Auks?s Antulien?s, ilgamet?s Vaik? ir jaunimo teatro ?At?alynas? vadov?s veide nuolat ?vie?ia ?ypsena. Net jei ir paatvirauja, kaip jai ?gr?so karantinas, ir kada dabar svarbiausia ? laukimas. Laukimas gyv? susitikim?. Ta?iau jeigu ir susim?sto, u? sekund?l?s ir v?l ?ypsosi. Ir kol kas dar tu??ia sal? prisipildo juoko. Turb?t tas mok?jimas d?iaugtis, laisv? ir charizma pakeri ir daugum? vaik?, kurie b?gant laikui teatro u?si?mimus ir pa?i? studij? pradeda vadinti antraisiais namais.
Teatras ?ia ir dabar
?Teatras yra ?ia ir dabar. Mano mama ir t?tis m?go teatr?, visus Klaip?dos dramos teatrus buvom i?vaik??ioj?. O ir pats ?At?alynas? savo istorij? skai?iuoja nuo 1979-? met?. Oficialiai mums ? 44-eri. Studij? ?k?r? Algimantas Verbutas. Pirmiausia ? ?At?alyn?? at?jau su t?vais ?i?r?ti spektakli?, v?liau, ? juokiasi Auks?, ? i?eiti nebenor?jau, bet dar tur?jau sulaukti tos ?e?tos klas?s. Mat ? pirm?j? grup? priimdavo tik tuomet.?
Auks?s abu t?vai buvo mokytojai, abu organizuodavo renginius, tad menas visuomet buvo labai arti. Kaip pasakoja kretingi?k?, visas Klaip?dos dramos teatro repertuaras ?i?vaik??iotas?.
?Spektaklius ?i?r?davau ne po vien? kart?. Begales syki? matytas ?Batuotas katinas?. Labai myl?jau ?it? spektakl?! Turb?t tai ir yra t?v? dalis ? pasteb?ti, kur vaikas krypsta ir paskatinti. Man tai buvo teatras?, – svarsto Auks? ir toliau dalijasi prisiminimais.
?Vis d?lto ta lauktoji akimirka ?e?toje klas?je ?iek tiek nusik?l? ir tik po pus?s met? viena b?sima re?isier? Leontina Valskien? ?stat? diplomin?? ir ie?kojo nauj? aktori?. Tie vaidmenukai buvo ma?i, vaiki?ki, bet labai mieli ? buvau mama pauk?telis. Taip ir atsid?riau ?ia, ? ?ypsosi teatro vadov?. ? O dabar mes jaun?j? aktori? laukiam jau nuo 5-os klas?s.?
Kaip per ?itiek met? vadov? susitaikanti su ateinan?iais ir vis i?einan?iais ?at?alynie?iais?, vadov? ?ypsodama atsako: ?Ir dabar skaudu, kai moksleiviai, baigdami mokykl? palieka ir studij?. Ai?ku, yra visada toki?, kurie palanko ir i?eina ? tokia nat?rali kaita. Ir jau kiti, kurie formuojasi kaip branduolys, ateina su ?irdimi. Vistiek kiekvien? kart? reikia persilau?ti, kai i?eina. O kai buvo pirmoji laida, pirmieji dvyliktokai, tada tikrai galvojau, o kas dabar? Kad ?ia jau pabaiga ir toki? nuostabi? vaik? nebebus. Bet ?tai ateina kiti, ir taip pat ? nuostab?s. O po to v?l kiti, ir v?l kiti.?
I? karantino i??jo su renginiu
?At?alyno? taip pat neaplenk? ir karantino i???kiai. Vadov? sako, kad ?iuo metu ypa? buvo galima pajusti, kaip mums visiems tr?ksta tikro bendravimo ir koks jis reikalingas.
?O juk teatras ir yra gyvas, gyvas ir dar kart? gyvas! ? emocingai sako pa?nekov?. ? Kai dar buvo tas pavasario karantinas, dar galvojome vistiek ka?k? darysim, nenutrauksim nieko. Bet supratom, kad tos salygos n?ra tokios, kurias b?t? galima ignoruoti. Tuomet, ai?ku, viskas stojo. Ta?iau mes i? karantino i??jom su renginiu. O juk teatras n?ra parduotuv? ar gro?io salonas, kad pyk?t pyk?t, u?sidegi ?viesas, atsidarai duris ir viskas veikia.
Norint renginio, reikia repetuoti, reikia dirbti. Tas renginys vadinosi ?At?alynas ir COVideo vakaras?. Su vyresniais persiorientavome ir suk?r?me tris filmukus, ?patapome? kino re?isieriais. Mat teatras yra labai platus, visk? gali panaudoti ? ir kin?, ir pasak?, ir ?okius, ir sport?. Su vyresniais suk?r?me filmukus, su jaunesniais ? savoti?kas pasak?les. Prie? Naujus k?r?m audio spektaklius, vaikai fantazavo istorijas, o ?mogus, u?sid?j?s ausines, klaus?si, kaip jam pasakoja. 2020-?j? Teatro festival? nuk?l?me ? rugs?j?. Nors ir su keistais apribojimais, bet jis ivyko.
Bet a? visada d?iaugiuosi vaikais, nes vaikai yra labai k?rybingi. Gal kartais reikia to varikliuko, kuris ir yra ta gyvyb?. Ir ?iandien kai ?ia at?jau. Prisimenu visk?. Tas ?urmulys, visi laksto. O dabar tu??ia.?
Id?j? nestokojanti studijos vadov? pasidalina ir artimiausiais planais: ?Kuriam autorin? ?aidim?. I? viso norime sukurti tris, o du ? dar iki vasaros. Tie ?aidimai nebus vienkartiniai, o i?liks dar ilgam, bet kol kas galiu pasakyti tik tiek.?
Spektaklis yra gyvas
Kaip ?at?alynie?iai? pamin?s Teatro dien??
?Pernai visi pasidalinome receptu ir visi – kiekvienas savo namuose – i?sikep?me vienod? ?okoladin? pyrag?. ?At?alyno? arbat?l? su sausainiais yra m?s? tradicija, tad tokiu b?du vistiek pabuvome kartu. O dabar dar nieko ne?inau, ? savait?s viduryje kalbinta sako Auks?. ? Ne?inau, gal ?? kart? ir pasivaik??ioti gal?sime, bet turb?t tik kaip piratai ? po penkis… Bet kuriuo atveju teatro vadovas turi ir psichologas b?ti. Ir a? pati matau savo darbo prasm?. Nes jau u?kniso, negaliu… (karantinas ? aut.)?.
Kalb?dama apie teatr? Auks? vis kalba apie gyvyb?: ?Gyvas spektaklis, gyvas ?aidimas. Vis? laik? tai buvo tarsi palaikomoji mintis, kad mes kursim, tod?l norisi kuo daugiau padaryti, kad kai jau visk? atlaisvins, gal?tume i?kart atsidaryti. Pra?jus? ketvirtadien? man buvo smagu gird?ti, kad ir vaikai pamat? prasm?, kad yra didel? grup?, kuri geba pasiekti rezultat? net per internet?.?
K? rei?kia vadovauti teatrui?
?Niekada vadovas teatre nebus diktatorius, tas, kuris tiesiog matydamas savo vizij? vadovauja, ir viskas. Tod?l niekada nedariau nieko viena. Mes kartu mok?m?s ir mokom?s kurti, analizuoti?, ? sako pa?nekov?.
Toliau kalba pasisuka apie teatro naud?: ?Man pa?iai buv? ?at?alynie?iai? pasakoja, kaip prad?j? studijuoti, kai palieka teatr? ir i?va?iuoja, kur nauji kolektyvai, reikia prisistatyti, geb?ti i?sakyti savo mintis, b?na ?atpa??stami?. Kiti klausin?ja: ?Gal tu kok? teatr? lankei ar k??. Ir patys ?at?alynie?iai? nustemba, o paklaus?, kod?l taip ?mon?s manantys, visi sulaukia pana?i? atsakym?, kad laisviausiai i? student? rei?kia mintis, i?sako savo po?i?r?, nepasimeta naujoje aplinkoje, sugeba improvizuoti.?
Staiga Auks? su ?ypsena prisimena ir konkret? atvej?: ?Buvo ka?kada toks vaikinukas, kuris taip ?domiai dirbo, dalyvaudavo u?si?mimuose, vaidindavo, bet viskas vyko per judes?, visai nekalb?davo. Ir po to, kai pratr?ko, tiek ?m? plep?ti, kad jau grup?s draugai juokais tur?davo sakyti, kad gal tu leisk ir kitiems pakalb?ti. Tad t? persilau?im?, pasikeitim? a? savo akimis ma?iau, ir toki? pavyzd?i? ? ne vienas ir ne du.?
U?klausus Auks?s apie laisvalaik?, pa?nekov? prisipa??sta, kad kartasi darb? nuo kasdienyb?s atskirti sunku: ?Kaip gi pasakysi savo smegenims, kad tre?i? valand? nakties atsibudusi neturi galvoti apie darb?. Juk ?dingt? mintis ? galv?, kaip visk? reik?jo padaryti, kaip gi a? nesugalvojau, o sprendimas tiesiog ?ov? ? galv? vidury nakties.
Lygiai tas pats, kaip su spektakliais, taip ir su knygomis, filmais, ?i?ri ? ir analizuoji. Bet jeigu tau pavyksta tapti ?i?rovu, tai yra faina. Pamir?ai ir nuplauki, pamir?ti analizuoti. Tau nesvarbu, kaip ?ia padaryta, bet tu esi ?ia ir dabar. Apie tai ir yra teatras ? i?mokti b?ti ?ia ir dabar. Ir tas spektaklis, kur? pamatei ?iandien, tu jo daugiau niekada nepamatysi, nes jis kas kart? kitoks, koks geras beb?t? buv?s. Kaip ir kiekviena diena ? tokios pa?ios niekada nebebus. I? vienos pus?s ? tai smagumas ir unikalumas, i? kitos pus?s ? graudulys.?
?Tod?l mes kuriame ?eimos atmosfer? ir, kaip sako vaikai, ?At?alynas? yra m?s? antri namai. Gal? gale ? arbata, sausainiai, mandarin? vakar?lis, Teatro diena, ?At?alyno? gimtadienis… Tada gali sakyt, kas yra namai, o kas tai i? ties? yra? Kuriamos tradicijos ? tai ir yra tas tarpusavio bendravimas, tie patys santykiai. O dabar turb?t stipriausias i? vis? ? laukimas. Ir Teatro dienos proga labiausiai noriu palink?ti kuo grei?iau gyv? susitikim?, tos gyvyb?s.?
Apie laisvalaik?…
O laisvu laiku Auks? lekia ? gamt?: “Man labai patinka j?ra, kalnai, kelion?s. Buvimas gamtoje yra tokia atgaiva ?ird?iai – tarsi meditacija. Taip pat – knygos. Many?iau, viskam yra etapai. Mano gyvenime buvo etapas, kai skai?iau daug poezijos, bet tai pra?jo. Dabar skaitau daug psichologijos, biografij?, bet manau, dauguma teatre skaito daug psichologijos. Juk psichologija ir yra apie santykius. O kas gi yra tas spektaklis? Pirmiausia ir yra apie santykius… Gal v?liau bus dar kitas etapas.”
Papra?yta rekomenduoja kelias nygas: “Baisus dalykas, nutik?s Barnabiui Broketui” ir Ray Bradbury “Pieni? vynas”.
“Kai statai spektakl?, kartais tiesiogiai panaudoji savo i?gyvenim?, bet a? tikiu, kad daugiausia viskas ateina pasamoningai. Bet v?l tu kaupi kaupi kaupi, galvoji, kaip rasti rakt? spektakliui ir vien? dien? “p?k?t? ka?kas nu?vinta. Supranti! Net nustembi, kaip anks?iau to nesupratau, ta?iau imi analizuoti ir pamatai – iki to buvo eita. Tad nieko naujo nepasakysiu, reikia dirbti, dirbti ir dar kart? dirbti. Gal tik skaud?iausia, kad ?eimai lieka ma?ai laiko, bet a? esu labai d?kinga, kad vyras mane palaiko ir viskas yra gerai… “, – ?ypsosi.
26,395 per?i?r? (-a)