Tekst? nor?t?si prad?ti nuo ?io klausimo ? pabandykite atsp?ti, kuriame strateginiame dokumente yra ?is teiginys: ?Susisiekimo infrastrukt?r? jungsime ? viening? ir nacionaliniu mastu skirtingas transporto r??is integruojant? tinkl?. Bendradarbiaudami su savivaldyb?mis stiprinsime ?alies vidaus susisiekimo sistem? ? didindami junglum? tarp miest?, ma?indami kaimo ir ma?? bei vidutini? miest? atokum?, transporto srautus miestuose, modernizuodami gele?inkeli? infrastrukt?r?, didindami jos patrauklum? keleiviams ir kroviniams ve?ti. Siekdami didinti keleivi? ir krovini? judum?, pagerinsime Lietuvos tarptautin? susisiekim? su Europos S?jungos ir tre?iosiomis ?alimis keli?, gele?inkeli?, oro, j?r? ir vidaus vanden? transportu.?
Ilgai netempdamas gumos, i?kart galiu atsakyti, kad tai vienas i? punkt?, kuris atgul? premjer?s Ingridos ?imonyt?s pateiktoje a?tuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausyb?s programoje.
Atrodo, kad program? giliausiai ? stal?i? nuki?o ne kas kitas, o valstyb?s politik? transporto, ry?i? bei pa?to srityse formuojanti Susisiekimo ministerija. Bent jau toks vaizdas susidaro, pa?velgus ? ?ios ministerijos kuruojamas sritis, kurios, ?velniai tariant, atsid?r? duob?je.
Keliauji ma?ina? Grei?iausiai susidursi su duob?tais ir byran?iais keliais. Planuoji keliones gele?inkeliais? Da?nu atveju, traukiniai v?luos, o galb?t d?l j? gedimo rizikuosi nepasiekti kelion?s tikslo. Nori va?iuoti tarpmiestiniu autobusu? Po ministerijos inicijuotos susisiekimo autobusais pertvarkos ry?k?ja li?dna statistika ? kai kurie mar?rutai panaikinti, o po reformos i?lik? mar?rutai vykdomi kur kas re?iau. Kaimi?k? vietovi? ir toliau nuo did?i?j? miest? gyvenantys ?mon?s skund?iasi suma??jusiu vie?ojo tarpmiestinio transporto da?numu, taip pat panaikintais mar?rutais. Teigiama, kad jie negali pakli?ti pas gydytojus ? autobus?, i?vykstan?i? tinkamu laiku, tiesiog n?ra. Gyventojai jau?iasi vis labiau atkertami nuo miest?.
U?tenka pamin?ti ir kitas Susisiekimo ministerijos pri?i?rimas valstybines ?mones ? m?s? ?alies oro uostus ir Lietuvos pa?t?.
Neseniai prane?ta, kad per metus universali?j? pa?to paslaug? viet? Lietuvoje suma??jo 40,2 proc. Tai rei?kia, kad regionuose ?sik?r? pa?to skyriai buvo masi?kai naikinami. Kaimo gyvenamosiose vietov?se stacionari?sias pa?to paslaug? teikimo vietas daug kur pakeit? mobilusis lai?kininkas. Tariant trumpiau ? region? gyventojai v?l tapo atstumtaisiais, nes neteko dar vienos paslaugos, vaidinusios reik?ming? socialin? vaidmen? kaimi?kosiose gyvenviet?se. Juk fizinis pa?to skyrius ? tai ne tik siuntini? ar lai?k? siuntimo vieta, bet ir traukos centras, ir preki? ?sigijimo vieta. Da?nas gyventojas pa?te atlikdavo ir finansinius pavedimus. Ta?iau tendencijos ai?kios ? kitais metais min?ta dalis dar did?s, nes Lietuvos pa?to vadovai, pri?i?rimi. Ma?a to, ?i ?mon? papildomai prane??, kad atleis dal? savo darbuotoj?. J? net 400. O tok? veiksm? pa?to vadovai pridengia abejones kelian?iu pasiteisinimu: traukiasi tradicin?s pa?to paslaugos. ?is teiginys tikrai kelia ?ypsen?, nes ?mon?s kardinal?s veiksmai ir privert? gyventojus pakeisti savo ?pro?ius ? u?uot nu?jus ? pa?to skyri?, dabar tenka gaudyti mobil?j? pa?tinink? ar naudotis ne pigia pa?tomat? sistema.
Bene identi?kai elgiasi ir kita susisiekimo sektoriaus mil?in? AB ?Lietuvos gele?inkeliai?, pra?jusiais metais nusprendusi naikinti pelno nene?an?ius traukini? mar?rutus ?iaur?s Lietuvoje.
Visai neseniai ?iniasklaidoje pla?iai nu?viesta apie ko?mari?k? kelion? traukiniu Vilnius?Klaip?da, kurios metu daugelis keleivi? savo namus pasiek? tik kit? ryt?, o pati kelion? u?truko beveik pus? paros. Prie?astis paprasta ? traukinio gedimas. Jau anks?iau esu akcentav?s, kad situacija tikrai kelia nerim?, nes ? vie?um? vienas po kito kylantys atvejai rodo, kad traukini? parko b?kl? yra prasta. Sugedusius apynaujus keleivinius traukinius vis da?niau turi traukti atskirai u?sakyti senesni ?ilumve?iai. Atskirai u?sakyti ?ilumve?iai po keliasde?imties kilometr? kelion?s t?sti taip pat nebegal?jo, o keleiviai galiausiai buvo persodinti ? autobusus. ?is ?iniasklaidoje i?kil?s atvejis yra analogi?kas prie? tai buvusiems. Rimt? problem? pasitaiko ir daugiau: paskutin? minut? be persp?jimo kei?iami traukini? s?statai, kai vietoje ?emagrind?io traukinio atva?iuoja ne pirmos jaunyst?s, bet vis dar va?iuojantis keleivinis traukinys, da?ni v?lavimai ir t. t.
Kokia valstybin?s ?mon?s reakcija? Nuolatiniai atsipra?ymai ir tiek. Geriausiai toki? atsipra?ym? vert? prie? kur? laik? apib?dino Klaip?dos koncert? sal?s vadovas, kur? radijo eteryje pakalbino apie ?Lietuvos gele?inkeli?? veikl? reporta?? reng?s vienas ?urnalistas. Vyras bene kiekvien? savait? darbo reikalais keliaudavo traukiniais, bet d?l nuolatini? v?lavim? jam teko atsisakyti kelioni? gele?inkeliais. Prie?astis ? vis ma?iau buvo galima pasitik?ti traukiniais, nes ?ie nuolat v?luoja ar genda.
Visame ?iame fone dar keis?iau atrodo nuolatinis ?ios bendrov?s ir Susisiekimo ministerijos deklaruojamas siekis persodinti gyventojus i? automobili? ? traukinius kaip tvar?, ekologi?k? ir patog? transport?, bet ar tokia infrastrukt?ra ir tokios technin?s b?kl?s traukiniai i? ties? atitinka gyventoj? l?kes?ius ir Europos Komisijos patvirtint? ?ali?j? kurs?? Didesni? analizi? ?ioje vietoje nebereik?t? daryti.
Visos i?vardytos problemos su tarpmiestiniu vie?uoju transportu, oro uostais, akcin?mis bendrov?mis ?Lietuvos pa?tas? ir ?Lietuvos gele?inkeliai? ver?ia rimtai suklusti, ta?iau i???ki? yra ir didesni?. Net neabejoju, kad visi galime sutikti, jog ?iuo metu did?iausias skaudulys visame susisiekimo sektoriuje ? degraduojantys keliai.
Kad ?sivaizduotume reali? situacij?, tur?tume prisiminti naujausi? statistik? ? Lietuvoje net 40 proc. keli? ?vertinti kaip blogi arba labai blogi. Reikia suprasti, kad ?i procentin? i?rai?ka yra beveik pus? m?s? ?alies keli? tinklo. Tai rei?kia vien? paprast? dalyk? ? kiekviename Lietuvos rajone ir mieste rasime keli?, kurie yra prakti?kai kritin?s b?kl?s.
Priemoni?, kaip padidinti finansavim? keliams, tikrai yra. Apie tai ne kart? buvo ra?oma. Norint pasiekti didesn? prover?? Lietuvos keli? tinkle, privaloma siekti, kad Keli? prie?i?ros ir pl?tros programai b?t? skirta bent jau 80 proc. pajam?, gaut? u? degal? akciz?, ir skirtos visos surinktos keli? naudotojo mokes?io (vinje?i?) pajamos. Tai yra tiesioginiai keli? mokes?iai, jie privalo gr??ti ? kelius. Jeigu Vyriausyb? ir toliau pasyviai veiks, inicijuosiu valstyb?s biud?eto pataisas d?l 80 proc. pajam? i? degal? akcizo ir ?imtaprocentinio vinje?i? mokes?io skyrimo keli? prie?i?rai ir pl?trai. Neabejoju, kad tokios pataisos gali sulaukti plataus ?sveiko proto? politik? palaikymo.
I? Eugenijaus Sabu?io, Lietuvos socialdemokrat? partijos frakcijos Seime seni?no pavaduotojo parei?kimo
