Nacionalinis visuomen?s sveikatos centras pasidalijo vaik? skiepijimo pagal profilaktini? skiep? kalendori? statistika ? ji rodo per pastar?j? de?imtmet? vis ma??jan?ias vakcinavimo apimtis. Tai ?vertin? medikai ?sp?ja visuomen? ? atsisakymas ar atid?jimas profilakti?kai skiepyti vaikus gali gr??inti sunkius u?kre?iam?j? lig? atvejus, lemti sud?tingas komplikacijas ir pa?ius skaud?iausius padarinius.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvyb?s moksl? centro profesor? Aurelija ?virblien? sako, kad dabar daugelis negeba ?vertinti realios u?kre?iam?j? lig? gr?sm?s, nes aplink nebemato sunki? atvej? ir mano, kad rizikos neb?ra. Ta?iau svarbu suprasti, kad, ma??jant skiepijimosi rodikliams, pavojing? lig? gr?sm? ir tikimyb? joms v?l i?plisti tik did?ja.
Vakcina padeda i?vengti u?sikr?timo
Anot A. ?virblien?s, pagrindinis skiepijimo privalumas yra tai, kad paskiepytas asmuo daugeliu atvej? infekcine liga net nesuserga.
Ji sako, kad kai kurios infekcin?s ligos yra itin gr?smingos ir pavojingos, nes jos vystosi ?aibi?ku grei?iu: ?Pavyzd?iui, meningokokin? infekcija yra sukelta bakterijos ir atrodyt?, kad nuo bakterini? lig? mes jau turime ginkl? ? antibiotikus. Ta?iau b?da yra ta, kad, kai prasideda sunki meningokokin?s infekcijos forma, gydytojai tiesiog nebesp?ja i?gelb?ti ligoni?. O jei ?mogus yra paskiepytas ? jis neturi rizikos ja susirgti.?
Taip pat ?iais laikais antibiotikais gali b?ti gydoma difterija, bet ?ios bakterijos suk?l?jas i?skiria toksinus, kurie itin staigiai paveikia ?mogaus organizm? ir gali sukelti didel? gr?sm? ?mogaus gyvybei.
?Nors bakterin?s infekcijos gali b?ti valdomos antibiotikais, jei pavyksta sukurti skiep? ? jis u?kerta keli?, kad liga net neprad?t? vystytis?, ? teigia VU profesor?, pridurdama, kad vakcinos yra sukurtos tiek nuo virusini?, tiek nuo bakterini? lig?. Ji atkreipia d?mes?: ?Nuo daugelio virusini? lig? efektyvi? vaist? n?ra, tod?l skiepai lieka vienintele alternatyva.?
Gr?smingos ligos nedingo
Imunolog? A. ?virblien? akcentuoja u?kre?iam?j? lig? pavoj? tiek suaugusiojo, tiek vaiko sveikatai: ?Klaidinga manyti, kad pavojingos infekcin?s ligos dingo vien d?l medicinos pa?angos, nes aplink nebematome konkre?i? lig? protr?ki?. J? gr?sm? suma??jo d?l to, kad didel? visuomen?s dalis paskiepyta. Jei visuomen? masi?kai nepripa?int? skiep?, galime v?l tur?ti toki? baisi? atvej?, kuri? buvo anks?iau.?
Itin u?kre?iama virusin? tym? infekcija buvo ir iki ?iol yra viena da?niausi? mir?i? prie?as?i?, lyginant su kitomis vakcinomis kontroliuojamomis ligomis. Profesor? ?sp?ja ? ?mon?ms, kurie suserga tymais, o ypa? vaikams, kyla gr?sm? gyvybei ir liga gali b?ti itin sunkios formos, o vakcinos nuo to apsaugo labai efektyviai.
Kita itin gr?sminga infekcija yra raudonuk?. Did?iausi? rizik? ji kelia n???ioms moterims: raudonuke susirgus n???iajai kyla didelis apsigimim? pavojus. Tam, kad ?ia virusine infekcija neu?sikr?st? moterys n??tumo metu, nuo raudonuk?s yra vakcinuojami vaikai, o imunitetas ?iai ligai i?lieka visam gyvenimui.
Nors daugel? met? Europoje, taip pat ir Lietuvoje, nebematyti poliomielito atvej?, iki pat XX am?iaus vidurio ?i? lig? visi ?inojo kaip vien? baisiausi?. ??is virusas sukelia nerv? gal?ni? pa?eidimus, d?l kuri? ?mon?s lieka ne?gal?s?, ? poliomielito padarinius sveikatai ?vardija A. ?virblien?.
Taip pat imunolog? pasakoja, kad, pasitelkiant vakcinas, buvo likviduota pavojinga virusin? liga ? raupai. Nat?ral?s raup? ?idiniai i?nyko d?l pasaulin?s vakcinacijos, kuri buvo atliekama iki pat 1980 met?.
?Dabar turime be?d?ioni? raupus, kurie yra giminingi ?moni? raupams. Ta?iau paskiepytieji nuo ?prast? raup? turi tam tikr? imunitet? ir be?d?ioni? raupams. Be to, pastarieji ne tokie pavojingi?, ? teigia A. ?virblien?.
Raupai k?l? didel? gr?sm?, mir?tamumas nuo j? siek? apie 30 procent?. Da?niausia ?ios ligos pasekm? ? randai, kurie gali b?ti ant viso k?no, ta?iau giliausi ? veido srityje. Kitos komplikacijos: encefalitas, osteomielitas, persileidimai, vyr? nevaisingumas, aklumas. Raup? i?naikinimas skiepais laikomas did?iausiu medicinos laim?jimu.
Svarbu suprasti ? protr?ki? rizika i?lieka
Jei visuomen?je atsirast? dar daugiau asmen?, atsisakan?i? skiepytis, tikimyb? gr??ti u?kre?iamosioms ligoms, kurios jau yra pamir?tos, tapt? vis didesn?.
Kaip teigia A. ?virblien?, nors poliomielito viruso pas mus n?ra, jis vis dar cirkuliuoja tokiose pasaulio ?alyse kaip Afganistanas ar kai kuriose Afrikos ?alyse. ?? ?ias ?alis i? kit? pasaulio kra?t? va?iuoja kari?kiai, taip pat dalis ?moni? ten keliauja kaip turistai. Tod?l, ?vertinant tai, rizika u?sikr?sti ir parsigabenti virus? pas mus ? visada buvo, yra ir bus.?
Profesor? sako, kad dabar su u?kre?iam?j? lig? pavieniais atvejais daugiausia susiduria medikai, o visuomen? to nemato, tod?l atsiranda puiki terp? skleisti prie? vakcinas nukreiptas spekuliacijas, nepasitik?jim? mokslu.
?Reikia prisiminti, kad kai tik suk?r? vakcin? nuo poliomielito, ?mon?s laukdavo eil?se, kad tik j? gaut?, nes ypa? vaikai sirgdavo sunkiai ir likdavo ne?gal?s. Taip pat mes pamir?ome sunkius raup?, tym?, difterijos ar to paties kokliu?o atvejus, kai vaikai tiesiog nuo ?i? lig? dusdavo, tod?l dalis ?moni? nebe?vertina gr?sm?s. Nebe?inome, kaip atrodo ligos, nuo kuri? galime apsisaugoti pasiskiepij?. Ir pamir?ome tai, kad anks?iau liga nieko nesirinkdavo ? nesvarbu, ar tu esi turtingas, ar ne ? apsaugos netur?jo niekas ir visi to bijojo?, ? teigia profesor?.
Nepageidaujami poj??iai ? normalu
Nors suaugusi?j? ir vaik? savijauta po vakcinos kartais b?na bloga, tokia organizmo reakcija ? skiep? yra visi?kai normali.
Kai kurie vakcinacij? pakelia lengvai, o kiti kovoja su gana auk?ta temperat?ra, jau?ia skausm? d?rio vietoje. Tokie poveikiai, pasak imunolog?s, yra visi?kai normali organizmo reakcija ? skiep?: ??vair?s simptomai, kuriuos jau?iame po skiepo, yra organizmo imuninis atsakas ? vakcin?. Net sergant infekcine liga, neb?tinai m?s? savijaut? veikia pats ligos suk?l?jas ? tai neretai b?na organizmo imuninio atsako reakcija, kuri? mes jau?iame kaip pakilusi? temperat?r?, bendr? silpnum?, galvos skausm? ir kitus simptomus.?
Imuninio atsako metu susidaro daug ?vairi? aktyvi?j? l?steli? ir med?iag?, kurios veikia vis? m?s? organizm?. Ta?iau visa tai ? labai individualu: vienas asmuo gali nepajusti net paties menkiausio skausmo d?rio vietoje, o kitam gali tekti kovoti su auk?ta temperat?ra ar kitais nemaloniais poj??iais.
VU profesor? ?sp?ja ? po vakcinos pasirod? simptomai praeina per 2?3 dienas, o sergant pa?ia infekcija organizmas su ja kovoja ilgiau ir skausmingiau. D?l to simptomai po skiepo yra nesulyginami su ta rizika, kuri? gali sukelti pati infekcin? liga.
Ragina apsaugoti savo vaikus
A. ?virblien? tvirtina, kad vakcina yra vienintelis efektyvus b?das apsaugoti savo vaik? nuo ligos, kuri gali b?ti labai sunki ir sukelti itin skaud?ias komplikacijas ar net baigtis mirtimi. ?Net ?iuolaikin? medicina yra bej?g? prie? tokias klastingas infekcines ligas, kaip difterija, stablig? ar invazin? meningokokin? liga, ? sako ji. ? Manau, kad kiekvienam t?vui yra svarbi vaiko sveikata, tod?l tokiu medicinos laim?jimu vert?t? pasinaudoti.?
Primenama, kad Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) l??omis vaikai yra nemokamai skiepijami nuo 14-os u?kre?iam?j? lig? pagal Lietuvos vaik? profilaktini? skiepijim? kalendori?: tuberkulioz?s, difterijos, stablig?s, kokliu?o, poliomielito, hepatito B, pneumokokin?s, meningokokin?s, haemophilus influenzae B tipo infekcij?, nuo tym?, epideminio parotito, raudonuk?s, ?mogaus papilomos viruso, rotavirusin?s infekcijos.
Jei d?l tam tikr? prie?as?i? vaik? pav?lavote paskiepyti, vert?t? kreiptis ? ?eimos gydytoj? ir vaikas bus skiepijamas pagal individual? skiepijim? kalendori?.
