Jeigu karantino metu ?mon?s nesir?pins ?irdies ir kraujagysli? sveikata, mir?i? d?l to Lietuvoje skai?ius smarkiai i?augs. Taip sako kardiolog? Milda Kovait?, kuri dalinasi patarimais, kaip ?irdies ir kraujagysli? lig? rizik? turintys ?mon?s ?iuo metu turi gyventi, ? k? labiausiai atkreipti d?mes?.
? Kod?l koronavirusas COVID-19 sergantiesiems ?irdies ir kraujagysli? ligomis yra itin pavojingas?
? ?iuo metu did?iausias vis? d?mesys yra nukreiptas ? koronaviruso situacij?, ta?iau nereikia pamir?ti ?irdies lig?, nuo kuri? mirtingumas Lietuvoje i?lieka vienas did?iausi? Europoje. ?iomis ligomis sergantys ?mon?s patenka ? did?iausi? rizikos grup? u?sikr?sti virusu.
Pasaulio mokslininkai turi ?tarim?, kad d?l koronaviruso padid?ja kraujo kre?uli? susidarymo rizika, daugiau kre?uli? susidaro plau?iuose. Kre?uli? susidarymo poveikis yra susij?s su viruso invazija ? ?ird? ir patiriamu stresu organizmui kovojant su kv?pavimo tak? infekcija.
Kraujo kre?uliai ?mogaus organizme gali sukelti chaos?: u?sikim?us kraujagysl?ms, gali i?tikti insultas, infarktas, sutrikti inkst? ir plau?i? veikla, galimi ir kiti pavojingi negalavimai.
? Kokie veiksniai sukelia ?irdies sutrikimus?
? Didel? reik?m? turi tam tikri rizikos veiksniai. Kai kurie j? ? am?ius, lytis, paveldimumas ? nekoreguojami. Trys svarbiausi koreguojami sveikos ?irdies ir kraujotakos faktoriai yra racionali mityba, kompleksin? cholesterolio kontrol? ir fizinis aktyvumas, o priverstinio karantino namuose ?kalinti ?mon?s daug valgo, ma?ai juda, ne vien? kankina stresas, nemiga.
Saugant ?ird? svarbu koreguoti tuos rizikos veiksnius, kuriuos pats ?mogus gali.
?i? organ? ligos gali i?sivysti prakti?kai nepastebimai. Netik?tai pasirodo tipi?kas koronarinio nepakankamumo simptomas ? kr?tin?s angina, papras?iau sakant, skausmas kr?tin?s srityje. Kr?tin?s angina gali jaustis kair?je rankoje arba abejose gal?n?se, taip pat gali persiduoti ? apatin? ?andikaul?. Kartais jis jau?iamas vir?utin?je pilvo dalyje. Atrodo, kad skauda skrandis, ta?iau i? tikr?j? ?is skausmas susij?s su kraujotakos vainikin?se ?irdies kraujagysl?se sutrikimu.
Kartais koronarinis nepakankamumas i?sivysto ir be skausmo. Pavyzd?iui, pacientams, kurie serga cukriniu diabetu, jis pasirei?kia elementariu oro tr?kumu, kuris gali b?ti jau?iamas vis stipriau.
Skausmas kr?tin?s srityje da?niausiai trunka 2?3 minutes, po to praeina. Jeigu tai t?siasi daugiau nei 20 minu?i?, gali vystytis miokardo infarktas. Jis da?niausia s?lygojamas vainikini? arterij? pa?eidim? d?l ateroskleroz?s. Ant kraujagysli? ir arterij? sieneli? susidaro blogojo cholesterolio plok?tel?s, kurios blokuoja laisv? kraujo tek?jim?.
? Kokiems ?mon?ms did?iausia rizika patirti miokardo infarkt??
? Did?iausi? rizik? turi r?kantys ?mon?s, taip pat turintys auk?t? kraujosp?d?, tie, kuriuos vargina hipertonija ir vir?svoris, sergantieji cukriniu diabetu. Tod?l b?tina nuolat tikrinti cholesterolio ir cukraus lyg? kraujyje. Tai svarbiausi rizikos faktoriai, kuriuos galima ir reikia kontroliuoti.
? Paai?kinkite, kurie produktai organizmui suteikia taip vadinam? ?ger?j?? ir tuo pa?iu ma?ina ?blogojo? cholesterolio lyg??
? Daug fitosteroli?, kurie padeda suma?inti ?blog?j?? cholesterol? ir padidinti ?gerojo? cholesterolio kiek? kraujyje, yra avokado sud?tyje. Fitosteroli? taip pat nema?ai yra kvie?i? gemaluose, s?lenose, pistacijose, sezamo, moli?g?, lin? s?klose, saul?gr??ose, migdoluose ir alyvuogi? aliejuje.
?Gerojo? cholesterolio vystymosi katalizatoriai yra uogos ? bra?k?s, m?lyn?s, spanguol?s, brukn?s ir aviet?s. Uogas galima vartoti ?vie?ias arba gerti j? sultis. Teigiamas efektas perdirbimo metu nema??ja.
Nat?rali priemon? ?kenksmingoms? med?iagoms ?alinti taip pat yra baltieji kop?stai, kurie pagal naudingum? gali konkuruoti su ?esnaku. Kaip kop?stai beb?t? apdoroti, jie nepraranda savo nauding? savybi?, tod?l galima vartoti tiek ?vie?ius, tiek raugintus ar tro?kintus kop?stus.
Daug biologini? jungini?, kurie padeda atsikrastyti blog?j? med?iag? ir gauti ger?sias, yra ir daugumos ?alumyn? ? petra?oli?, svog?n?, salot? ? sud?tyje.
Cholesterolis yra sud?tin? problema, kuri? spr?sti reikia kompleksi?kai. Svarbu r?pintis ne tik kaip j? suma?inti, bet ir tuo pa?iu ie?koti b?d?, kurie pad?t? i?vengti ?blogojo? cholesterolio sukelt? pasekmi? kraujotakai. Nes padid?j?s cholesterolis padidina kraujo kre?uli? susidarymo rizik?, taip pat skatina u?degiminius procesus kraujagysl?se.
? Kod?l kraujo kre?uliai kraujagysl?se susiformuoja, k? reik?t? daryti, kad taip neatsitikt??
? Dalis cholesterolio, kuris kaupiasi kraujagysli? sienel?se, ? organizm? patenka su riebiu maistu. B?tent d?l jo sankaup? da?niausiai ir susiformuoja trombai. Priklausomai nuo to, kokio didumo kraujagysl? u?sikim?o, atsiranda lengvesni ar sunkesni kraujo apytakos sutrikimai.
Cholesteroliui kontroliuoti naudojamas fermentuotas raudon?j? mieli? ry?i? ekstraktas, kurio veiklioji med?iaga monakolinas K, o fermentas natokinoz? i? sojos apsaugo nuo tromb? susidarymo kraujagysl?se. Natokinoz? 1980 metais i? fermentuot? sojos pupeli? i?skyr? Japonijos mokslininkas Hiroyuki Sumi. Eksperiment? metu jis atsitiktinai pasteb?jo, kad, patek?s ant kraujo kre?ulio, ekstraktas Natto per 18 valand? 37 laipsni? temperat?roje j? visi?kai i?tirpdo. Natokinoz?, patekusi ? krauj?, pagerina viso k?no kraujotak?, ardo susidariusius trombus, neleid?ia susidaryti naujiems, sul?tina aterosklerotini? plok?teli? susiformavim?. Tod?l ?i? med?iag? b?tina naudoti ?irdies ir kraujotakos lig? prevencijai.
?domu tai, kad daugiau kaip t?kstant? met? japonai pusry?iams valgo b?tent patiekal? natto i? specialiu b?du fermentuot? soj? pupeli?, kurio sud?tyje atrastas kraujo kre?ulius ardantis fermentas natokinaz?. Japonai u? lietuvius vidutini?kai gyvena 10 met? ilgiau, o j? sergamumas ?irdies ir kraujagysli? ligomis yra vienas ma?iausi? pasaulyje. Viena ?io rei?kinio prielaid? ? mitybos ypatumai. Japon? mitybos racione gausu dar?ovi?, verting? aliej?, ry?i?, ank?tini? dar?ovi?.
? Kaip teisingai turi maitintis ?irdies ir kraujagysli? lig? rizik? turintys pacientai, kokie produktai turi b?ti j? mityboje, o kuri? geriau atsisakyti?
? ?mon?ms, kurie serga ?irdies ir kraujagysli? ligomis, ypa? svarbu yra maitintis teisingai ir sveikai. Reikia vengti riebaus ir vienodo maisto, geriausia rinktis augalin?s kilm?s produktus. I? gyvulin?s kilm?s produkt? rekomenduojama vi?tiena, jautiena ir kalakutiena.
Organizm? svarbu apr?pinti dideliu kiekiu neso?i?j? riebal?, kurie gaunami i? augalini? aliej? ir rie?ut?, skaidul? ir angliavandeni? kompleks? ? dar?ovi?, gr?d?, s?len?. Didelis kiekis skaidul? padeda pa?alinti cholesterolio pertekli?.
?irdies ir kraujagysli? lig? rizik? turintiems ?mon?ms ne ma?iau svarbu mityb? papildyti antioksidantais, kurie ma?ina u?degiminius procesus kraujagysl?se. J? gausu uogose, prieskoniuose, lapin?sedar?ov?se.
Saldumyn?, tort?, desert?, pyrag?li? reik?t? atsisakyti.
Maisto kiek? reik?t? riboti, nes ma?ai judant organizmas i?eikvoja ma?iau energijos, o d?l to jame kaupiasi riebalai ir papildomi kilogramai, kartu su jais auga cholesterolio lygios bei gr?sm? susirgti ?irdies bei kraujagysli? ligomis.
? Karantino metu saugantis ?irdies ir kraujagysli? lig?, kaip min?jote, svarbi ne tik mityba, bet ir fizinis aktyvumas?
? ?ird?iai geriausi vitaminai yra mank?ta. Daryti fizinius pratimus, mank?tintis labai svarbu. Moksli?kai ?rodyta, kad fizinis aktyvumas ma?ina cholesterolio kiek?.
Tai ypa? naudinga ne tik tiems ?mon?ms, kuriuos vargina ?irdies ir kraujagysli? ligos, bet ir visiems vyresnio am?iaus ?mon?ms.
Tad jei bute yra balkonas, b?tinai reikia i?eiti pakv?puoti grynu oru kelis kartus per dien?. Jei tik yra galimyb? pasivaik??ioti, pavyzd?iui, gyvenama netoli parko arba mi?ko, privalu ir tam skirti laiko.
A? rekomenduo?iau vien? kv?pavimo pratim?, kuris yra pakankamai paprastas ir u?tikrina, kad organizmas gaus papildomai deguonies. Be to, jis ramina nervus, o ?tampos, streso, neigiam? emocij? ?iuo laikotarpiu netr?ksta.
Stov?kite arba s?d?kite ramiai, u?merkite akis, sutelkite d?mes? ? kv?pavim?, ?kv?pkite giliai ir skai?iuokite iki penki?. Po to, skai?iuodami iki de?imties, du kartus l??iau i?kv?pkite ?kv?pt? or?. Pratim? reikia daryti daug kart? per dien?. Efekt? pajausite labai greitai.
? Kokie yra pirmieji ?irdies sutrikim? simptomai? Kaip juos atpa?inti?
? ?irdies ir kraujagysli? ligos gali pasireik?ti ?vairiais po?ymiais ir simptomais. Sunerimti reik?t? atsiradus skausmui kr?tin?je, oro tr?kumui, pajutus neritmi?k?, da?n? ar, prie?ingai, labai ret? ?irdies puls?, padid?jus kraujosp?d?iui.
? Kaip elgtis, jeigu b?tent taip ir atsitinka? Kada sunerimti ir kreiptis ? medikus?
? Pajutus nemalonius poj??ius kr?tin?s l?stos plote jokiu b?du nereik?t? u?siimti savigyda. Jeigu tai atsitikt? dienos metu, pirmiausiai reikia kreiptis ? ?eimos gydytoj?, kad b?t? patikslinta ?i? simptom? prie?astis. Jis ?vertins situacij?, nuspr?s, kokios prevencin?s priemon?s yra reikalingos, pakonsultuos, gal b?t paskirs vaistus, o gal pakvies atvykti b?klei ?vertinti.
Jeigu ?irdies sutrikim? simptomai pasirei?kia vakare ar nakt?, kviesti greit?j? pagalb?. Ypa? nebijoti ir nedelsiant kviesti greit?j? pagalb? reik?t?, jeigu atsirado stiprus skausmas u? kr?tinkaulio, plintantis ? kakl?, kair? rank?, apatin? ?andikaul?, reik?t? nedelsiant kviesti greit?j? medicinos pagalb?. Toks skausmas gali b?ti pirmasis miokardo infarkto simptomas.
Kokia sud?tinga beb?t? pad?tis d?l koronaviruso plitimo, pagalba ?irdies ligomis sergantiems ?mon?ms visuomet bus suteikta. Nors ?iuo metu visiems ? ligonin? atve?tiems pacientams pirmiausiai atliekamas tyrimas d?l koronaviruso, esant gr?smingai situacijai ?mogus, kuriam ?tariamas miokardo infarktas, bus gelb?jamas ?ia ir dabar.
? Pasidalinkite patarimais, kaip ?iuo metu apskritai reik?t? gyventi saugant ?ird?.
? Koronaviruso sukeltas pasekmes dar ilgai jaus visi Lietuvos ?mon?s. ?mon?ms, kuriems buvo infarktas, insultas arba nustatytas ?irdies nepakankamumas, karantino s?lygomis geriausia gyventi iki pat pandemijos pabaigos, nes sergan?i?j? min?tomis ligomis mirtingumas nuo COVID-19 yra daug didesnis. Ypa?, kai kalbama apie vyresnius nei 60 met? ?mones.
?ird? gali susargdinti ne tik nesubalansuota mityba, ma?as fizinis kr?vis, bet ir patiriamas stresas, nerimas. O to d?l pandemijos tikrai padaug?jo. Reik?t? kuo daugiau telefonu ar virtualiai bendrauti su artimaisiais, draugais, vengti informacijos apie sergamum? ir mir?tamum? nuo koronaviruso, u?siimti malonia veikla ? skaityti, mank?tintis, u?siimti rankdarbiais, jeigu yra galimybi?, laikantis saugaus atstumo, i?eiti pasivaik??ioti.
?is laikotarpis netruks am?inai, tod?l patartina kiek ?manoma labiau subalansuotai maitintis, palaikyti fizin? aktyvum?, atsisakyti ?aling? ?pro?i?, kontroliuoti stres?, r?pintis sveikata.
