Kaip taisykl?, ?nek?tojai patys neb?na perskait? konvencijos teksto, bet remiasi kieno nors atskir? straipsni?, (pvz., 3 str., 4.str. 3d. ar 14 str.) interpretacijomis, jas dar savaip, pagal savo supratim?, o tiksliau ? nor?, perinterpretuodami. Galiausiai ?nek?tojai ima kalb?ti apie tokius dalykus, kurie net neminimi konvencijos tekste. Pagrindiniai pasikartojantys konvencijos oponent? teiginiai: Konvencija k?sinasi ? ?eimas; Konvencija nurodo ?teisinti tos pa?ios lyties santuokas; ?pareigoja mokyklose mokyti apie seksualin? orientacij? arba lytin? tapatyb?. Ta?iau tai yra labiau interpretacijos, neretai net nesusijusios su dokumento tekstu arba paimtos i? kito konteksto. Pa?ym?tina, kad Konvencijoje nekalbama apie ?eimos koncepcij?, ?alys neturi jos apibr??ti pagal tam tikrus nurodymus. ??eima? minima tik keturis kartus ? kalbant apie smurt? artimoje aplinkoje ar gr?sm? ?eimai. Dokumente tai pat nekalbama apie tos pa?ios lyties santuok? ?teisinim?, ?i sutartis apskritai negali pakeisti nacionalini? ?statym?, reguliuojan?i? santuok?. N?ra ir ?pareigojimo mokyklose mokyti apie seksualin? orientacij?, lytin? tapatyb?, yra nurodoma tik naikinti diskriminacinius stereotipus, paremtus id?ja, kad moterys yra silpnesn?s ar prastesn?s u? vyrus ir kad priimtina j? sutuoktiniams ar vyri?kos lyties giminai?iams d?l to jas kontroliuoti ar aukl?ti.
Kas yra svarbiausia ? ?iose ?diskusijose?, paprastai nekalbama d?l ko ?i konvencija buvo parengta – apsaugoti moteris nuo vis? form? smurto, u?kirsti keli? smurtui prie? moteris ir smurtui ?eimoje, patraukti jo vykdytojus baud?iamojon atsakomyb?n ir j? panaikinti. Paradoksalu tai, kad konvencija, kurios rodos pagrindinis tikslas u?kardyti smurt? artimoje aplinkoje, kol kas (net jai ne?sigaliojus), bent jau Lietuvoje, suk?l? tik prie?ing? efekt? – u??ieb? pagie?ingas aistras, peraugan?ias ? atvir? neapykant?, pirmiausia nukreipt? prie? homoseksualius asmenis.
Paprastai konvencijos b?na deklaratyvaus pob?d?io teis?s aktai, kuriose yra pakankamai daug vietos laisvai interpretacijai, nes prie?ingu atveju, d?l j? sunku b?t? sutarti skirtingas teisines tradicijas turin?ioms valstyb?ms. Ta?iau tai nerei?kia, kad galima manipuliuoti savaip interpretuojant atskirus jos straipsnius ar sakinius nevertinant viso teisinio dokumento visumos.
Ir pabaigai. Da?nai pasigirsta nuomon?, kam apskritai ?i Konvencija reikalinga ? juk galima ir savo ?statymais visk? reglamentuoti. Galima, ?inoma. Galima ir numoti ranka ? tai, kad ?is tarptautinis teis?s aktas nustato vienod? smurto samprat? bei numato tam tikrus valstybi? koordinuotus veiksmus kovojant prie? tok? smurt?. Galima kartu su Bulgarija, Vengrija, Latvija, Slovakija, ?ekija ir Ukraina likti ypatingais ir i?siskirti nuo kit? daugumos Europos valstybi? atsisakant ?i? jau pasira?yt? sutart? ratifikuoti. Dangus d?l to nenugrius. Apskritai, veikiausiai galima teigti, kad pati konvencija nepadarys m?s? gyvenimo kitokio, ji nei pablogins jo, nei pagerins. Kaip teig? M.Bulgakovo apsakymo herojus profesorius Filipas Preobra?enskis – poky?iai turi ?vykti m?s? galvose. Kuomet bus ma?iau pyk?io atviros pagie?os, tuomet bus ir ma?iau smurto ?eimose: prie? moteris, vaikus, netgi prie? vyrus.
Loading ...
98,167 per?i?r? (-a)