? pietry?ius nuo Salant?, abipus senojo Salant??Plung?s kelio i?sim??iusios vienkiemin?s Gedgaud?i? kaimo sodybos. Tai viena i? XVI?XVII am?iais ?sik?rusi? Salant? kra?to ?emdirbi? gyvenvie?i?, pirm?kart ra?ytiniuose ?altiniuose pamin?ta daugiau kaip prie? 350 met?. Lietuvoje kaim? i?garsino Gedgaud?iuose gim?s lietuvyb?s puosel?tojas, blaivyb?s propaguotojas, ra?ytojas, kunigas kanauninkas Kazimieras Pakalni?kis (1866?1933).
K?r?si abipus svarbaus kelio
Pirm?kart Gedgaud?i? kaimo vardas pamin?tas 1668 m. Salant? dvaro inventoriuje. Vietovardis kilo nuo asmenvard?io ?Gedgaudis? daugiskaitos. Ra?ytiniuose ?altiniuose jis lenki?kai ra?omas ?Giedgawdzie, Giedgowdzie?, rusi?kai ? ???????????, voki?kai ? ?Gedgowdse?, o ?emaiti?kai tariamas ?Gedgaud??.
Kaimas k?r?si Vakar? ?emai?i? lygumoje, abipus magistralinio to laikme?io kelio, jungusio Plung? su Salantais, Skuodu ir Kur?o kunigaik?tyst?s prekybos centrais. Jam priklaus? apie 221,5 ha ?em?s, kuri sudar? apie 1,8 km ilgio ?iaur?s ryt??pietvakari? ir 1,3 km plo?io sta?iakamp?. Pietry?iuose kaimas ribojosi su ?eimi?, pietvakariuose ? su Imbar?s, ?iaur?s vakaruose ? su Jurgai?i? kaim? ?em?mis. ? ?iaur?s rytus ir ?iaur? plyt?jo Salant? dvaro bendrosios ganyklos.
Nuo XVII a. kaimas buvo didik? Vain? gimin?s nuosavyb?. Jame gyvenusi? ?emdirbi? dvasiniais reikalais r?pinosi, naujagimius krik?tijo, jaunaved?ius tuok? ir mirusius am?inyb?n lyd?jo Salant? katalik? ba?ny?ios kunigai.
Gedgaud?iai XVII?XVIII a. buvo vidutinio dyd?io gyvenviet?, kurioje 1750 m. stov?jo 14 sodyb? ir smukl?. Kaimas buv?s kupetinio plano, sodybos i?sibars?iusios keliomis grup?mis st?ksojo kair?je, o viena ? de?in?je kelio ? Salantus pus?je. Did?ioji j? dalis telk?si vakarin?je kaimo dalyje, dabartini? ?em?s sklyp? Gedgaud?i? 1 ir 1A rajone, de?iniajame Gedgaud? upelio auk?tupio krante.
Kaip ir daugelis XVI?XVIII a. ?emaitijos kaim?, Gedgaud?iai tur?jo savo kapines. Jas gyventojai XVII a. ?sireng? vakariniame kaimo ?emi? pakra?tyje buvusiose bendrose ganyklose, Gedgaud? upelio kairiajame krante st?ksan?ioje nedidel?je, 16×14 m dyd?io vieni?oje morenin?je kalvel?je, primenan?ioje pilkap?.
Nema?ai ?ia atgul? XVII a. viduryje ir 1790?1711 m. siautusios maro epidemijos auk?, d?l to kapines imta vadinti Mar? kapeliais (Maro kapal?). ?emai?i? vyskupijos vadovyb?s nurodymu XVIII a. pabaigoje visas kaim? kapines u?darius ir prad?jus mirusiuosius laidoti tik parapin?se kapin?se, senosiose kapeliuose retsykiais be liturgini? apeig? laidoti savi?ud?iai, nekrik?tyti mir? k?dikiai.
Kaimas ?jo i? rank? ? rankas
Paskutiniu kaimo savininku i? didik? Vain? gimin?s buvo U?ven?io seni?nas Jurgis Vaina. Po jo mirties ma?daug nuo 1745 m. iki 1785 m. Salant? dvar? su Gedgaud?iais vald? ?mona Ona Vainien?.
Jai mirus, vald? paveld?jo dukt? Marijona Regina, u?ra?iusi paveld?jim? vyrui, ?emai?i? ka?telionui Mykolui Gorskiui. Tokiu b?du XVIII a. pabaigoje Gedgaud?iai tapo graf? Gorski? gimin?s valda.
Graf? Gorski? valdymo laikais XIX a. pirmoje pus?je ?emdirbi? sodyb? kaime suma??jo iki vienuolikos. Jose 1821 m. gyveno 71, 1843 m. ? 68, o 1845 m. ? 65 katalikai: 29 vyrai ir 36 moterys.
Tuo metu Gedgaud?iuose ?emdirbyste vert?si Kasparas Pu?korius su seserimi Marijona ir jos s?numi Karoliu, Stanislovas Bru?as su ?mona Barbora, seserimis Pranci?ka ir Marijona Bru?ait?mis, Juozapas Simutis, Jonas ir Agota Sileniai, Antanas Vi?ius su ?mona Barbora, dukromis Ur?ule ir Elena bei seserimi Petron?le, Jonas Laukys su ?mona Antanina, dukromis El?bieta, Petron?le ir Barbora, Antanas Sk?rys su ?mona Kotryna, s?numi Juozapu, dukromis Petron?le ir Kotryna, Jonas ir Kotryna Beniu?iai, Antanas ?atkauskis su ?mona ir dukterimi Barboromis, Kazimieras Simutis, Antanas ir Petron?l? Grigai?iai, Juozapas Kubilius su ?mona Ur?ule, s?numis Juozapu ir Antanu.
Gausiausios buvo Juozapo ir Prudencijos Domark? bei Jok?bo ir Barboros Jasevi?i? ?eimynos, kurias sudar? 10?11 asmen?.
Juozapo Domarko ?eimoje augo dukt? Ona, s?n?s Juozapas, Kazimieras ir Leonas. Kartu su sodybos ?eimininku gyveno seserys Magdalena ir Barbora Domarkait?s bei broliai Motiejus ir Pranas Domarkai.
Jok?bo Jasevi?iaus namuose gyveno dukros Ona ir Marijona, taip pat glaud?si s?naus Prano ?eima: ?mona Rozalija, dukros Amalija, Marijona ir Barbora bei s?n?s Dionizas ir Jok?bas.
Antano Vi?iaus ?kyje gyveno kampininkas Jonas Barauskis su dukra Kotryna, o Juozapo Kubiliaus namuose ? kampinink? Ona R?p?ien?. Pas Jon? Beniu?? tarnavo samdiniai Jonas Skobutis ir Antanina Jasait?, pas Antan? ?atkausk? ? bernas Antanas Skobutis, o pas Antan? Grigait? ? merga Antanina ?eblecka.
Visi kaimo ?emdirbiai didik? Vain? ir Gorski? laikais buvo baud?iauninkai, ?j? Salant? dvare la?? ir atlikin?j? kitas baud?iavines prievoles.
Panaikinus baud?iav?, 1861 m. laisvaisiais ?mon?mis tap? valstie?iai buvo priskirti Mos?d?io vals?iaus Salant? bendruomenei. Jie ?sigijo iki tol nuomotus dirbamos ?em?s r??ius, u? kuriuos Salant? dvarui ir naujajam jo savininkui kunigaik??iui Bogdanui Oginskiui mok?jo nustatytus mokes?ius.
Buvo statomos tipin?s ?emaiti?kos sodybos
1866 metais Gedgaud?iuose tebebuvo 11 sodyb?, kuriose gyveno 98 katalikai. 1872 met? Rusijos imperijos kariuomen?s generalinio ?tabo parengtas Kretingos apylinki? topografinis ?em?lapis liudija, kad kaime buvo 12 sodyb?. J? kiemuose, kelio ? Salantus de?in?je pus?je ir kaimo kapin?se stov?jo monumental?s kry?iai ir koplyt?l?s su ?vent?j? skulpt?romis.
1880 metais kaimas priskirtas naujai suformuotam Salant? vals?iui. Vykdant pobaud?iavines ?em?s ir administracin? reformas, ?ki? Gedgaud?iuose suma??jo perpus. 1895 m. ir 1915 m. buvo belikusios 6 sodybos, kuriose 1902 m. gyveno 108 valstie?iai.
Reform? metu keit?si ir Gedgaud?i? kaimynai. Po 1866 m. nebeliko Jurgai?i? kaimo, kurio ?em?je buvo suformuotas Salant? palivarkas.
Salant? dvaro ganykl? ?emi? rytin?je dalyje buvo ?kurtas Salant?li? palivarkas, o vakarin?je dalyje dar XIX a. pirmoje pus?je atsirado Garg?del?s kaimas. ? pietus nuo Gedgaud?i? plyt?jusiose Imbar?s kaimo bendrosiose ganyklose Plateli? grafai ?uazeliai-Gufj? ?steig? Naujosios Imbar?s (Tridvario) palivark?.
Kaime stov?jo tipin?s ?iam ?emaitijos regionui etnin?s architekt?ros sodybos.
Pagrindiniai j? pastatai buvo ?iaur?s rytin?je sodybos dalyje stovinti troba (gyvenamasis namas), prie?ais j?, kitapus gerojo kiemo esanti kl?tis (svirnas), ? vakarus nuo namo st?ksan?ios k?t?s (tvartas) su dar?ine po vienu stogu.
Atokiau nuo ?i? statini?, prie vandens telkinio stov?jo jauja (kluonas) su pirtimi (jav? d?iovykla). Nors Gedgaud?iai nebuvo didelis kaimas, bet jis tur?jo savo kalv?.
Visi pastatai buvo mediniai, vienauk??iai, sta?iakampio plano, su valminiais ?iukuriniais stogais, dengtais ilginiais ?iaudais. Prad?jus naudoti dangai skiedras, trob? ir kl??i? stogus, paprastai rytiniame pastato gale, imta perdirbti ? pusvalminius, o tarpukariu ? ? dvi?lai?ius.
Did?iuojasi nusipelniusiu dvasininku
Gedgaud?i? valstie?i? Antano ir Onos Domarkait?s Pakalni?ki? ?eimoje 1866 m. vasario 10 d. (naujuoju stiliumi ? 22 d.) gim? s?nus, Salant? ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ioje pakrik?tytas Kazimieru.
?gtel?j?s mokslo ?ini? jis siek? Mos?d?io parapin?je mokykloje ir Liepojos gimnazijoje. Pajut?s dvasininko pa?aukim?, 1885 m. ?stojo ? Sankt Peterburgo dvasin? akademij?, o gr???s ? Lietuv? studijas t?s? Kauno kunig? seminarijoje.
Kaune su bendramin?iais 1888 m. ?steig? Lietuvos myl?toj? draugij?, prisid?jo prie draud?iamos lietuvi?kos spaudos platinimo, o 1889 m. su kitais prad?jo leisti ?urnal? ??emai?i? ir Lietuvos ap?valga?, kuris buvo spausdinamas Til??je.
Baig?s 1889 m. seminarij?, buvo ??ventintas kunigu. Nuo 1890 m. tarnavo vikaru Mos?d?io, Akmen?s ir Teneni? ba?ny?iose. T?sdamas lietuvi?k? veikl?, 1891?1896 m. fakti?kai redagavo ??emai?i? ir Lietuvos ap?valg??, bendradarbiavo kataliki?koje spaudoje.
1899 metais buvo paskirtas ?vingi?, o 1916 m. ? Raud?n? parapijos klebonu. Toliau aktyviai dalyvaudamas tautin?je ir kataliki?koje veikloje tapo vienu i? ?v. Kazimiero draugijos organizatori?, aktyviu lietuvi?kos spaudos bendradarbiu, spausdino beletristinius savo k?rinius, i?leido apsakym? ir apysak?.
1927 metais jam buvo suteiktas Tel?i? vyskupijos garb?s kanauninko titulas, o 1933 m. paskirta valstybin? pensija.
Mir? 1933 m. liepos 1 d. Raud?nuose ir buvo palaidotas parapijos kapin?se. Pagerbiant Lietuvai nusipelnius? dvasinink?, jo vardu ?vingiuose pavadinta gatv?, o Raud?nuose ? aik?t?.
Buvo i?aug?s iki 16 sodyb?
Gimtajame Kazimiero Pakalni?kio kaime 1923 m. vykusio pirmojo Lietuvos gyventoj? visuotinio sura?ymo metu buvo registruota 5 ?kiai ir 100 gyventoj?.
Per Lietuvos ?em?s reform? kaimo ribos v?l buvo koreguojamos, o jo ganykl? ir piev? ?em?je suformuoti nauji vienkieminiai ?kiai. ?sik?rus naujakuriams, 1935 m. Gedgaud?iuose buvo jau 16 sodyb?.
?em?s reformos metu atsirado nauj? kaimyn?: Salant?li? palivarko ?em?je ?sik?r? Perk?nkaimio, Naujosios Imbar?s (Tridvario) palivarke ? Gaivali?k?s, o Salant? dvaro palivarke ? ?vaini? naujakuri? kaimai.
Senosios kaimo kapin?s nuo XX a. prad?ios buvo nebenaudojamos. Jas beprimin? kalvel?je st?ksantis baigiantis sunykti kry?ius ir pasakojimai apie sutemose besivaidenan?ias ?m?klas bei pasirodan?ias ugneles.
?em?s reform? vykd?s matininkas aplinkui kapines suformavo vienkiemin? ?k?, kuris buvo paskirtas ?kininkui Einikiui. Naujasis ?em?s savininkas greta j? pastat? sodybos trobesius, o kalvel?je ? nauj? monumental? kry?i?, prie kurio gyventojai retsykiais rinkdavosi per Gegu?ines pamaldas pasimelsti u? mirusiuosius.
Suregistravo kaimo vietovard?ius
Lietuvos ?em?s reforma keit? ne tik planin? kaim? strukt?r?, ?kininkavimo tradicijas, bet taip pat grasino sunaikinti senuosius ?em?vard?ius. Tod?l 1935 m. vasar? Imbar?s pradin?s mokyklos mokytojas Vaclovas Vin?as sura?? visus kaimo vietovard?ius, kuri? suregistravo 16-ka. Pagrindiniu duomen? pateik?ju tapo ?kininkas Pranas Stanius.
?em?s vardyno anketos duomenimis, rytin? kaimo dal? kirto Kylis ? apie 15 hektar? dyd?io ?lapia pieva, i?ilgai kurios buv?s i?kastas gilus melioracijos griovys. Pietin?je dalyje Kylis r?m?si ? ?altinius (?altin?) ? 5 hektar? dyd?io durping? ir akmenuot? piev?.
? rytus nuo ?altini? pievos 15 ha u??m? ariamas Paganyklio laukas. Su ?iuo lauku ir ?altini? pieva ribojosi apie 3 ha dyd?io ?vyzdreliais (?vyzdral?) vadinama ?vyringa dirva.
Pietin?je kaimo dalyje prie Salant??Plung?s vie?kelio buvusi nedidel?, vieno hektaro dirva, vadinama Lanka (Lonka). Tarp jos ir Paganyklio lauko 10 hektar? ap?m? Palank? (Palonk?) ? kalvota molinga dirva, besit?sianti ? vakarus.
Nuo Palank?s toliau ? vakarus 10 ha dirv? plote driek?si Paliekneli? laukas (Paleiknal?), o u? jo tok? pat 10 ha ariamos ?em?s plot? ap?m? Liekneli? laukas (Leiknal?), vakariniu galu ?sir?m?s ? ?vaini? kaimo rib?. Tarp Palieknali? lauko ir ?vaini? kaimo buvusi Kesuot? (Kesout?) ? apie 5 ha dyd?io akmenuota ?lapia pieva.
?iaurin?je-?iaur?s rytin?je kaimo dalyje buv? Auk?tasis laukas (40 ha dirva) ir Pievdar?iu vadinama durpinga ?lapia dirva (35 ha). Tarp Pievdar?io lauko ir K?lupio sl?nyje veikusio valdi?ko durpyno 15 ha plote plyt?jo Margiais (Marg?) vadinta dirva.
Auk?tojo lauko pietvakarine puse ?jo vie?kelis Salantai?Plung?. Tarp ?io vie?kelio ir ?vaini? kaimo, Gedgaud?i? ?iaur?s vakariniame pakra?tyje, buvo ?siterpusi 40 hektar? dyd?io dirva, vadinama ?Treineit?? (Trikampiu).
Tarp Pievdar?io ir vie?kelio centrin?je kaimo dalyje buvo Apluoko (Aplouks) laukas ? 5 ha dyd?io molinga dirva. ? vakarus nuo vie?kelio, tarp jo ir senosios gyvenviet?s sodyb? apie 3 hektarus ap?m? molinga ir akmenuota dirva, vadinama Bendine.
Sovietai prisimin? sukilimo dalyvius
Prasid?jus 1941 m. bir?elio sukilimui, Salantuose susib?r? sukil?li? b?rys, kur? sudar? savanoriai ?m?si mieste ir vals?iuje palaikyti vie??j? tvark?, saugoti nuo pl??ik? be ?eiminink? likus? turt?.
?io b?rio nariais tapo Gedgaud?i? valstie?iai, Salant? ?auli? b?rio nariai, Lietuvos kariuomen?s atsargos puskarininkis Jonas Petrauskas ir eilinis Jurgis Me?kys.
Pasibaigus karui, Gedgaud?iuose stov?jo 17 sodyb?. Dalis j? savinink? jau nuo pirm?j? soviet? okupacijos dien? susilauk? represini? strukt?r? d?mesio.
1944 m. spalio 23 d. buvo suimtas ir ? Vorkutos lager? i?ve?tas 1941 m. bir?elio sukilimo dalyvis Jurgis Me?kys, mir?s 1947 m. spalio 12 d. Perm?s srities Pony?lago lageryje.
Tais pa?iais 1944 m. ? Karelijos lagerius buvo i?ve?tas Juozas Skersis, v?liau gr???s ? Lietuv?. 1951 m. spalio 2 d. ? Krasnojarsko kra?to Bogotolo rajon? buvusi i?tremta Ona Jasien? ? Leono Jasevi?iaus ?mona, su s?numis Zenonu, Leonu ir Stasiu, tremtyje praleid? beveik penkiolika met?.
Prie? 8 metus bebuvo lik? 9 gyventojai
Nuo pokario laik? kaimas priklaus? Imbar?s apylinkei. Jame 1959 m. gyveno 77, 1970 m. ? 71, 1979 m. ? 36, 1989 m. ? 27 ?mon?s, o 2001 m. buvo 19 gyventoj?. ?iaur?s rytiniu Gedgaud?i? pakra??iu sovietme?iu buvo nutiestas naujasis Plung?s?Skuodo plentas, aplenkiantis gyvenviet?.
?iandien Gedgaud?iams priklauso 193,03 ha ?em?s, kurioje 2011 m. gyveno 9 ?mon?s.
?iaur?je kaimas ribojasi su Garg?dele, rytuose ? su ?eimiais, pietuose ? su Gaivali?ke, pietvakariuose ? su Imbare, o vakaruose ? su ?vainiais.
Pietrytiniu pakra??iu i? Garg?del?s link Reket?s prateka K?lupis, o centrin?je kaimo dalyje i?teka ir vakarine dalimi link Imbar?s teka kitas Blend?iavos intakas ? Gedgaud? upelis. Per kaim? praeina rajonin?s reik?m?s kelias Nr. 2313, jungiantis Salantus su Skaudaliais ir Nasr?nais.
Minint Lietuvos valstyb?s atk?rimo 100-met?, salanti?kio Pauliaus Vaniuchino iniciatyva, padedant Kretingos rajono savivaldyb?s administracijos Imbar?s seni?nijai, Gedgaud?iuose 2018 m. pastatytas ir atidengtas paminklas i? kaimo kilusiam tautinio lietuvi? atgimimo jud?jimo dalyviui, ra?ytojui, spaudos bendradarbiui, kunigui kanauninkui Kazimierui Pakalni?kiui (1866?1933) atminti.
Julius KANARSKAS
Istorikas, Kretingos muziejus
2,044 per?i?r? (-a)