20×32,5 cm dyd?io ir 5 cm storio ?viesaus marmuro plok?t?s, kurio centre i?skaptuota ir u?sandarinta 4,5×5 cm ertm? relikvijoms.
Deja, n?ra joki? u?ra??, nurodan?i?, koki? ?vent?j? relikvijos ?ia gal?t? b?ti sud?tos. N?ra ir vyskupo antspaudo. Galima ??i?r?ti tik ertm?s vir?uje paprastu pie?tuku padaryt? ?ra??: ?III?.
?v. Pranci?kaus altoriuje sidabriniame ir auksuotame relikvijoriuje yra i? Romos parve?ta ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io relikvija, kuri? 1862 m. spalio 19 d. vyskupas M. Valan?ius pa?enklino savo antspaudu ir leido i?statyti vie?ai pagarbinti ketvirtadieniais bei Vie?paties dienomis ir suteik? keturiasde?imties dien? atlaidus dievobaimingai t? relikvij? bu?iuojantiems.
?v. Klemenso atminimas ? Mergel?s Marijos altoriuje
XIX a. ba?ny?ios vizitacijos aktuose minima, kad ?v?. Mergel?s Marijos altoriuje yra relikvijorius su ?v. kankini? Fausto ir Konrado (Kandidos) relikvijomis, kur? 1768 m. bir?elio 20 d. pa?ventino ?emai?i? vyskupas Ignotas Chominskis.
1819 m. rugs?jo 13 d. ?ias relikvijas ba?ny?ioje ?mon?ms pagarbinti i?statyti leido ?emai?i? vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis.
Deja, ?iuo metu Mergel?s Marijos altoriuje relikvijoriaus n?ra. Tyrin?dami ba?ny?ios interjero nuotraukas matome, kad 1982 m. remont? metu, du ? auk?t? ilg?jan?io trikampio formos mediniai relikvijoriai, kuriuose sukaupta daug ?vairi? ?vent?j? relikvij?, nuo ?v?. Mergel?s Marijos altoriaus perkelti ant ?v. Barboros altoriaus, kur jie dabar ir yra.
2017 m., restauruojant ?v?. Mergel?s Marijos altori?, buvo i?keltas jo portatilis: akmens plok?t?, ?r?minta 4 cm plo?io mediniu r?mu su mediniu dugnu. Ant dugno i?lik?s vyskupo antspaudas ir du ?ra?ai, i? kuri? paai?k?ja, kad Mergel?s Marijos altoriaus portatilyje yra ?v. Klemenso relikvija.
Pirmasis apie tai, kad 1827 m. liepos 5 d. ?viesiausiasis garbiausiasis ponas kunigaik?tis Simonas Mykolas Giedraitis, Adramiteno vyskupas, ?emai?i? vyskupijos sufraganas, ?v. Stanislovo ordino kavalierius, ?? ne?iojam?j? altori? pa?ventino ir jame esan?ias ?v. Klemenso kankinio relikvijas suskai?iavo. Tam patvirtinti pasira?yta Varniuose pirmiau nurodyt? dien?. Petras Dauk?evi?ius, vicekustodas;
Antrasis ? ?Pa?ym?jau, kad ?is ne?iojamasis altorius 1852 m. rugpj??io 4 d. per generalin? vizitacij? buvo parodytas ?viesiausiajam Motiejui Kazimierui Volon?evskiui, ?emai?i? vyskupijos vyskupui. Otonas Pronievskis (Praniauskas), vicegeneralinis sekretorius?.
Kretinga turtinga ir Lietuvos glob?jo relikvija
1868 m. rugs?jo 10 d. vyskupas M. Valan?ius pa?enklino savo antspaudu ?v. Klemenso ir ?v. Kazimiero relikvijas, kurias leido i?statyti vie?ai pagarbinti ?e?tadieniais bei Vie?paties dienomis ir suteik? keturiasde?imties dien? atlaidus dievobaimingai tas relikvijas bu?iuojantiems.
Sp?jama, kad ?v. Kazimiero relikvijas XVII a. viduryje dosniai dalijo vysk. Jurgis Ti?kevi?ius (1649?1655).
XVII a. II pus?je ?ios relikvijos prad?tos labiau branginti, tod?l 1664 ir 1667 m. atidarius ?ventojo karst? ?relikvijos, berods, neliestos ir nedalytos?.
Vis d?lto 1668 m. Kretingos ba?ny?i? pasiek? ?v. Kazimiero relikvija. Pokario laikotarpiu buvo manoma, kad ?i relikvija dingo.
Ta?iau prasidedant sovietme?iui broliai pranci?konai j? i?sive?? ? Amerik?, o atgav? Kretingos vienuolyn? bei ba?ny?i? parsive?? atgal.
1804 m. vizitacijos akte taip pat ra?oma, kad ?v. Onos altoriuje yra relikvijorius su ?v. kankini? Martinijono, Klemenso ir Kristinos relikvijomis, kur? 1733 m. baland?io 9 d. pa?ventino ?emaitijos vyskupas Aleksandras Gorainis (Horainas).
?v. Onos altoriuje sidabriniame relikvijoriuje ?iuo metu saugoma ?ventojo Kry?iaus med?io relikvija. 1739 m. gegu??s 10 d. vyskupas Kajetonas Koradanskis suteik? teis?, o 1743 m. sausio 15 d. ?emai?i? vyskupas Antanas Ti?kevi?ius patvirtino, kad kiekvien? penktadien? ir dienomis, kai einamas Kry?iaus kelias, relikvija duodama tikintiesiems pabu?iuoti.
XIX a. ba?ny?ios vizitacijos aktuose ra?oma, kad ?ventojo Kry?iaus med?io relikvija saugoma sidabriniame relikvijoriuje Kristaus kan?ios altoriuje. 1739 m. gegu??s 10 d. vyskupas Kajetonas Koradanskis suteik? teis?, o 1743 m. sausio 15 d. ?emai?i? vyskupas Antanas Ti?kevi?ius patvirtino, kad kiekvien? penktadien? ir dienomis, kai einamas Kry?iaus kelias, relikvija duodama tikintiesiems pabu?iuoti.
M?s? ba?ny?ia garsi savo kankiniais
Kretingos ba?ny?ia unikali tuo, kad turi vietini? kretingi?ki? kankini? relikvijas.
1710 m. ?ved? kariai ?sibrov? ? Kretingos ba?ny?i?, u?puol? vienuolius bei ba?ny?ioje buvusius miestie?ius ir ba?ny?ios po?emiuose juos u?m?rijo gyvus. Padavimai sako, kad ?vedai, tik?damiesi su?inoti, kur pasl?pti vienuolyno turtai, nukankino kelet? vienuoli? nukapodami ausis, i?durdami akis, nukirsdami rankas, veidus perverdami kardais.
Po kankinim? i?likusius gyvus vienuolius nuved? ? po?emius po centriniu ba?ny?ios altoriumi ir kartu su miestie?iais u?m?rijo gyvus. Vir? kriptos yra i?lik? ?ved? sum?ryti akmenys.
Sp?jama, kad vienuoli? buvo 30, kiti ? pasaulie?iai. Apie kript? buvo ne?inoma iki XX a. pr. Manoma, kad ??jimas buvo rastas atsitiktinai prie? Pirm?j? pasaulin? kar?, galb?t ba?ny?ios rekonstrukcijos metu 1908?1912 m.
I?kirtus ang? viduje rasta kripta, kurioje gul?jo daugyb? susikry?iavusi? ?moni? griau?i?, galb?t prie? mirt? kai kurie buvo vienas kit? apkabin?, kai kurie s?d?jo atsir?m? ? sienas.
Kriptos lubose ?vak?mis i?deginti kry?iai ? ne?inia, ar palikti u?m?ryt? kankini?, ar juos atradusi? ?moni?. ?ia rasti 130 ?moni? palaikai.
Apie 1938 m. kankini? kaulai buvo surinkti ir sud?ti ? medinius karstus. Vienintelis kriptos akcentas ? vilnie?io menininko Rimanto Sakalausko k?rinys: i? spalvoto stiklo mozaika sud?liotas altorius, kurio vir?us dengtas marmuro plok?te.
Altori? juosia ?ra?as lotyn? kalba: ?Broli?, ma?esni?j? kankini?, kan?ia?. Altoriaus kolona turi kelis langelius, viduje sud?tos keturios kankini? kaukol?s. Kolona eina gilyn ir pasibaigia 2×2 m ?achta, kurioje palaidoti vis? rast? kankini? kaulai.
Pirmieji krik??ioni?ki altoriai katakombose taip pat buvo ant kankini? kap?. V?liau ir bazilikos buvo statomos ant pirm?j? kankini? kap?: Kristaus kapo, ?v. Stepono ? pirmojo kankinio Jeruzal?je, Petro ir Pauliaus ? Romoje.
Tikima, kad visi kankiniai d?l i?gyventos kan?ios prilyginami ?ventiesiems, tod?l ir Kretingoje ?uvusi? kankini? palaikai palaidoti po kriptos altoriumi.
Dievas veikia daugybe b?d?. Nei tik?jimu, nei relikvijomis ?ie b?dai nesibaigia, ta?iau kiekvienas yra savaip veiksmingas.
Jolanta KLIETKUT?
Kretingos muziejus
3,421 per?i?r? (-a)