Trumpiausia naktis senov?je vadinta Rasos ?vente arba Kupolin?mis. Rasa lyg mitin? deiv?, pasirod?iusi ?vent?s ryt? buvo garbinama kaip antgamtin? b?tyb?, tikima, kad ji stiprina sveikat?, atne?a asmenin? laim?. Tuo metu auk??iausiame suve??jimo ta?ke rasoja rugiai, augalas pradeda br?sti naujos gyvyb?s prad?jimui ? tai be galo svarbus ?vykis ?emdirbio gyvenime.
Apie balti?k? saul?gr??os prasm?, simbolius bei tradicijas ??vyturiui? pasakoja Kretingos muziejaus etnograf? Nijol? Vasiliauskien?.
Rasos ?odis sietinas ir su daugiaprasmiu veiksma?od?iu rastis. Kupole vadintas augalas su trimis ?akel?mis, kuris m?lynos spalvos pa?iede ir ry?kiai geltonu ?iedu ?ydi vis? vasar?. Kupole vadindavo ir surinktus ?vairius ?olynus: jona?ol?, ramun? ir kt. Kupole vadinama ir med?io kartis, apipinta ?olynais. Net ?odis kup?ti rei?kia gerai augti. Tautosakos ?altiniai rodo, kad Kupol? buvo vegetacijos dievyb?, vasar? gyvenanti kvepian?iuose ?olynuose, ?ieduose ar pumpuruose, o ?iem? pusnynuose. Kupole taip pat vadindavo ir apvainikuot? auk?t? kart?, j? dar papuo?davo kaspinais. ?it? kopol? merginos saugodavo nuo vaikin? dvi naktis, kaip ir savo skaistyb?s simbol?. Tik ar visada pasisekdavo i?saugoti?
Rasos ir kitos kalendorin?s ?vent?s ypatingos tuo, kad buvo ?ven?iamos tikrai ne pramogai, kaip tai darome mes, o j? metu buvo sprend?iami egzistencin?s svarbos dalykai ? gimin?s prat?simas, derli? i?saugojimas, gausinimas ? tai vaisingumo ?vent?. Svarbiausias akcentas ? r?pestis, kokie bus metai, tad ir stengtasi apeigomis ir kitais b?dais ?takoti sau palankius rei?kinius. Senosiose ?vent?se ?i?rov? nebuvo, visi dalyviai. Pirm? kart? ra?ytiniuose ?altiniuose Rasos ?vent? pamin?ta grafo Kyburgo kelion?s ? Lietuv? 1397 met? apra?yme.
Did?iausias d?mesys buvo skiriamas saulei
Pagal mitologin? sakm? ?saul? i? savo r?m? i?va?iuoja su sidabro, aukso ir deimanto vainikais pas savo vyr? ? m?nul??. ?mon?s ne tik k?r? lau?us, bet ir stat? auk?tas kartis, ant j? vir??ni? u?d?jo rat?, prikim?t? ?iaud?, dervini? pagali?.
Ratas simbolizuoja saul? ir jos ve?im?. Taip nor?ta saulei, pasiekusiai pat? auk??iausi? ta?k?, suteikti j?g?, kad ji b?t? paj?gi ?viesti ir auginti bei brandinti vis? augmenij?, o ?mon?ms ramiau laukti taip sunkiai gaunamo derliaus. Lau?ai buvo deginami iki pat ryto, kol patek?s saul?. Tik?ta, kad ugnis naikina visas blogybes.
Gilioje senov?je lau?us kurdavo vaidilos, ugn? ??iebdami trinant kai kuri? gydan?i? augal? ?aknis arba i?skeldami j? i? titnago. Manyta, kad ? lau?? mesdavo kiau?inius, aukodavo gyvulius, kuriuos v?liau pakeit? ?iaudin?s l?l?s. Ir v?liau tuo metu buvo gesinami nam? ?idiniai ir i? naujo ?kuriami Jonini? lau?o ?arijomis ir ugnimi, tikint, kad gr??tme?io ugnis turi nepaprast? galyb?, kuri apsaugos nuo nelaimi?, atne? ?eimai sveikat? ir santarv?. Ypa? jaunaved?iai tur?jo savo ?idin? ?kurti i? stebuklingos nakties lau?o ugnies. Tik?ta, kad tokia ?eima bus palaiminta, gyvens turtingai ir santarv?je. ?okin?jimas per ugn? bei ?okimas aplink j? taip pat tur?jo magi?k? prasm?.
Rasos galia
Apeigin? lau?o ugnis apvalydavusi ne tik fizine, bet ir dvasine prasme. Prie lau?o atvesdavo ligonius, palieg?lius, sergan?ius vaikus. Lau?o pelenams, anglims bei nuod?guliams buvo priskiriama ypatinga galia pagausinti derli?, apsaugoti j? nuo stichini? nelaimi?. Lau?o nuod?guli? prikai?ydavo laukuose, pelenais barst? pas?lius, kad u?der?t? javai.
Gyvulius varin?davo po lau?aviet?, kad apsaugoti nuo lig? ir raganys?i?. Jaunimas prie lau?o spirgindavo la?inius, pelenuose kepdavo bulves.
?ioje ?vent?je taip pat ypating? d?mes? skirdavo vandeniui. Tomis dienomis ?mon?s patys kuo daugiau maud?si ir maud? gyvulius. Jaunuoliai b?gdavo i?simaudyti prie? saul?tek?, kad b?t? sveiki ir stipr?s. Ypa? buvo garbinama rasa, tod?l, kad nakt? ji atgaivina augalus. Saulei tekant ?emdirbys brisdavo arba ap?erg?s ?ak? apjodavo laukus per ras?, kad nukr?sta nuo ?ol?s lemt? didesn? derli?.
Merginos stengdavosi atsikelti dar prie? saulei tekant ir surinkta rasa nusiprausti veid? ? tai tur?jo padaryti veid? skaistesn?, gra?esn?. Nepating?davo ir nakt? atsikelti, suvilgyti veid? rasa ir nusi?luos?ius atsigulti. Nakt? tur?jo prisisapnuoti vaikinas, atne?antis rank?luost?, u? kurio tur?t? i?tek?ti. ?eiminink?s ?vent? nakt? vilkdavo rasa rank?luost?, taip rinkdamos ras?. I?gr??usios sugirdydavo karv?ms, kad daugiau pieno duot?. Buvo tikima, kad ?ios ?vent?s i?vakar?se surinkti augalai turi magi?k? gali?, gydo ?vairias ligas, atne?a laim?, i?buria ateit?.
Moterys surinkdavo devyneriopus ?oli? pluo?tus, dal? su?erdavo gyvuliams, jona?oles ki?davo u? ?vent?j? paveiksl?. Jeigu ilgai ned?i?davo, manydavo, kad tie metai bus laimingi. D?iovintos g?lel?s buvo smilkomos susirgus ?mogui ar gyvuliui. Merginos prisirinkusios g?li? apvainikuodavo ilg? kart?, pastatydavo kaimo gale ir saugodavo j? nuo jaunuoli?, kurie stengdavosi j? pavogti.
Merginos b?t? ne merginos, jeigu nepint? vainiko ? nemirtingumo ir meil?s simbolio. Su vainikais ?i? vasaros nakt? yra susij? daug apeig? ir b?rim?. Buvo sakoma, kad ?i? vasaros nakt? reikia apeiti tris laukus ir i? j? priskinti devyneriop? g?li?, nupinti vainik?, nene?ti per slenkst?, o ?mesti per lang? ir einant miegoti pasl?pti po pagalve ? kuris vaikinas sapne ateis vainiko pasiimti, u? to ir i?tek?si. Arba nusipinti daug vainik?, kiekvienam duoti vyri?k? vard?, gra?iausi? vainik? pavadinti savo vardu ir ?mesti ? vanden?. Sumetus visus ?i?r?ti, kuris priplauks ar?iausiai prie gra?iausiojo, u? to ir teks tek?ti.
Daugelyje vietovi? einant ? pievas ir gr??tant i? j? jau su vainikais nebuvo galima nei ?od?io i?tarti, nei atsigr??ti. Pri?jus gluosn?, ber?? ar obel?, merginos tur?jo mesti per galv? ? ?? med? vainik?. Jei pirm? kart? vainikas u?klius u? ?akos, tai mergina tais pa?iais metais i?tek?s, o kiek kart? nukris, tiek met? dar reik?s laukti. Jonini? vainikas laikomas mergait?s skrynioj kaip laim?s ir sveikatos simbolis (beje, pinti vainik? gal?jo tik subrendusi mergina, sulaukusi menstruacij?).
Papar?io ?iedo paie?kos
-Toki? vedybini? burt? begal?s. Ugnis, vanduo, ?olynai dar nei?semia visos saul?gr??os meto magijos. Kulminacija ? papar?io ?iedo paie?kos.
-?is ?iedas ? tai ?mogaus tro?kimas pa?inti, su?inoti, visk? gauti. Bet, anot legend?, saugo ?? ?ied? ?vairios baidykl?s, piktosios dvasios. Jei kas ir pamato ?? ?ied?, jo nuskinti beveik ne?manoma. Bet jei noras surasti j? be galo didelis, galima pabandyti taip: dien? prie? Jonini? nakt? reikia nueiti ? mi?k? ir i?sikirsti ?ermuk?n?, jo ?akeles apgen?ti, vir??n?l? nukirsti. Tada medel? vilkti atbul? ?imt? ?ingsni? ? t? pus?, ? kuri? jis nuvirto ir n? karto neatsigr??ti.
Kai ?imt?j? ?ingsn? ?eng?s atsisuksi, ant ?ermuk?nio tup?s velnias ir negal?s nulipti nei per nukirst? vir??n?l?, nei per nugen?tas ?akeles. Nelabasis pra?ys paleid?iamas ir pasakys, kur pra?ydo papar?io ?iedas. Jei ir pasisekt? rasti ?? ?ied?, baidykl?s puls ragais badyti, viesulai kauks, kat?s kniauks, bet reikia apibr??ti apie save rat? ?ermuk?nio lazda, pasitiesti balt? drobul? ir nieko nebijoti ? ?iedas pats ant drobul?s nupuls. Vieni sako, kad papar?io ?iedas kaip ber?o ?irgini? dulkel?, kiti, kad baltas, apskritas, kaip karoso ?vynas. Buvo sakoma, kad tas kuris suranda papar?io ?ied?, kit? mintis moka skaityti, kiaurai mato, kur pinigai ir brangenyb?s pasl?ptos, b?na sveikas ir laimingas.
Ypa? ?emaitijos kra?te toki? ir pana?i? pasakojim? u?ra?yta daugiausia. Papar?io ?iedo tur?jo ie?koti vienas jaunas ?mogus, bet poros, ketinan?ios susituokti, gal?jo eiti kartu. Tad j? tikrai netur?jo niekas g?sdinti ir dauguma apie geresn? papar?io ?ied? ir nesvajojo. I? tikr?j? kalb?ti reik?t? ne apie ne?ydin?io augalo ?ied?, o apie nuostabius pasikeitimus ?mogaus viduje, tikriausias papar?io ?iedas ?ia ? tik reikia apsidairyti ? stebuklas, laim? stabtel?ti ir pasakyti, kad esi laimingas. Beje, vos nepamir?au or? sp?jim?. Kokios kalendorin?s ?vent?s be j?. Jei Jonini? naktis ?vaig?d?mis nus?ta, tai Kal?dos ?altos ir sniegingos. Jei Jonini? naktis debesuota ? Kal?dos lietingos ir v?juotos. Jei Jonini? naktis lietinga ? Kal?dos sniegingos, su p?gomis.
-Kod?l tiek senais laikais, tiek dabar per gandrines daugiausiai gimusi??
-O jei norisi ko nors pikanti?kesnio pagal vien? vaistinink? supintas Jonini? vainikas: kupol?s, varpos (rugi? ?yd?jimas ? rasojimas), vaisingumo ?vent?, kopuliacija, kupoliai, j? naudingos savyb?s, jona?ol?s, j? naudingos savyb?s… Ir gausime gandrines, kurios ?ven?iamos kovo pabaigoje. Kalbama, kad tiek senais laikais, tiek dabar per gandrines daugiausiai gimusi?. Jei anais laikais Rasos ?vent?s metu ?mogus band? savo buvim? ?em?je tapatinti su besikei?ian?ia gamta, stengdamasis ?sp?ti jos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir b?rimais u?sitikrinti geresn? gyvenim?, tai mums, galb?t, senosios tradicijos ir ritualai leid?ia susitikti su pasaka, kuri reikalinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
