Edukaciniame renginyje-atviroje repeticijoje (I dalis) supa?indinsime su operos aukso fondui priklausan?ia Antoníno Dvo?áko opera ?Undin??. Prie? repeticij? KVMT edukator? Neda Toma?auskait? pasakos apie ?ios romantin?s operos suk?rimo aplinkybes ir j? ?kv?pusius literat?rinius ?altinius, taip pat kalbins operos statytojus.
?ek? kompozitoriaus romantiko Antoníno Dvo?áko (1841?1904) opera ?Undin?? ? prie?paskutin? ir pati populiariausia i? de?imties jo sukurt? oper?. Nors po premjeros 1901 m. Prahos nacionaliniame teatre ?Undin?? buvo nuolat rodoma ir perstatoma tiek Prahoje, tiek kituose ?ekijos miestuose, buvusios Habsburg? imperijos ?em?se ir kaimynin?se valstyb?se, savo tikrojo populiarumo valandos tol?liau u? ?ekijos rib? jai teko palaukti iki XX a. 8?9 de?imtme?i?.
Savo laim?s ?moni? pasaulyje bet kokia kaina siekian?ios A. Dvo?áko operos pagrindin?s veik?jos ?vaizdyje susilieja kelti?kos, germani?kos, slavi?kos kilm?s legend? apie vandens dvasias (sirenas, meliuzinas, vokie?i? Nixen ir Lorelei, rus? rusalkas) motyvai, pasikartojantys skirting? Europos taut? folklore. Operos libretistas Jaroslavas Kvapilas mini du j? ?kv?pusius literat?rinius ?altinius: vokie?i? ra?ytojo Friedricho de la Motte Fouqué novel? ?Undin?? (1811) ir Hanso Christiano Anderseno pasak? ?Undin?l?? (1837). Tarp kit? inspiracij? dar galima pamin?ti ra?ytoj? Karelo Erbeno ir Bo?enos N?mcovos ?ek? liaudies pasak? rinkinius, i? kuri? ? oper? atkeliavo ne tik ?ek? liaudies balad?ms b?dingi poetiniai ?vaizd?iai, bet ir Vandenio persona?as. Operos pavadinimui pasirink? ryt? slav? pasakose sutinkam? rusalk?, k?r?jai savo d?mes? sutelk? ? jos transformacijas: Vandenio jaun?l?s dukters Undin?s s?moning? nor? virsti moterimi i? meil?s Princui, paaukojant savo bals? mainais ? nemirting? siel?, o v?liau susitaikym? su prakeiksmu, kai nepritapusi ?moni? pasaulyje ir atstumta savo mylimojo ji virsta am?inai klajoti pasmerkta ?altvyksle, pra?udan?ia ?mones vanden? gelm?se. Pirm?ja jos auka savanori?kai tampa atgailaujantis Princas, kuriam mirt? Undin?s gl?byje atne?a jos bu?inys?
Lietuvos klausytojams ?i A. Dvo?áko opera buvo pirm? kart? pristatyta 1937 metais Kauno Valstyb?s teatre, kur j? pastat? dirigentas Juozas Tallat-Kelp?a, re?isierius Petras Oleka ir dailininkas Mstislavas Dobu?inskis. Libret? ? lietuvi? kalb? t?kart vert? poetas Kazys Binkis. V?liau ? t? pa?i? Kauno scen?, tik jau Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, ?Undin?? sugr??o 1972-aisiais, kur j? interpretavo dirigentas Juozas Idzelis, re?isier? Vlada Mik?tait? (ji pati i? naujo i?vert? libret? ? lietuvi? kalb?) ir scenografij? bei kostiumus suk?r?s Muodris Tenisonas, labiau ?inomas kaip profesionalaus pantomimos teatro Lietuvoje pradininkas.
Tre?i?kart atgaivinti ?Undin?? Lietuvos scenoje suman? re?isierius Bernardas Gytis Padegimas, rad?s palaikym? Klaip?dos valstybiniame muzikiniame teatre: ??i opera ma?ai Lietuvoje statyta, o publika, nors j? myli, da?niausiai yra gird?jusi tik ?ymi?j? Undin?s arij? m?nuliui. D?iaugiuosi, kad ? aktyv? repertuar? ?i opera gr?? b?tent Klaip?doje. Nors para?yta 1900-aisiais, joje minimi ?od?iai, kuriuos ir ?iandien kartojame kaip atradim?: ??mogus nutolo nuo gamtos, nukirto savo ?aknis?. Ekologijos tema man ypa? svarbi, apie j? kalbu nuo pat jaunyst?s, tad smagu, kad KVMT radau bendramin?i?. Visas operos veiksmas rutuliojasi gamtoje: pirmame veiksme ji ve?li ir sodri, o antrame jau nualinta. Tokia operos ?Undin?? pagrindin? mintis, ja grind?iama siu?eto pl?tot?, scenografija, solist? veiksmai scenoje.? Kuriant operos scenovaizd? re?isieriui talkino ilgamet? jo bendra?yg?, scenograf? ir kostium? dailininink? Birut? Ukrinait?, vaizdo projekcij? dailininkas Linartas Urnie?is ir ?vies? dailininkas Andrius Stasiulis. Choreografij? operos ?okiams k?r? ir veik?j? judesius re?isavo trylika met? ?iame teatre ?okusi, v?liau kaip choreograf? debiutavusi Au?ra Krasauskait?.
20,732 per?i?r? (-a)