Ma?daug kas de?imtas Lietuvos gyventojas ?alia ?moni? su intelekto ar psichosocialine negalia jau?iasi nejaukiai ir nenor?t?, kad j? vaikai matyt? tokias negalias, rodo apklaus? duomenys. Ta?iau vaikams, kitaip nei suaugusiems, kito ?mogaus negalia n?ra baisi, jie j? priima nat?raliai ir nesureik?mindami. Pedagog? teigimu, taip yra tod?l, kad vaikai n?ra var?omi i?ankstini? nuostat? ar stereotip?.
Pasak Vilniuje veikian?ios ?ilo mokyklos, kurioje mokosi vaikai su intelekto negalia bei raidos sutrikimais, laikinai einan?ios direktor?s pareigas Astos Stulgaitien?s, vaikai nesivadovauja stereotipais ir vieni kitus mato be skirtybi?.
?M?s? mokyklos mokiniai jau ketverius metus bendrauja su Vilniaus Sietuvos progimnazijos mokiniais: kartu einame ? ?ygius, organizuojame bendras veiklas, lankom?s vieni pas kitus sve?iuose. Galiu dr?siai teigti ? mokyklos gal ir skirtingos, bet vaikai niekuo nesiskiria, jiems lengva bendrauti ir negalia netampa kli?timi draugauti. Labai ?simin? u?simezgusi artima vienos m?s? mokyklos mergait?s ir progimnazijos mokin?s draugyst?. Nors m?s? mergait? nekalbanti, bet jos puikai viena kit? suprato, labai laukdavo susitikim?, o susitikusios visada vaik??iodavo susikibusios u? rank??, ? sako A. Stulgaitien?.
Susitikim? laukia kaip ?vent?s
Sietuvos progimnazijos direktor? Daina Valackien? sako, kad bendradarbiavimas su ?ilo mokykla prasid?jo nuo mokytoj? bendravimo, o v?liau bendros veiklos prad?tos organizuoti ir mokykl? mokiniams: sportin?s var?ybos, ?ygiai, kal?din?s k?rybin?s dirbtuv?s, maisto gamybos ir stalo serviravimo pamokos, muzikos pamokos su muzikos instrument? gamyba ir daug kitoki? u?si?mim?.
?Mokiniai laisvai bendrauja, ?aid?ia, draugi?kai var?osi tarpusavyje. K?rybin?se veiklose mokiniams, turintiems speciali?j? ugdymosi poreiki?, reikia teikti vienoki? ar kitoki? pagalb?, tod?l vieni kitiems pad?davo atlikti darbus. Ypa? smagu steb?ti vaikus sportini? var?ytuvi? metu. Vis? emocijos pana?ios, visi stengiasi laim?ti, visi vienodai i?gyvena d?l savo komandos pergal?s. Judriose veiklose net negali atskirti, kur progimnazijos, o kur specialiosios mokyklos mokinys?, ? pasakoja D. Valackien?.
Pasak A. Stulgaitien?s, ?ilo mokyklos mokiniams bendros veiklos visada yra tarsi ?vent?. J? t?vai taip pat d?iaugiasi bet kokia vaik? galimybe i?eiti u? mokyklos rib?, bendrauti, susidraugauti, b?ti tokiais pat kaip visi vaikai.
D. Valackien?, paklausta, kaip tok? projekt? vertina Sietuvos progimnazijos mokini? t?vai, sako, kad reakcij? i? prad?i? buvo visoki?.
?Prie? pirm? susitikim? progimnazijos klas?s mokytoja su mokiniais kalb?jo apie mokykl?, ? kuri? planuojama vykti, atvykusi mokytoja i? ?ilo mokyklos pasakojo m?s? mokiniams apie savo mokyklos mokinius, j? mokymosi specifik?. Klaus?me ir t?v?, ar leis savo vaikui vykti ? speciali?j? mokykl?. Dauguma pritar? ir sak?, kad vaikui reikia pa?inti ?vairius ?mones. Buvo keletas manan?i?, kad j? vaikai netur?t? matyti ligoto ?mogaus, tad j? ne?trauk?me ? veiklas. Ta?iau jau po pirm?j? susitikim?, kai sugr??? vaikai klas?se prad?jo dalintis ?sp?d?iais ir emocijomis, kad jiems patiko bendrauti, pasikeit? ir skeptik? po?i?ris. Norin?i?j? dalyvauti veiklose ratas did?ja?, ? sako D. Valackien?.
Ji ?sitikinusi, kad toks bendravimas tur?s teigiam? ?tak? mokini? po?i?riui ? negali?, pad?s jiems i?augti toleranti?kais, nat?raliai priiman?iais kitokius ?mones, nevar?omais stereotip?.
?trauktis padeda priimti negali?
Anot A. Stulgaitien?s, visuomen? vis dar atsargiai reaguoja ? ?mones su intelekto ar psichosocialine negalia, nes bijo to, ko ne?ino. Negalia, kaip s?voka, yra ?inoma, bet kas tai yra, kaip su tuo gyventi, kaip pad?ti ? ne?inia, tad ir atsiranda ?vair?s stereotipai.
?Nuostatos formuojasi vaikyst?je, pirmiausia ? artimiausioje vaikui aplinkoje, ?eimoje. Kita vieta, kur vaikas praleid?ia daug laiko, ? ugdymo institucija. Kad gal?t? augti be stereotip?, bent vienoje i? ?i? viet? vaikas tur?t? matyti, kad negalia n?ra ka?kas baisaus ar kli?tis bendrauti. M?s? ir Sietuvos progimnazijos bendravimo pavyzdys yra puikus ?rodymas, kad vaikai geba priimti, kartu ?aisti, draugauti ir r?pintis vienas kitu, nepaisant negali?. Tokie projektai leid?ia keisti po?i?r? ir kurti visuomen?, kurioje b?t? priimamas kiekvienas, nesvarbu, koki? silpnybi? ar stiprybi? turime, nes kiekvienas esame vienodai verti b?ti visuomen?s dalimi?, ? sako pa?nekov?.
Kaip tinkam? sprendim? keisti visuomen?s po?i?r? ? ?mones su intelekto ar psichosocialine negalia A. Stulgaitien? vadina didesn? ?traukt?. ?iandien vyksta speciali?j? poreiki? turin?i? vaik? ?trauktis ? bendrojo lavinimo mokyklas, ta?iau neretai susiduriama su i???kiais: pedagog? pad?j?j? tr?kumu, kit? mokini? t?v? nuostatomis, kartais ir pedagog? prie?i?kumu speciali?j? poreiki? turintiems mokiniams, silpna motyvacija jiems pad?ti.
?Speciali?j? poreiki? vaiko bei jo t?v? ?traukimas ? visuomen? yra nuostabus dalykas, bet jei jie toje bendruomen?je yra nelaukiami ir traktuojami kaip problema, ar tai yra rezultatas, kurio mes siekiame? Manau, kad integracija turi vykti palaipsniui, nesiekiant greito rezultato, tam turi pasiruo?ti ?vietimo ?staigos, pedagogai, mokini? t?vai. Nes tik tinkamai pasiruo?usi bendruomen? paj?gs priimti negali??, ? teigia ji.
?I?sikraustykime i? stereotip?!? ? V?? Centrin?s projekt? valdymo agent?ros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokim?, kad asmuo su intelekto ar psichosocialine negalia yra pilnavertis visuomen?s narys ir kaimynas. Taip pat keisti i?ankstines neigiamas visuomen?s nuostatas, skatinant didesn? ?moni? su intelekto ir psichosocialine negalia integracij? ? visuomen?. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo l??omis. Europos S?jungos investicij? l??omis ?iuo metu Lietuvoje yra ?rengiami grupinio gyvenimo namai bei apsaugoti b?stai ?mon?ms su intelekto ar psichosocialine negalia. ?iuos projektus administruoja CPVA.
