Valstybin?s vaist? kontrol?s tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijim? informacijos skyriaus specialistai primena, kokiomis med?iagomis vasar? apsinuodijama da?niausiai.
Tr??os bei pesticidai
Vasaros laikotarpiu da?niausiai pasitaiko apsinuodijimai nedideliais kiekiais tr???. ?ie apsinuodijimai n?ra labai pavojingi. Apsinuodijus tr??omis, priklausomai nuo j? patekimo ? organizm? b?do, gali varginti pykinimas, v?mimas ir viduriavimas, bendras silpnumas. ?kv?pus, galimi ir vir?utini? kv?pavimo tak? bei odos ar gleivini? sudirginimo po?ymiai.
Ypa? sunkius apsinuodijimus gali sukelti koncentruotos kompleksin?s tr??os ir pesticidai, kai jie naudojami nesilaikant saugos reikalavim? arba atsitiktinai pavartojami ne pagal paskirt?. Da?nas, at?ilus orams ir prasid?jus ?iltajam met? laikui, susim?sto, ar kovojant su pikt?ol?mis ir kenk?jais, nevert?t? ? pagalb? pasitelkti pesticid?. ?iuolaikin?s priemon?s pritaikytos patogiam buitiniam vartojimui ir yra gerokai ma?iau toksi?kos nei j? pirmtak?s. Ta?iau der?t? nepamir?ti tinkam? apsaugos priemoni?. Dirbant su pesticidais, b?tina apsaugoti veid?, kv?pavimo takus, od? ir akis. Reik?t? m?v?ti pir?tines, r?bais pridengti atviras k?no vietas. Apdorojant didesnius plotus ar dirbant su pesticidais ilgesn? laik?, reikia d?v?ti apsauginius akinius, respiratori?. Nesilaikant b?tin? saugaus darbo su ?iomis med?iagomis taisykli? ir j? ?kv?pus, gali atsirasti dusulys, galvos svaigimas, silpnumas, kv?pavimo tak? pa?eidimai. Nety?ia prarijus, atsiranda pykinimas, v?mimas, pilvo skausmai, galvos svaigimas, sunkiais atvejais ? rank? drebulys, traukuliai, s?mon?s netekimas. Tr??oms patekus ant odos, atsiranda paraudimas, nie?ulys, re?iau p?slelinis b?rimas. Pesticidus b?tina kuo grei?iau nuplauti tekan?iu vandeniu su muilu.
Dirbdami atvirame ore, atkreipkite d?mes?, ar v?jas nepu?ia pur?kiam? chemikal? ? jus. Dirbant su pesticidais, draud?iama tuo pa?iu metu valgyti ar gerti. Baigus darb? su pesticidais, b?tina nusiplauti rankas su muilu, nusivilkti suter?tus drabu?ius. ?ias med?iagas privalu laikyti originaliose pakuot?se, atskirai nuo maisto produkt?, vaist? ir kit? buityje vartojam? priemoni?, kad j? nepasiekt? vaikai, senyvi ?mon?s, naminiai augintiniai. Visais atvejais, ?tarus apsinuodijim? tr??omis ar pesticidais, b?tina pasikonsultuoti su gydytoju.
Vabzd?i? ?kandimai ir apsinuodijimai priemon?mis, skirtomis apsaugai nuo j?
Didesn?s ar ma?esn?s reakcijos organizm? i?tinka ?g?lus bitei, vapsvai, ?ir?ei, skruzd?lei, uodui, sparvai ar gyliui. Bi?i?, vapsv?, ?ir?i? nuodai sudaryti i? baltym?, peptid? ir amin?, kurie sukelia vietin? dirginim? arba bendrin? organizmo alergin? reakcij?. Skruzd?li? nuod? pagrindin? dalis yra organin? skruzd?i? r?g?tis, vieti?kai dirginanti od?. Uod?, sparv? ir gyli? nuodai lengvina kraujo siurbim? (stabdo kraujo kre??jim?), sukelia vietin? reakcij?. Nealergi?kiems ?mon?ms pavieniai bi?i? ar vapsv? ?g?limai n?ra pavojingi, tik skausmingi, vieti?kai dirginantys. ?g?limo vietoje paprastai juntamas skausmas, stiprus nie??jimas, atsiranda paraudimas, patinimas. Bit?s ?g?limo vietoje gali likti tamsus geluonis. J? reikia atsargiai pa?alinti, nubraukiant geluon?. Pavojingiausia laikoma bendra organizmo reakcija: galvos svaigimas, pykinimas ir v?mimas, bendras silpnumas, b?rimas, plintantis visame k?ne, pada?n?j?s kv?pavimas ir/ar atsirad?s ?vok?timas, s?mon?s netekimas. B?tina atminti, kad jei ?gelta ? galvos ar veido srit? ? kakl?, lie?uv?, apatinio ?andikaulio srit?, vietin? audini? reakcija ir be alergijos po?ymi? gali b?ti gr?sminga gyvybei d?l kv?pavimo tak? tinimo, sutrikdan?io kv?pavim?. Jei ?mogus nealergi?kas, simptomai pranyksta savaime arba pakanka vietiniam gydymui skirto ?aldomojo tepalo. Tuo tarpu, pasirei?kus alergin?s reakcijos po?ymiams ar pasteb?jus bendr? organizmo reakcij?, b?tina nedelsiant kviesti greit?j? medicinos pagalb?.
Kartais pasitaiko apsinuodijim? priemon?mis, kurios skirtos vabzd?iams atbaidyti (repelentais). Priklausomai nuo priemon?s sud?ties ir vartojimo b?do, da?niausi apsinuodijimo simptomai – pykinimas, v?mimas, seil?tekis, a?arojimas, gali svaigti galva, atsirasti bendras silpnumas, sunkiais atvejais – traukuliai, sutrikti ?irdies ritmas ir kv?pavimas, gali i?tikti koma. Apsinuodijus priemon?mis vabzd?iams atbaidyti ar dar pavojingiau ? vabzd?iams naikinti, b?tina nedelsiant pasitarti su specialistu, nes gali vystytis sveikatai ar net gyvybei gr?smingi simptomai.
Gyvat?s ?kandimai
Lietuvoje yra tik vienintel? nuodinga gyvat? ? paprastoji angis. Angis gyvena dr?gnuose mi?kuose, mi?ko aik?tel?se, auk?tapelk?se, pami?k?se. M?gsta ?iltas ir saul?tas vietas. Mi?ke uogaujant, reik?t? b?ti atidesniems ? neu?lipti ant gyvat?s, neki?ti rank? po ?aknimis, kelmais, o pama?ius gyvat? ?negaudyti jos. Gyvat? kanda tik gindamasi, jei leisime jai ramiai pasi?alinti, ji pati nepuls. Mi?ke patartina av?ti aulinius batus. Kar?tomis dienomis gyvat?s gali at?liau?ti ? dar?us, prie ?ulini?, namo, tvarto pamat?. Gyvat? da?nai painiojama su bekoju drie?u gluodenu ar ?al?iu. ?altys turi geltonus skruostus, o ?kandus ropliui, j? identifikuoti galima pagal ?kandimo ?ymes. ?kandus ?al?iui, matysis dant? juosta, pana?iai kaip ?andikaulis, tuo tarpu ?kandus gyvatei, matosi tik dvi ?ym?s. Nuod? kiekis priklauso nuo met? laiko, t. y., pirmieji pavasariniai ?kandimai sukels sunkesnius simptomus, nes per ?iem? gyvat? pagamino daug ir didel?s koncentracijos nuod?.
Gyvat?s nuoduose yra baltym?, ferment?, sukelian?i? audini? pa?eidim? ir kraujo k?neli? irim?. Simptom? stiprum? ir pob?d?, ?g?lus gyvatei, lemia tai, ar daug nuod? ?kandimo metu gyvat? sp?jo su?virk?ti, taip pat ?takos turi ir nukent?jusio ?mogaus am?ius, bendra b?kl?, ?kandimo vieta (pavojingiausios ? galvos ir veido sritys). Pirmomis valandomis daugeliui pacient? kyla bendroji reakcija: apima baim?, galvos svaigimas, silpnumas, gali atsirasti v?mimas, viduriavimas, pada?n?ti ?irdies ritmas, kristi kraujosp?dis. Da?niausiai ?geliamos gal?n?s, tod?l jos ima pama?u tinti, sunkiais atvejais tinimai gali kilti iki liemens, tada visus gal?n?s audinius apima u?degimas, jie skausmingi, oda patams?ja, prasideda kraujagysli? ir limfagysli? u?degimas. Labai svarbu gyvat?s ?geltai vietai suteikti stabili? pad?t?, kad ?i nejud?t?. ?kast? viet? pirmosiomis valandomis po ?vykio rekomenduojama ?aldyti, patartina nuimti nuo gal?ni? ?iedus, laikrod?. Negalima ?kastos vietos u?ver?ti, pjaustyti, deginti.
Prie?nuod?iai yra leid?iami tik tiems pacientams, kuriems yra didelis ir stiprus sisteminis nuod? poveikis. Visiems kitiems yra taikomas simptominis gydymas. Nekomplikuotais atvejais paprastai pasveikstama per 2-7 dienas. ?kandus angiai, nedelsiant reikia kreiptis ? gydytoj?.
Nitratai bei nitritai
Nitritai bei nitratai ? tai i? azoto ir deguonies sudaryta chemin? med?iaga, kuri neturi kvapo, skonio, ilgai i?lieka vandenyje net ?? virinant, naudojant buitinius filtrus ar kitaip paruo?iant. Taigi, vasar? atostogaujant sodybose, kaimuose, pavojinga maisto ruo?imui naudoti vanden? i? ?ulini?, kuri? vanduo n?ra patikrintas. Pastarasis gali b?ti u?ter?tas nitratais. Ypa? pavojingos ?ios med?iagos yra n???iosioms ir k?dikiams iki 6 m?nesi? am?iaus. Mokslininkai ?rod?, kad n???iosioms, vartojan?ioms nitratais u?ter?t? vanden?, d?l pastovaus deguonies stygiaus kraujyje gimsta ma?esnio svorio ir silpnesni k?dikiai. Nitratai pavojingi k?dikiams, nes jiems dar nesusiformavusi fermentin? nitrat? redukavimo sistema. Nitritams jungiantis su kraujo baltymu hemaglobinu susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir vystosi hipoksija.
Apsinuodijimas nedideliais nitrat? kiekiais da?niausiai nepastebimas. Gleivin?se, pir?t? galiukuose, aus? pakra??iuose atsiranda m?lynas atspalvis, gali atsirasti pykinimas, varginti v?mimas. Jei apsinuodijimas sunkesnis, gali sutrinkti kv?pavimas, ?irdies veikla, prarandama s?mon?, pam?lsta visas k?nas, o kraujas ?gauna ?okoladin? atspalv?. Jei ?tariamas apsinuodijimas nitratais, b?tina kuo skubiau kreiptis ? gydytoj? , kviesti greit?j? medicinos pagalb?.
Visais atvejais, kai yra ?tariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti ? VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijim? informacijos skyri? (tel. numeriu 8-5 236 20 52) ? ten dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja vis? par?.
Gali b?ti aktuali peptidin? kosmetika
122,730 per?i?r? (-a)