Lietuvos grafikas, Nacionalin?s kult?ros ir meno premijos laureatas ? Arvydas Ka?dailis, kurio d?ka ?iandien turime svarbiausius Lietuvos valstyb?s, savivaldos ir personalin?s heraldikos objektus. Su menininku kalb?jom?s apie jo vaikyst?, k?ryb?, Lietuv? bei ?emai?i? b?d?.
? Sud?tinga apibr??ti vien? J?s? k?rybin?s veiklos srit?. Esate grafikas, knyg? dailininkas, laikomas vienu ?ymiausi? heraldikos k?r?j? Lietuvoje. Papasakokite, kas Jus atved? ? meno pasaul??
? Vaikyst?je buvau vieni?ius vaikas. T?vai buvo mokytojai, tod?l po karo buvo da?nai keliami i? vienos mokyklos ? kit?. Labiausiai m?gau vienas bastytis dvira?iu ir matyti naujas vietas, jausti besikei?ian?i? gamt? ir jos keliamas nuotaikas. Kaip ir daugelis jaunyst?je band?iau pie?ti. Tai buvo pasteb?ta, dar besimokant mamos ?kurtoje Palon? septynmet?je mokykloje netoli mano gimtin?s Baisogalos, begri?van?iame mediniame dvarelyje. Toki? aplinkui dar buvo nema?ai. Tekdavo pie?ti ir tai ko nem?gau. Bjauriausia buvo ra?yti sovietinius ??kius ant raudonos med?iagos baltais dant? milteliais, atskiestus stali? klijais. Ne tiek nem?gau, pergyvendavau praleid?s raid?, nes bijojau pasekmi? u? sugadint? med?iag?.
? Kas svarbiausia liko atmintyje i? vaikyst?je sovietine ideologija vyravusio tarpsnio?
? Nors esu gim?s laisvoje Lietuvoje, ta?iau augau soviet? laikais. Pirmi prisiminimai i? karo laiko. Augau be t?vo. Jis kaip politinis kalinys kal?jo Sevpe?lage. Nors mama da?nai kartojo: ?tik nieko, ko nereikia, nekalb?kite?, ta?iau nesuvokiau tvyran?ios gr?sm?s. Apleisti dvareliai, j? nykimas, gamtos ?sp?d?iai man teik? tarsi prieglobst?.
? Koki? reik?m? J?s? k?rybai tur?jo gimtosios vaikyst?s ar jaunyst?s erdv?s?
? Besimokant Baisogalos vidurin?je mokykloje pirm? kart? pajutau gimstan?i? nemateriali? nuotaik? tepant materialius da?us ant popieriaus dekoracijoms Kazio Binkio spektakliui ?At?alynas?. Lankydavau gr??usius atostog? brolius Stas? ir Rom? Budrius ir Vinc? Kisarausk?. Matydamas j? k?ryb?, dail?s klasik? reprodukcijas ir nesuprasdavau, kod?l taip da?nai tikrov? n?ra tapati k?riniui?
? J?s? laim?jim?, apdovanojim? s?ra?as itin gausus. Vienas i? j? ? 1986 metais ?teiktas Did?iojo gintaro prizo apdovanojimas Baltijos ?ali? knygos meno trienal?je u? Simono Daukanto knygos ?B?das senov?s lietuvi?, kaln?n? ir ?emai?i?? iliustravim?. Tai koks gi J?s? akimis tas b?das senov?s lietuvi?, kaln?n? ir ?emai?i??
? ?is ciklas kurtas S?j?d?io laikais. Tuo metu jau buvo publikuoti Norberto V?liaus balt? senov?s simbolikos tyrimai. Visiems buvo aktual?s klausimai: kuo buvome, kuo esame ir kuo norim b?ti. Nors iki ?iol S. Daukanto tekstai istoriografiniais nebuvo laikomi, b?tent jie tada man tapo stimulu bandyti kurti m?s? praeities vaizdus.
Dar Tacitas m?s? prot?vius yra apib?din?s kaip ?homines humanisimi? [humani?kiausi ?mon?s, ? aut. past.] ir j?roje sk?stan?ius gelbstin?ius. T? rodyt? ir negeb?jimas j?ga integruoti u?valdytas teritorijas. ?iandien, ie?kodami geresnio gyvenimo svetur, gal esame kiek pasikeit?. Pasaulis didelis, ?vairus, ?domus, bet did?iausia dovana man Lietuva ir laim? b?ti joje.
? Koks j?s? asmeninis ir k?rybinis santykis su ?emaitijos kra?tu?
? Esu suk?r?s ir atk?r?s daug ?emaitijos miest? ir miesteli? herb?. Mano t?vas Stasys Ka?dailis kil?s nuo ?auk?n? [miestelis Kelm?s rajono savivaldyb?je, ? aut. past.], kur ?alia miestelio lik?s mi?ko plotelis vadinamas Ka?daili? pieva. Visiems ?inomas kietas ?emai?i? b?das, tap?s atrama kuriant ?iandienos Lietuv?.
? U?simin?te apie ?iandienos Lietuv?. O koks ?iandienos menas, dail? lyginant su sovietme?io Lietuvos?
? Dabartin? ir sovietin? dail? savo esme skirtingos. Id?jiniame lygmenyje abi man svetimos, nes liguistos, bet manau, kad net i? j? kai kurie k?riniai turi i?liekam?j? vert?. Atspind?damos savo laikmet? tarpe vis? buvusi? ?…izm?? jos puikiai ?sira?ys ? dail?s istorij?.
Tiek tapybos, tiek grafikos ir kit? dail?s sri?i? ateitis miglota d?l dailinink?, o ypa? d?l dail?tyros ne?galumo apie dail?s k?rin? spr?sti etikos ir dail?s plastikos kategorijomis. Man regis dabarties ekstremalios mados ? post?moderno sureik?minimas, net st?mimas, prie?tarauja nat?raliai dail?s ir architekt?ros raidai. Dail?s raidoje naujov?s visada nat?raliai perdengdavo viena kit?.
?iuolaikinis menas yra atskiras hibridinis k?rybinis rei?kinys. Jis n?ra tiesiogiai susij?s su daile, tod?l tur?t? steigti savo atskir? k?rybin? s?jung?. ?iandien da?nai apie nauj? k?rin? sakoma ?nieko naujo? ir labai retai klausiama ? kiek k?rinys tobulas arba profesionalus.
? J?s? k?ryboje kiek svarbu taisykli? ?sisavinimas, o kiek k?r?jo individualumas?
? Man dail? yra neatskiriama nuo homo sapiens b?ties. Vap?ti, kad ji mir? ? gali tik kvailys. Dail?s ?vairov? lemia etnosai, j? pasaul?vaizd?iai, laikme?i? ?takos ir k?r?j? individualumas. K?r?jui profesionalumas ir individualumas da?nai nesuderinami, ypa? man, dirbusiam keliose dail?s srityse. Ne?inau, kurie mano k?riniai yra menas, kurie ne. Profesionaliausi turb?t buvo senov?s Egipto skulpt?r? kal?jai.
? Esate suk?r? vir? 100 miest? ir miesteli? herb?, v?liav? ir spaudos projekt?. Vienas i? J?s? kurt? herb? ?emaitijoje ? Judr?n? seni?nijos (Klaip?dos r.), kuriame vaizduojate skrendant? sakal?, kaip asocijavim? su garsiuoju Stepono ir Dariaus ir Stasio Gir?no 1933 met? skryd?iu ?Lituanica? per Atlant?. Sidabrinis skrendantis sakalas atspindi skryd?io laisv?, o m?lyna fono spalva i?tikimyb? senosioms tradicijoms. Papasakokite apie savo k?rybos laisv? ir k? Jums rei?kia i?tikimyb? senosioms tradicijoms.
? J?s? Judr?n? herbo apib?dinimas yra taiklus. Turb?t did?i?j? gyvenimo kelio dal? jau esu nu?j?s. Supratau, kad be savirai?kos menas ne?manomas. Bet buvo laikas kai i?sigandau ? kur gryna savirai?ka gali nuvesti. Lietuvai atgaunant laisv? daug tik?jausi i? senut?s Europos. Bet sulaukiau gan netik?t? dalyk?: ?od?io laisv?, nepasakant kokio, menuose ? svarbiausia savirai?ka, lyg n?ra svarbesni? erdvi?, laisv? be ?sipareigojim? ir t. t. Stebina, kad pas mus tokios rekomendacijos priimamos beveik kaip privalomos.
Kuriu tai kas man gra?u, apie k? galvoju, kas r?pi. Yra Lietuva. Esame lietuviai. Manau, tik tuo esame svarb?s sau ir pasauliui. Tik tuo esame mes. Savo k?riniais noriu i?sakyti ir pasitarti.
Man darbuose svarbiausia tarnyst?. Kartais save vadinu lopytoju. Turiu omenyje mano t?vyn?s paveld?tas kult?ros spragas. Jos mane jaudina ir moko. Savo k?riniais bandau kalb?tis, bet nelabai kas su manimi kalbasi. Dabar, laisv?s be rib? laikais, tai nemadinga.
14,546 per?i?r? (-a)