Apie duon?, med? ir ?iuolaikin? ?mog? kalbam?s su tradicini? amat? meistre, sertifikuota duonos ir pyrag? kep?ja, Kretingos muziejaus, amat? centro edukatore Vida Viskontiene.
– Gerbiama Vida, kas Jums yra duona?
– Kasdienin?. Tai mano kasdieninis valgis.
– Kaip manote, ar mokame mes t? m?s? kasdienin? valg? saugoti, myl?ti, branginti ir gerbti?
– Toki? dalyk? nei?mokins nei vienas Universitetas. Kiekvienas t? turi atsine?ti i? ?eimos. Esu pasteb?jus, kad ?iuolaikiniam ?mogui duona neb?ra tokia svarbi, galb?t ateina ta karta, kuriai tos duonos i?vis nebereik?s. Dabar yra madinga valgyti visk? be duonos. Ta duonel?, kuri labai ilgu keliu ateina, kurios reikia ilgai laukti ? ?iuolaikinio ?mogaus gomuriui yra neskani.
– Ar tikrai neskani?
– ?inoma. Visi nori tos i?p?stos, mink?tos, tra?kios, o ta rugin? duona, katros ilgai laukiam, yra kieta, nei?sip?tus, jos neperspausi. Mano mama sakydavo: i?kepus rugin? duon? gali pad?ti ant suolo, ant jos atsis?sti ir jai niekas neturi atsitikti. ?ios duonel?s dabar jaunimas nebenori, nes ji yra sunki, tvirta, soti, jos nereikia daug ? suvalgei riek? ir esi sotus. Dabar prekybos centruose pilnos lentynos visokiausi? lakamie??li? ? tik suspaudei ir neliko, kaip ir skrandyje ? prikim?ai, viskas i?ti?o, i?sileido ir pliurza liko, o namin? duona taip nepavirsta ? pliurz?, jos nei?mirkysi taip greit, u?tat ir ? skrand? jos negali prisiki?ti daug, bet suvalg?s riek? ? 3 – 4 valandas sotus b?si. ?i duona suteikia ir stipryb?s, ir tvirtumo, ir ?arnynui gerai. Bet dabar daug kas tos tikrosios duonos nebevalgo. Tod?l man labai li?dna. Esam sulauk? tokio laiko, kai visos gra?iausios patarl?s ar posakiai apie duon? nebetenka prasm?s. Juk ne ?iandien ?mogus sugalvojo, kad duona u? auks? brangesn?. Pam?gink pasakyti ?iuolaikiniam ?mogui, kad duona u? auks? brangesn? ? tai jis pir?tu prie smilkinio pasukios. O kaip paai?kinti ?mogui, kad verkia duonel? tinginio valgoma? ?iandien, kai duonos gali gauti kur nori ir kiek nori ? tai apie kok? tingin? kalba eina? Duon? nukainuoja ir i?meta ? konteiner?. Juk kur pasideda tokios lentynos duonos? Nieko nepadarysi, toks metas, laikmetis at?jo.
– Bet jei viskas sukasi ratu, spirale, galb?t ateis toks laikas, kai duon? imsime branginti?
– ?inoma, kad ateis. Dabar pa?i?r?kite Ukrainoje ? galb?t jau ten ?mon?s gali pasakyti, kad duona u? auks? brangesn?. Sprogdina ve?amus gr?dus, padega jav? laukus, o gal ir tie laukai u?minuoti, su kombainu nebe?va?iuosi ? va ir apsisuka ta spiral?. Neduok Dieve, jei ir pas mus taip apsisuks. Bet ?iaip tikrai k?nas pagaugais eina, kai pagalvoji apie duonos prasm? ?iuolaikiniame pasaulyje. Vesdama savo edukacijas tikrai daug kalbu pavyzd?iais tiek vaikams, tiek suaugusiems. ?inoma, suaug? tik galvas palink?ioja, rankomis pask?s?ioja ? nieko nepadarysi. Ka?kokios nuomon?s per daug ne?pir?i, bet meil? duonai ?iandien tikrai netekusi prasm?s. Duona dabar paprastas maistas ir ne kiekvieno vertinamas.
– Esu augusi, kai t?vai sak?, kad duona ?venta, jei nukrisdavo koks gabal?lis, tai pakeldavom, atsipra?ydavom ir suvalgydavom. Ir iki dabar tas manyje i?lik?.
– O dabar pa?i?r?kite jaunos mamos k? sako vaikams, jei nukrito: fui, tik neimk nuo ?em?s. Dar paspiria ir eina toliau. Kokios dabar tradicijos ? K??i? vakarien?s ?mon?s eina ? restoranus. Juk viskas ir prasideda nuo duonos. K??i? vakarien?s pagrindinis valgis juk ir yra duona, kit? syk? nei t? dvylikos patiekal? reikia – u?tekt? duonos ant stalo. Pasid?jai kepal?, atsiriekei riek?, visi pasidalino, pasimirk?, pasida?? kokiam mirkale ir laimingi, sot?s, pavalg?. Bet ?mogui viskas, kas sunkiai pasiekiama yra ne?domu. Ai?ku, mes nebegr??ime ? t? akmens am?i?, ? klumpes, bet yra dalykai, kurie tur?t? b?ti viduje, kuri? netur?tume prarasti.
– ?iek tiek pasisaldinkime m?s? pokalb? ir pakalb?kime apie med?. Kepdama duon? J?s ? j? dedate medaus. Kod?l?
– Tai tas pats saldiklis, paskaninimas. Rugin? duon? seniau kepdavo visi?kai be cukraus. I?ties ruginei duonai cukrus visi?kai neb?tinas, o medaus senais laikais tiek daug niekas ir netur?jo, jis buvo did?iausias delikatesas.
– Bet juk kaimeliuose b?davo t? bitinink?, tik gal nelaik? tiek avili?, kaip dabar?
– O kuo biteles maitina? Juk tuo pa?iu medumi, kur? i?ima. Tod?l tur?davo ka?kiek sau, minimaliems savo poreikiams, o visas kitas medus bitel?ms maitinti nueidavo. I?imdavo to medaus paskanauti, pasigard?iuoti ir ? duon? tikrai ned?davo. ?iandieninis medus, lygiai taip pat kaip ir duona, neb?ra delikatesas ir n?ra toks brangus. Beje, medaus irgi nelabai jaunimas valgo. Kam j? valgyti, kai yra tiek visokiausi? sirup?, saldumyn?.
– Sakykite, o tai kaip tam ?iuolaikiniam ?mogui gr??ti prie gamtos? Juk duona, medus, vaista?ol?s ? visos tos dangaus ir ?em?s g?ryb?s yra pa?ios sveikiausios ir nat?raliausios organizmui. K? reikia padaryti, kad tas ?mogus susivokt? ir gr??t??
– Turime begalin? pertekli?. Kai ?itiek daug visokio pasirinkimo, tai ?mogus i?silepina. ?mogui u?tenka stiklin?s maisto vienam pasimaitinimui, o kiek jis i? tikr?j? valgo? Turb?t tik liga j? gali priversti bent ka?kiek susim?styti. ?mogus toks sutv?rimas, kad yra bevalis ? m?gsta so?iai, skaniai gyventi, nes sveikai gyventi yra sunku. Juk kiek norisi visko paragauti paskanauti ? akys mato ir visko norisi. ?inoma, yra ?moni?, kurie susivaldo, moka gyventi saikingai. Pa??stu toki?, kurie labai retai eina ? parduotuves ? apsiperka turgeliuose. Geriau pirks brangiau, bet kokybi?kesn? maisto produkt?. Turguje tu nematai tos gausios pasi?los, akys neraibsta nuo akcij?, nuolaid?.
– Turguje n?ra tiek pagund?, kaip prekybos centre?
– Taip, renkiesi i? to, kas yra. Jei ?mogus apsisprend?ia prekintis turguje, galb?t ten netaikys joki? akcij?, bus brangiau, bet bent ka?kiek ar?iau to nat?ralumo, ar?iau gamtos.
– Sakote bus brangiau? Bet juk ??jus ? prekybos centr?, kit? syk? prisiperki ir to ko nereikia, o paskui labai daug k? i?meti, tai gal at?j?s ? turgel? ?mogus rinksis kokybi?kesn? produkt?, galb?t ims jo ma?iau, tam kartui ir tiek, kiek reikia?
– Mes jau ne pirmi metai kepame ir ve?ame duon? ? Kretingos turg?. ?inoma, nesulyginsi kokie anks?iau turg?s b?davo. ?iandien nu?j?s gali ?vilpauti ? neb?ra nei pardav?j?, nei ?moni?. Didel? dalis i??jo ? prekybos centrus. Jei gyvenimas sukasi spirale, a? vis galvoju ? ar besulauksiu to laikme?io, kai ?mon?s gr?? ? turg??
– O kai buvo ta vis? jau apkalb?ta korona ir prekybos centrai buvo u?daryti, gal tada ?mon?s labiau ? turg? trauk??
– Gal ?iek tiek daugiau, bet ma?ai pajutom, gal toks didesnis pirkimas ir buvo, bet ka?ko ypatingo tikrai nebuvo. ?inoma gerai tie visi socialiniai tinklai, turim u?sakym?, i?ve?iojam duonel?. Darbas ?mog? i?laisvina, tod?l tiek per koron?, tiek dabar ? dirbam, neprileid?iam sunki?, slogi? min?i?. Duonos kepimas n?ra toks labai lengvas darbas, ypa?, kai kar?ta, apie 30 laipsni? lauke, o prie pe?iaus bus ir visi 40, tad malonumas menkas.
– Papasakokite kaip kepate duonel?, esu gird?jusi, kad negalima bartis, pyktis, nes duona gyva ir visk? jau?ia?
– Taip, duona yra gyvas organizmas ir edukacijos metu, kai baigiam, klausiu: ar atsiras nors vienas, kad paprie?taraut?, jog duona gyva? Tai prie?taraujan?i? neatsiranda. O ko bartis, ko pyktis? Kepu su meile, su ?iluma. ?mon?s per gyvenim? yra prigalvoj? aib? prietar?, kurie n?ra ?iaip i? pir?to lau?ti. Jei sako, kad negalima triuk?mauti, nes duona suply?ta, vadinasi vienam, antram tai atsitiko, o jei tai atsitiko ? gim? prietaras. Galb?t ?iandien mes turime ir visai kitokius paai?kinimus kod?l taip nutiko ? kod?l ta duona sukrito, kod?l suply?o, sutr?ko.
– Bet ?i?r?kite kit? syk? ? regis ta pati duonkep?, temperat?ra, tas pats receptas, technika lyg ir nepaveda, bet ka?kas ?vyksta ir nesigauna i?kepti. Vadinasi energetika visgi veikia?
– Taip, b?na. Kaip tik prie? por? savai?i? atb?go moteris, kuri kepa tortus. A? jai ir sakau ? tiek suv?lavau su duonos kepimu, na, niekaip nekyla te?la, k? bedary?iau, na, nekyla ir tiek. O ji ir sako: ?iandien did?iulis u?sakymas, kepiau ?mogui tortui biskvitus ? visk? sugadinau, n?ra taip gyvenime buv?, kad visas biskvitas i?virst? per bl?k?, i?eit? i? kra?t?, sukrist?. Viskas, turiu naujai kepti. Tai mes su ja kartu nusprend?me, kad pati gamta mums ?iandien buvo nepalanki. Seniau nei kas ?nek?jo apie magnetines audras, nei kas ?inojo. ?i?r?davo ? Saul?, M?nul?, steb?davo visas fazes, ?inojo kada ir k? reikia daryti. Tod?l t? dien? nusprend?iau, kad negalima nieko kaltinti, reikia nusiraminti ir i?laukti.
– A?i? Jums labai u? pokalb? ir duon?, kuriai nestokojate pagarbos ir meil?s.
Kalbino Jurga Valery
