Dvaralio kaimas, kurio gyventojai pasiprie?ino dvarui

? ?iaur?s vakarus nuo Salant?, rajoninio kelio Salantai??au?ikiai kair?je pus?je, Erlos up?s kairiojo kranto auk?tumose ?sik?r?s Dvaralis. Jo rytiniu pakra??iu einanti Ilgoji gatv? skiria gyvenviet? nuo kitapus esan?io Kadagyno kaimo. Pietvakariuose Dvaralis ribojasi su Salant? miestu, vakaruose ? su ?udgalio, o ?iaur?s vakaruose ir ?iaur?je ? su Erl?n? kaim? ?em?mis.

Kaim? ?k?r? dvaro baud?iauninkai

Kartografin? med?iaga liudija, kad XVI a. ?ia buvo su Erl?nais besiribojanti valstybinio Plung?s dvaro Salant? arba Greb?i? kaimo ?em?. ?steigus joje Skiland?i?, nuo 1638?1640 m. vadinam? Salantais, dvar?, ?ia buvo bendro naudojimo ganykl? ?em?s, kuriomis naudojosi dvaras ir gretim? kaim? valstie?iai.

Salant? paveld?tojams 1675 m. dalinantis dvar?, de?iniajame Salanto up?s krante buvusios ?em?s atiteko Motiejui Vainai, kuris savo daliai valdyti ?k?r? Gr??lauk?s dvar?.

Augant ?em?s ?kio produkcijos paklausai, Gr??lauk?s dvaro savinink? skatinami valstie?iai ?m?si ?dirbti ?emdirbystei tinkamus pl??imus. Tokiu b?du tarp Salanto ir Erlos upi? XVIII a. ?m? kurtis vienkiemin?s naujakuri? sodybos, pirm?kart Salant? parapijos 1750 m. vizitacijos akte pavadintos Padvarnink? (lenk. Podworniki) kaimu.

Vietos gyventojai ?emaiti?kai kaim? ?m? vadinti Padvarneliais, Padvaraliu, v?liau ? Dvaraliu. Visos ?ios vietovard?io formos u?fiksuotos kitakalbiuose ir lietuvi?kuose ra?ytiniuose ?altiniuose: lenki?kai ?Podwornele? (1946 m.), ?Dworalis? (1915 m.), rusi?kai ? ???o??????? (1821, 1843, 1866, 1895 m.), o lietuvi?kai ? ?Padvarelis? (1923 m.), ?Padvaralis, Dvaralis? (1935 m.).

Pokario kartografin?je med?iagoje ir oficialiuose dokumentuose kaimui prigijo Dvaralio pavadinimas. Ta?iau su kaimu besiribojanti Salant? miesto Padvaralio gatv? liudija, kad salanti?kiai tebenaudoja ir senesn?j? vietovard?io variant?.

Valstie?iams buvo leista i?sipirkti ?em?

Kaime apsigyvenusi? ?emdirbi? dvasiniais reikalais r?pinosi Salant? ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ios kunigai.

?ios ba?ny?ios metrik? knygos liudija, kad 1750 m. kaime buvo 7 kiemai, 1821 m. stov?jo 3 sodybos su 27 gyventojais, o 1843 m. gyveno 25 katalikai.

Kaimo gyventojai buvo baud?iauninkai, nuomoj? Gr??lauk?s dvarui priklausan?i? ?em? ir trobesius. Bendrose ganyklose ir pievose XIX a. pirmoje pus?je susiformavo Pabr??yn?s vienkiemis. Vietovardis liudija, kad pirmaisiais jo naujakuriais tapo valstie?i? Pabr??? ?eima. Pabr??ynei priklaus? 40 de?imtini? (43,7 ha) ganykl?, piev? ir ariamos ?em?s.

Panaikinus baud?iav?, 1861 m. ?emdirbiai tapo laisvaisiais ?mon?mis ir buvo priskirti valstie?i? luomui.

Suteikus valstie?iams luomin? savivald?, Dvaralio (tuo metu ? Padvaralio) laisvieji ?mon?s buvo priskirti Gr??lauk?s (nuo 1880 m. ? Salant?) vals?iaus Erl?n? bendruomenei. Pobaud?iavin?s ?em?s reformos metu laisvieji ?mon?s gavo teis? i?sipirkti anks?iau nuomotus ariamos ?em?s r??ius su juose stov?jusiais trobesiais.

Vykdant ?em?s reform?, dvarininkas ar jo ?galiotas dvaro administratorius tur?jo teis? nuspr?sti kuriuos ?em?s plotus skirti valstie?iams i?sipirkti, o kuriuos palikti dvarui.

Dvaro savininkas grafas Juozapas Ti?kevi?ius nutar? Pabr??yn?s vienkiem? pasilikti sau, o jame gyvenusio laisvojo valstie?io Jurgio Einikio ?eim? 1863 m. i?keldino.

36 de?imtines vienkiemio ganykl? ir piev? dvaras nuomojo Salant? miestel?nams, i? kuri? kasmet gaudavo po 40?50 ve?im? ?ieno ir 250 rubli? nuompinigi?. Likusias 4 de?imtines su sodyba i?sinuomojo u? atodirbius Jonauskas, kurio atsi?sta samdin? moteris ar ?eimos nar? tur?jo Gr??lauk?s dvaro Pes?i? palivarke atidirbti 24 dienas per metus.

Dr?s?s valstie?iai pasiprie?ino grafienei

1866 metais kaime buvo 8 kiemai, kuriuose gyveno 70 katalik? tik?jim? i?pa??stan?i? valstie?i?.

Vykstant ?em?s reformai ir po jos Dvaralyje bei aplinkiniuose kaimuose kildavo gin?? tarp dvaro ir laisv?j? valstie?i? d?l bendr?j? ganykl? ir ?ienaujam? piev? naudojimo, jose augan?i? med?i? nuosavyb?s ir pana?iai.

Vienu i? nesantaikos tarp Gr??lauk?s dvar? paveld?jusios Kretingos grafien?s Sofijos Ti?kevi?ien?s ir Erl?n? bendruomen?s valstie?i? objektu tapo Pabr??yn?s vienkiemis.

Vienkiemio nuomininkui Jonauskui mirus, o na?lei i?sik?lus kitur, Erl?n? seni?nijos valstie?iai savo luomin?je sueigoje 1902 m. pavasar? nutar? ?em?s sklyp? su trobesiais gr??inti iki pobaud?iavin?s reformos ?ia gyvenusiam Jurgiui Einikiui ir pad?jo jo 7 asmen? ?eimai ?sikelti ? sodyb?.

Gr??lauk?s dvaro administratorius u? savavali?kai u?imt? ?em? padav? Jurg? Einik? ? Salant? vals?iaus taikos teism?. Ta?iau Einikiai seni?nijos sueigos sprendim? laik? teis?tu, tod?l neatvyko ? taikos teismo pos?d? ir ra?tu papra?? byl? nutraukti. Teismas u? aki? nusprend? Einiki? ?eim? i? vienkiemio i?keldinti.

Nuosprend?iui vykdyti 1902 m. gegu??s 15 d. ? Pabr??yn? atvyko teismo antstolis su Salant? vals?iaus policijos uriadniku, vir?ai?iu, Erl?n? bendruomen?s seni?nu, ?imtininkais ir de?imtininkais, Gr??lauk?s dvaro ekonomu, ?kved?iu ir 7 eiguliais.

Einiki? ?eimos ginti susirinko apie 200 valstie?i?. Jie atvykusius pareig?nus primu?? ir i?gin? lauk. Siekdami gin?? i?spr?sti taikiai, pareig?nai ? pagalb? pasikviet? Salant? klebon? ir policijos valdinink?, o dvaras pasi?l? Jurgiui Einikiui sumok?ti 100 rubli? kompensacij?, jeigu jis i?sikels i? sodybos.

Valstie?i? kova d?l vienkiemio virto sukilimu

Nepavykus sutarti taikiai, abi pus?s ?m?si ruo?tis naujai prie?prie?ai. Einiki? ?eim? aktyviausiai r?m? Erl?n? seni?nijos Erl?n?, ?au?iki? ir Padvarelio (Dvaralio) kaim?, o palaik? ? Juodup?n?, Gr??lauk?s, Mos?d?io ir Gintali?k?s seni?nij? valstie?iai, taip pat Gr??lauk?s, Salant? ir Skuodo miestel?nai, priklaus? valstie?i? luomui.

Pasiprie?inimui jie ruo??si i? anksto: nusipirko sieros r?g?ties, ?sigijo parako, dalis valstie?i? apsiginklavo ?aunamaisiais ginklais, o kitiems kalvis Juozas Strakalys padirbino buo?es ? lazdas su gele?iniais antgaliais.

Salant? vals?iaus policijos valdininkas per savait? surinko daugiau kaip 200 ginkluot? vals?iaus bei dvaro pareig?n? ir gegu??s 22 d. v?l i?vyko ? Pabr??yn?.

??kart juos pasitiko daugiau kaip 500 ?moni? minia, i? kurios aktyviausiai prie?inosi apie 150 asmen?. Siekdami pabaidyti pareig?n? arklius, prie kelio ? vienkiem? jie u?deg? lau?us, ? kuriuos m?t? parak?. Kilus susi?audymui, buvo su?eisti vyras, mergina ir vaikas, o Onai Rimkienei per?auta galva ir moteris netrukus mir?. Ne?veik? mai?taujan?i? valstie?i? pasiprie?inimo, sumu?ti pareig?nai antr?kart pasitrauk?.

Gegu??s 23 d. ? Salantus atjojo 3-ojo Dono kazok? pulko 6-oji rinktin?. Kit? dien? i? Kalnaber??s dvaro atvykus Kauno gubernatoriui Piotrui Stolypinui, kazokai apsupo Pabr??yn?s vienkiem?.

??kart Einiki? ?eima buvo i?kraustyta be pasiprie?inimo, o troba nugriauta, kad niekas daugiau ?ia nesumanyt? savavali?kai apsigyventi. Kazokai Salantuose buvo palikti iki bir?elio 1 d. Jie patruliavo apylink?s kaimuose, steb?jo, kad nekilt? nauj? pasiprie?inimo vald?iai ?idini?.  

Kova d?l Pabr??yn?s vienkiemio buvo vienas did?iausi? Salant? vals?iaus valstie?i? XX a. prad?ios bruzd?jim?.

Per susir?mimus buvo suimta ir ?kalinta 16-ka aktyviausi? pasiprie?inimo dalyvi?, o v?liau teismui perduotas 31 vyras ir 16 moter?. Teismo nutarimu didesnioji j? dalis paleista, o bausm?mis nuo 4 m?nesi? iki pusantr? met? kal?ti buvo nuteista 12-ka valstie?i?: 10 vyr? ir 2 moterys.

Visiems nuteistiesiems buvo atimtos asmens ir valstie?i? luomo teis?s. Dar viena moteris mir? kal?jime nesulaukusi teismo dienos.

Tarpukaryje kaimo ?emes sura?? mokytojas

Pirmojo pasaulinio karo prad?ioje Dvaralio kaimui oficialiai priklaus? 5 sodybos.

Vykdant pirm?j? Lietuvos gyventoj? sura?ym?, Padvarelyje 1923 m. buvo registruoti 9 ?kiai ir 55 gyventojai. 1935 metais sura?ytas ?em?s vardynas liudija, kad kaimas tuo metu oficialiai vadinosi Padvaraliu, o gyventojai j? vadino Dvaraliu.

Atskiros kaimo dalys tur?jo savo vardus, kuriuos 1935 m. bir?elio m?nes? sura?? Salant? prad?ios mokyklos mokytojas Petras Geniu?as.

Jo teigimu, per kaim? tek?jo vasaromis i?d?i?vantis Daubos upelis, ?tekantis ? u?pelk?jus? Erlos up?s sl?n?, vadinam? Erlomis. Jo i?takos buvusios Stropaus ?em?s sklype plyt?jusioje apie 6 ha dyd?io durpingoje pievoje, vadinamoje Durpyno lanka (Durplonkiu), ?alia kurios apie 10 hektar? ap?m? Ganyklale vadinama ?lapia pieva.

Ganyklal?je seniau, iki i?skirstant kaim? ? vienkieminius ?kius, buvusios bendrosios kaimo ganyklos, ? kurias ved? Pabrukis ? apie 2 ha plot? u??musi pailga kaimo gyvuli? i?gena, v?liau atsid?rusi Strop? ?em?je.

Upelio pakrant?je Nomgaud?io ?em?s sklype augo Daubos mi?kelis ir buvusi statoka atkaln?, vadinama Atkalnaliu. Nomgaud?io lauke taip pat buv? U?jaujis ? apie 2 ha dyd?io priesm?linga ariama dirva, ir Palonkis ? pusantro hektaro dyd?io durp?ta dirva.

Anu?ien?s ?em?s sklype buvusi Kirvalio pieva bei Padaubal? ? ?vyringa ir sm?linga dirbama dirva, o Baltuonio lauke ? Paliept?s lanka (Paleipt?lonka).

? Anu?ien?s ir Onos D?kontien?s sklypus pateko Pabr??ynu vadinamas priemolingas ariamas laukas. Netoli jo Onos D?kontien?s lauke buvusi Plink??s pieva.

Palei sen?j? Salant??Mos?d?io vie?kel? kaimo rytin?je dalyje 30 hektar? plote plyt?jo Pakasinis ? ariama dirva.

Nuo kito kaimo skiria gatv?

Sovietme?iu kaimas priklaus? Erl?n?, o nuo 1959 m. ? Imbar?s apylinkei, buvo Erl?nuose ?sik?rusio Alkos kol?kio dalimi.

Jame 1948 m. buvo 7 kiemai, 1959 m. gyveno 85, 1970 m. ? 120, 1979 m. ? 113, 1989 m. ? 102, 2001 m. ? 113 gyventoj?.

?iuo metu kaimui priklauso 91,48 ha ?em?s, kurioje 2011 m. gyveno 81 ?mogus. Kaimo ?emi? pietrytiniu-rytiniu pakra??iu praeina Ilgoji gatv?, kuri yra rajoninio kelio Salantai?Erl?nai??au?ikiai (3230) dalimi.

Registr? centro duomenimis, gatv? ir jos kair?je pus?je stovintys poriniais numeriais pa?ym?ti trobesiai priklauso Dvaralio, o prie?ingoje pus?je esan?ios neporiniais numeriais pa?ym?tos kaimyn? sodybos ? Kadagyno kaimui. Nuo ?ios gatv?s ?iaurin?je kaimo dalyje atsi?akoja kelias, vedantis link Erlos up?s sl?nio bei Alkos ir Juodup?n? kaim?.

Kaimo ?iaur?s rytiniu pakra??iu XX a. 7 de?imtmetyje buvo nutiesta nauja kra?to kelio Plung??Salantai (169) atkarpa, kuri leid?ia va?iuoti aplenkiant aplinkini? kaim? gyvenvietes ir Salantus.

Abiej? keli? kry?kel?s pietin?je pus?je stovi auk?tas, ??uolinis, kry?mi?kas monumentalus kry?ius. J? XX a. prad?ioje pastat? ?kininkas ?pogys, pa?ym?damas savo ?em?s sklypo rib?, esan?i? ties senuoju Salant??Mos?d?io keliu.

Pokariu neremontuojamas kry?ius buvo bebaigiantis nugri?ti, ta?iau netoli jo ?uvus kaimo gyventojui Pranui Zobieliui, tikintieji savo l??omis j? 1957 m. atstat?.

Tiesiant nauj? kelio Plung??Skuodas atkarp? kry?i? pavyko i?saugoti. At?jus Atgimimui, tikintieji j? dar syk? atnaujino, o kalvis Algimantas Jonutis nukal? metalin? tvorel?. ?is kry?ius yra ?emai?i? kra?tui b?dingas smulkiosios memorialin?s architekt?ros paminklas, menantis Lietuvos kry?dirbyst?s tradicijas.

Atstatyta koplyt?l? i?liko iki ?iol

Dvaralio kaime buvo ma?iausiai trys koplyt?l?s.

Viena seniausi? buvusi Strop? (Lauki?) koplyt?l?, pastatyta senojo Salant??Mos?d?io kelio (Ilgosios gatv?s) kair?je pus?je prie sodybos, kaimo ?iaurin?je dalyje.

Pirm?j? koplyt?l? ?ioje vietoje 1826 m. pastat? sodybos savininkas Antanas Stropus. Pasakojama, kad ji buvusi medin?, su bok?teliais, primin? miniati?rin? ba?nyt?l?.

J? ?kininkas apjuos? stambi? lauko akmen? tvorele, kurios priekin?je dalyje nuo kelio pus?s paliko tarp? mediniams varteliams. Ties tvoros kampais pasodino po tuop?, kurioms u?augus ?mon?s ?? smulkiosios memorialin?s architekt?ros statin? pramin? ?keturi? tapali? koplyt?le?.

U?augusios ?sp?dingo storio tuopos trauk? praeinan?i? ir prava?iuojan?i? ?moni? d?mes?. Pasklido kalbos, kad jose es?s ka?kieno tai pasl?ptas auksas. Laikui b?gant vien? i? tuop? nuvert? audra, o du i?puvusius med?ius nupjov? sodybos ?eimininkai. Deja, tariamai tuopose pasl?pt? lobi? rasti niekam nepavyko.

Pirmajai koplyt?lei sunykus, jos statytojo dukters Tekl?s Stroput?s l??omis 1903 m. buvusi pastatyta dabartin? koplyt?l?. ?i koplyt?l? ne syk? buvo remontuojama ir atnaujinama, ta?iau iki m?s? laik? i?laik? pirmin? savo form? ir viduje ?rengt? altor?l?.

Altor?lyje kab?jo ?v?. Marijos Dievo Motinos paveikslas, tapytas aliejiniais da?ais ant dviej? sujungt? statmen? lent?. ?v?. Mergel? Marija jame pavaizduota iki pus?s, apsigobusi apsiaustu, ant kair?s rankos laikanti s?dint? vaikel? J?z? su ?ventuoju Ra?tu rankoje. Jiedu su karali?komis kar?nomis, o abiej? galvas juosia nimbai ir 10-ties ?e?iakampi? ?vaig?d?i? puslankis.

Pokario metais koplyt?l?je buvo pastatytas meni?kas krucifiksas (kry?ius su Nukry?iuotuoju), o ?v?. Dievo Motinos paveikslas 1966 m. perduotas muziejui. Krucifiksui dingus, ilg? laik? koplyt?l? stov?jo tu??ia, o jos sienas puo?? tira?uoti masin?s gamybos liturginiai paveiksl?liai.

XX a. pabaigoje sodybos savinink? Vaclava Laukien? ? koplyt?l? ?d?jo ?v. Elenos paveiksl?, kur? praeito ?imtme?io prad?ioje nutap? ne?inomas Salant? apylinki? liaudies menininkas, bei ne?inomo med?io dro??jo sukurt? ?v?. Mergel?s Marijos skulpt?r?l?. Koplyt?l? su Nukry?iuotojo skulpt?ra 1971?1988 m. buvo registruota vietin?s reik?m?s dail?s paminkl? s?ra?e (?ifras DV-1514).

Prie koplyt?l?s ? Gegu?ines pamaldas po darb? ir per ?ventadienius rinkdavosi ?eiminink? ?eimyna ir aplinkini? sodyb? gyventojai, giedodavo ?v?. Mergel? Marij? ?lovinan?ias giesmes.

Koplyt?l?s saugomos valstyb?s

? Dvaralio kaimui priskirtos teritorijos pakra?t? patenka Ilgosios gatv?s de?in?je pus?je prie Urbon? (buv. Anu?i?) sodybos stovinti kita koplyt?l?.

Ji pseudogotikinio stiliaus, dvibok?t?, padaryta i? molio, kalk?mis baltintomis sienomis. Pagrindin?je navoje stovi ?v?. Marijos Maloningosios skulpt?ra, frontono ni?oje ? ?v. Kazimieras, o abiej? bok?teli? ni?ose ? ?v. Antanas ir Jonas Nepomukas. Visos skulpt?ros medin?s, polichromuotos.

Koplyt?l? prie statomos naujakurio sodybos pasistat? Kazys Anu?is, o skulpt?ras dar? kaimo ma?a?emis Adomas Einikis, vert?sis staliaus amatu ir dro?in?j?s ?vent?j? statul?les. 1971 metais koplyt?l? su skulpt?romis ?ra?yta ? vietin?s reik?m?s dail?s paminkl? s?ra?? (?ifras DV-1512), o 1993 m. registruota Lietuvos Respublikos nekilnojam?j? kult?ros vertybi? registre (unikalus objekto kodas 9510). Tiesa, autenti?ka ?v. Kazimiero skulpt?ra 1985 m. dingo.

2019-siais Urbon? ?eimyna, padedama Imbar?s seni?nijos, koplyt?l? atnaujino. Vietoje dingusio ?v. Kazimiero pastat? nauj? ?vent?j? Lietuvos glob?j? vaizduojan?i? skulpt?r?, kuri? suk?r? tautodailininkas Vytas Jaug?la i? Gintali?k?s. Atnaujint? koplyt?l? rugpj??io m?nes? pa?ventino Salant? parapijos klebonas Andrius Ker?ys.

Tre?ioji koplyt?l? stov?jo Marcel?s Preibien?s sodybos gerajame kieme, ?alia monumentalaus kry?mi?ko kry?iaus. Ji pastatyta XIX a. antroje pus?je, buvusi su kaltiniu ornamentuotu kry?eliu. Viduje stov?jo medin?s, polichromuotos ?v. Veronikos, ?v. Juozapo ir Nazarie?io skulpt?ros, saugojusios sodyb? ir jos savinink? ?eimyn? nuo nelaimi?. Koplyt?l? ir skulpt?ras dar? jau min?tas stalius Adomas Einikis, o ornamentuot? kry?el? nukal? primir?tas kalvis.

Tarpukariu koplyt?l? atnaujinti sodybos ?eimininkai patik?jo meistrui Juozui D?kontui, kurio padaryta naujoji koplyt?l? tur?jo vir? kraigo kylant? auk?t? bok?tel? ornamentuotam kaltiniam kry?eliui pritvirtinti.

1971 metais ji buvo paskelbta vietin?s reik?m?s dail?s paminklu (?ifras DV-1513). Marcel?s Preibien?s r?pes?iu 1978 m. koplyt?l? tre?i?kart atnaujinta, o vietoje dingusios ?v. Veronikos pastatyta ?v?. Lurdo Marijos skulpt?ra.

Be tradicini? ?iam ?emai?i? kra?tui koplyt?li? ir kry?i?, Kazys Namgaudis savo sodyboje pasistat? koplytstulp? su ?v. Jurgio skulpt?ra, o Anicetas Pilelis ? salanti?kio tautodailininko Liudo Ruginio 2006 m. sukurt? puo?n? koplytstulp? su ?v?. Marijos Maloningosios skulpt?ra.

Julius KANARSKAS

 Istorikas