Nuo gegu??s 9 dienos Kretingos rajono savivaldyb?s visuomen?s sveikatos biure (Vilniaus g. 8) prasid?s grupini? u?si?mim? ciklas ?Kaip valdyti nerim??. Apie nerimo prie?astis, jo poveik? ?mogui, savistabos procesus kalb?jom?s su ?i? u?si?mim? organizatore, Kretingos rajono savivaldyb?s visuomen?s sveikatos biuro psichologe Agne Antanaityte.
? Kretingoje gegu??s 9 dien? startuoja J?s? inicijuotas grupini? u?si?mim? ciklas ?Kaip valdyti nerim??. Papasakokite pla?iau apie ?iuos u?si?mimus.
? U?si?mimai rengiami suaugusiems. Vieno u?si?mimo trukm? 1,5 val. Kaip visada, derinsime teorij? su praktin?mis u?duotimis. Teorin?je dalyje stengiuosi apimti pagrindinius nerimo ?veikos b?dus ir da?niausiai pasitaikan?ias kli?tis, tad teorin? dalis yra pakankamai prakti?ka. Ji parengta remiantis Stephen Porges, Peter Levine ir kit? pasaulyje ?ymi? ekspert? patirtimi bei strategijomis. U?si?mimai numatomi keturis antradienius i? eil?s. Registracijos nuorod? galima rasti Kretingos visuomen?s sveikatos biuro ?Facebook? paskyroje.
? ?velgiant ? visum?, galb?t pastebite i?ry?k?jusias nerimo prie?astis? Kokios jos?
? I?oriniai ?vykiai, veikiantys mus asmeni?kai ir kolektyvi?kai, n?ra vienintel? sudedamoji dalis, nulemianti nerimo ar streso pasirei?kim?. Kita, kur kas svarbesn? dalis yra tai, kaip tuos ?vykius interpretuojame ir sugebame su jais dorotis. Ie?kodami i?orini? nerimo tendencij? ?mon?s neretai vengia pripa?inti, kad stokoja nerimo valdymo ?g?d?i?, psichologinio atsparumo ir vengia prad?ti darb? su savimi. O tai nelengvas darbas.
? J?s? nuomone ?mon?s yra link? steb?ti save, savo emocin? b?sen?, galb?t bando tam tikras emocijas kontroliuoti, suvaldyti?
? Net ir vienoje ?eimoje pana?iomis s?lygomis u?aug? vaikai gali ?enkliai skirtis savo savistabos bei savianaliz?s geb?jimais. Tad ?ie geb?jimai nema?a dalimi yra ?gimti. ?inoma, neder?t? nuvertinti ?vietimo, sociokult?rin?s ?takos. Labai li?dna, bet savo psichologine sveikata kur kas ma?iau r?pinasi vyrai. ?i tendencija po truput? kei?iasi, bet Kretingos rajone mano pasteb?jimu dar labai ne?ymiai. Vyrai retai prisijungia ? grupinius u?si?mimus bei individualias konsultacijas. Tai daro ?tak? ne tik patiems vyrams, bet ir j? ?eim? psichologinei sveikatai. Paauglius ? konsultacijas paprasti atveda mamos, ta?iau pa?ios retai kreipiasi pagalbos. Maksimali? rezultat? pasiekiama, kai pas psicholog? lankosi ne tik vaikas, bet ir jo t?vai. T?vams n?ra ver?iama kalt? u? vaiko problemas. Bet atrad? s?sajas tarp savo ir vaiko patir?i?, jie gali atlaid?iau ir adekva?iau reaguoti.
? Kas itin svarbu nerimo valdymo procese? Ar svarbu kontroliuojant nerim? atkreipti d?mes? ? am?iaus grupes? Galb?t skiriasi j? suvaldymo b?dai?
? Patys principai i?lieka tie patys, tik ma?iems vaikams gali b?ti kitos, jiems labiau prieinamos metodikos. Pagrindin?s nerimo valdymo strategijos yra ?ios: d?mesio koncentravimas, ekspresija ? k?ryba, refleksija bei sveika gyvensena.
? Galima sakyti, kad yra ne tik neigiamas, bet ir teigiamas nerimas bei jo poveikis? Kaip atpa?inti, atskirti ?ias nerimo formas?
? Kaip ir bet kokios kitos emocijos ar jausmai nerimas pats savaime n?ra teigiamas ar neigiamas. Jis signalizuoja tai, kas mums svarbu, padeda apsisaugoti nuo galim? gr?smi? ir pavoj?. Nerimas tampa problema, kai neramios mintys ir ?tampa ima dominuoti m?s? gyvenime, trukdo kasdien?ms veikloms. Trukdo ne pats nerimas, o m?s? negeb?jimas subalansuoti nerv? sistemos su?adinimo. U?strigti disbalanse galime d?l ?vairi? traumini? patir?i?, sukre?ian?i? ?vyki?, kai atrodo, nesaugu atsipalaiduoti, taip pat d?l klaiding? ?sitikinim? apie nerim?, netinkamo atsako ? j?.
? Kaip manote, ar ?mon?s link? pasitik?ti psichologais, apskritai, ar yra link? i?sikalb?ti? Ar vis tik vyrauja u?darumo laikotarpis?
? Sunku pasakyti, bet atsakymas manau b?t? kompleksi?kas. Kartais ?mon?s vengia kreiptis pagalbos ne d?l paties psichologo ir nepasitik?jimo juo, bet d?l sistemos, kurioje jis dirba. Padeda galimyb? gauti paslaugas anonimi?kai, kuo ir galima pasinaudoti visuomen?s sveikatos biuruose.
? Atkreipiant d?mes? ? kretingi?ki? emocin? savijaut?, galb?t buvo atlikti preliminar?s tyrimai, kurie i?ry?kina, kokios am?iaus grup?s susiduria su pertekliniu nerimo poj??iu?
? Higienos instituto atliktame suaugusi?j? gyvensenos steb?senos pra?jusi? met? tyrime matyti, kad m?nesio laikotarpyje didesn? nei ?prastai nerim? patyr? 21,6 procentai Kretingos rajono savivaldyb?s gyventoj?. Tai dviem procentais ma?iau nei visos Lietuvos vidurkis. Mano pasteb?jimu daug nerimo i?gyvena paaugliai. Jie da?niausiai susiduria su socialiniu nerimu. Atsi?velgiant ? paaugli? raidos ypatumus tai yra gana normalu, ta?iau svarbu ? tai nenumoti ranka, o prireikus ie?koti pagalbos, saikingiau naudotis internetu ir socialin?mis medijomis, kurios paa?trina situacij?.
9,600 per?i?r? (-a)