Net trys i? penki? ?alies gyventoj? ne?ino, kas yra smegen? aneurizma, nors tai vien? did?iausi? rizik? gyvybei kelian?i? kraujagysli? lig?. Tokius rezultatus parod? Lietuvoje atlikta ?Spinter? visuomen?s nuomon?s apklausa, kuria buvo siekiama i?siai?kinti ?alies gyventoj? informuotum? apie smegen? aneurizm?, jos diagnozavimo ir gydymo b?dus. Iniciatyvos ?m?si gydytojas intervencinis radiologas, Respublikin?s Vilniaus universitetin?s ligonin?s (RVUL) Intervencin?s radiologijos skyriaus ved?jas Audrius ?irvinskas. Po to, kai visai neseniai vienas tr?kusios smegen? aneurizmos atvejis baig?si mirtimi ? mir? 72 met? moteris, kit?, 47-eri? met? moter?, vos per plauk? pavyko i?gelb?ti.
Rizika nedidel?, ?ala ? mil?ini?ka
?Smegen? aneurizma ? liga, kurios tikimyb? gal ir n?ra tokia didel? kaip kit? ?irdies ir kraujagysli? lig?, nuo kuri? ken?ia lietuviai, ta?iau jos ?ala ? viena did?iausi?. Kai ply?ta galvoje esanti aneurizma, tikimyb?, kad ?mogus i?gyvens, siekia vos 50 procent?. 80 procent? i?gyvenusi?j? ken?ia nuo liekam?j? rei?kini?, o tai neretai rei?kia ne?galum?, savaranki?kumo praradim?, nedarbingum?, nesugeb?jim? pasir?pinti savimi?, ? sako A. ?irvinskas.
Smegen? aneurizma apibr??iama kaip susilpn?jusi arba i?plon?jusi smegen? arterijos sienel?s vieta, kuri veikiant arteriniam kraujo spaudimui i?siple?ia ir ?gauna baliono form?. Taip ji tampa tiksin?ia bomba galvoje, nes bet kada gali ply?ti.
Aneurizm? Lietuvoje turi apie 5 proc. ?moni?, rizika, kad ji ply? siekia apie 1,5 proc., tai ? apie 300 atvej? Lietuvoje per metus. Vis tik dauguma ply?im? turi tragi?kas pasekmes.
Teigia ?inantys, ta?iau nesitikrina
Apklausos duomenimis, net trys i? penki? ?moni? n? nenutuokia, kas per liga yra smegen? aneurizma. I? likusi? 40 proc. apklaust?j?, kurie teigia, jog ?i? lig? ?ino, tre?dalis (34 proc.) mano, kad ji pavojinga tik d?l didel?s mirties tikimyb?s aneurizmai ply?us, 7 proc. ? kad aneurizmos pavojus susij?s su tuo, jog da?niausiai ji neturi joki? po?ymi?. Kiek daugiau nei pus? (55 proc.) respondent? atsak?, kad aneurizma pavojinga d?l abiej? i?vardint? prie?as?i?.
Intervencinis radiologas A. ?irvinskas komentuoja, jog teisingas atsakymas yra pastarasis ? aneurizma b?tent ir yra pavojinga d?l abiej? prie?as?i?: ?Smegen? aneurizma da?niausiai ?niekaip apie save neprane?a? savo tur?tojui: 70?80 proc. j? turin?i? ?moni? nejau?ia joki? sveikatos sutrikim? ar po?ymi?. Vien? dien? aneurizma tiesiog ply?ta ir kraujas papl?sta ? smegenis.?
Gydytojo teigimu, b?tent d?l ?ios prie?asties labai li?dina apklausos metu i?siai?kintas faktas, kad tik 9 proc. ?inan?i?, kas yra smegen? aneurizma, tikrinosi d?l jos sveikat?: 1 proc. tiriasi reguliariai, 8 proc. tyr?si bent kart?. Dar 9 proc. apklaust?j? n?ra tikri, ar tyr?si. O did?ioji dauguma (81 proc.) niekuomet n?ra pasitikrin? sveikatos d?l smegen? aneurizmos.
?Akivaizdu, kad net tie ?mon?s, kurie ?ino apie ?i? lig? ir kokia ji yra pavojinga, neateina pasitikrinti. Svarbu ?inoti, kad aneurizma nei?nyksta savaime, jos negydo jokie vaistai. Vienintelis kelias u?kirsti keli? ply?imui yra ?i?jungti? aneurizm? i? kraujotakos. Yra du b?dai, kaip tai padaryti: atvira operacija, kuri? atlieka gydytojas neurochirurgas, kai ant aneurizmos u?dedamas titano ?klipsas?, specialus spaustukas, apsaugantis j? nuo ply?imo, ir minimaliai invazinis gydymo metodas per kirk?nies arterij? ? smegen? aneurizmos embolizacija, kuri? atlieka gydytojas intervencinis radiologas. ?inoma, pirmiausia reikia ?inoti turint aneurizm?, nes nediagnozuota liga negali b?ti gydoma?, ? sako gydytojas intervencinis radiologas A. ?irvinskas.
B?das atrasti aneurizm? ? magnetinis rezonansas
RVUL gydytojo teigimu, atsitiktinai aneurizma n?ra randama, reikia tikslingai d?l jos pasitikrinti sveikat? magnetinio rezonanso b?du. Ta?iau, kaip rodo apklausa, apie ligos diagnostik? ?ino tik kas tre?ias (35 proc.). Kiek daugiau (37 proc.) mano, jog aneurizma aptinkama kompiuterin?s tomografijos b?du.
?Tai n?ra visai tiesa ? paprastoje kompiuterin?je tomografijoje aneurizmos nesimato. Tam reikia specialiai suleisti kontrasto, kad i?ry?k?t? galvos smegen? kraujagysl?s. ?is specifinis tyrimas vadinamas kompiuterin?s tomografijos angiografija?, ? komentuoja A. ?irvinskas. Likusieji, apie ketvirtadalis, apie smegen? aneurizmos diagnostikos b?dus ne?ino apskritai.
Bene pagrindinis smegen? aneurizmos rizikos faktorius ? genetinis polinkis.
?Didesn? tikimyb? smegenyse tur?ti aneurizm? turi tie, tarp kuri? pirmos eil?s ?eimos nari? pasitaik? toki? atvej?. Rizika tur?ti aneurizm? dvigub?ja, jeigu j? tur?jusi? ?eimos nari? yra du ir daugiau?, ? vardija gydytojas.
Kiti rizikos veiksniai ? auk?tas spaudimas ir r?kymas. Vis tik intervencinis radiologas primena, kad dalis turin?i?j? smegen? aneurizm? ne b?tinai patenka ? rizikos grup? ir nejau?ia joki? ligos po?ymi?. Dauguma aneurizm? atsiranda ?mon?ms nuo 35 met? am?iaus, da?niau ? moterims. Ply?ta aneurizmos da?niausiai sulaukus 40?60 met?.
Rezultatai ir praktika prasilenkia
Gydytojo Audriaus ?irvinsko vertinimu, nustebin?s apklausos rezultatas ? beveik tre?dalis i? ?inan?i?j?, kas yra smegen? aneurizma, teigia, jog ?ino ir abu jos gydymo b?dus. Tiek chirurgin? gydymo metod?, kur? atlieka neurochirurgas atverdamas skalp? ir specialiais titano spaustukais suspaud?iantis aneurizm?, tiek aneurizmos endovaskulin? embolizacij? neatveriant galvos, kai intervencinis radiologas per kirk?n? kraujagysle ?nukeliauja? iki aneurizmos smegenyse, ?veda embolizacin?s spirales ir ?u?daro? aneurizm?. Pastaruoju metodu smegen? aneurizmas ir gydo RVUL Intervencin?s radiologijos skyriaus ved?jas Audrius ?irvinskas su kolegomis, ta?iau i? praktikos jau?ia, jog ?io b?do ?inomumas yra gerokai ma?esnis nei atviros chirurgijos, taigi nepakankamas.
?Abi ?ios vasaros istorijos, kuri? viena baig?si mirtimi, kita ? laimei, i?gyvenusia moterimi, parod?, kad apie aneurizmos endovaskulin? embolizacij? intervencin?s radiologijos b?du vis tik ?ino per ma?ai ?moni?, net ir t?, kurie i?girsta teigiam? diagnoz? po magnetinio rezonanso tyrimo. Saky?iau, jog praktika ir statistika ?ia kiek prasilenkia. Jau tampa tendencija, jog mane da?nai pasiekia pacientai, kurie po diagnoz?s buvo gird?j? tik apie aneurizmos gydym? tradicin?s atviros chirurgijos b?du, o su?inoti apie embolizacij? per kirk?n? u?truko net kelerius metus. Atverti galv? da?nas i?sig?sta, tam nesiry?ta, tad tiesiog gyvena su aneurizma ir tikisi, kad ji neply??, ? dalinasi A. ?irvinskas.
Daugiausia Vilniaus regione aneurizmos endovaskulini? embolizacij? ? per 250 ? atlik?s gydytojas tiki, kad ?inodami apie ?? gydymo b?d? neabejotinai ry?t?si gydytis, tad, tik?tina, ir i?gyvent?, daugiau ?moni?. Tai visi?kai kompensuojama minimaliai invazin? proced?ra, maksimaliai tausojanti paciento organizm? ir padedanti i?vengti sud?tingos galvos operacijos.
Apie tyrim?:
?Spinter Research? tyrimo apie smegen? aneurizm?, jos diagnozavimo ir gydymo b?dus metu 2020 m. rugs?jo m?nes? apklaus? 1008 respondentus nuo 18 iki 75 met? am?iaus i? visos Lietuvos. Beveik 40 proc. apklaust?j? ? 35?55 met?, beveik tre?dalis ? 56 met? ir vyresni. 2 i? 3 apklaust?j? turi auk?tesn?j?, vidurin? arba special?j? vidurin? i?silavinim? ir dirba specialistais, tarnautojais, darbininkais ar techniniais darbuotojais, yra suk?r? ?eim?.
Respublikin? Vilniaus universitetin? ligonin?
