Savait? prasid?jo prisiminimais apie nuotolines pamokas. Prane?imai apie neva pad?tus sprogmenis t?s?si iki tre?iadienio. Treniruot?s tikslas buvo pasiektas. Mokyklos pasirod? visi?kai nepasiruo?usios nepaprastosioms situacijoms. Jaunus t?vus, vedan?ius at?alas ? mokyklas ir dar?elius kr?t? klaiki baim? ir dejavu jausmas, o gal jau kariaujame, bet niekas to neprane???
Psichologin?s pagalbos nei t?vai, nei pedagogai i? tarnyb? nesulauk?, tod?l i?kilo daug s?mokslo teorij?. J? gal?t? b?ti ir ma?iau, jei geb?tume spr?sti problemas ?alta galva. Ta?iau ?? kart? emocijos blaiv? prot? nuvar? pails?ti.
Tik pra?jus 3 paroms specialistai pateik? naujas rekomendacijas k? daryti. Kai kurios mokyklos i??jo ? nuotol?. Pana?u, kad art?jama ir prie nusikalt?li? i?ai?kinimo ? jau yra atpa?intos keli? programi?i? gimimo datos. Dabar tyr?jai gali sudaryti j? horoskop?, o dirbtinis intelektas ? fotorobot?. Juodosiose vie??j? ry?i? technologijose tai vadinama ?Flach Flag? ataka. Jei visuomen? pratinama prie panikos ir neapibr??tumo, vadinasi ruo?iama dirva rimtesniems dalykams?
Svarbesnis klausimas, kaip neprarasti galvos ir toki? ?pok?t?? i?vengti ateityje. Kaip padaryti, kad mokykla ar dar?elis negaut? joki? keist? prane?im?, gali patarti verslo ?mon?s, kurios jau prie? 10 met? ?? klausim? yra i?sprendusios. Kartais ?mon?s piktinasi, kad ?moni? svetain?se, neb?ra ?raidini?? elektronini? pa?t?. Ta?iau tai padaryta neatsitiktinai, o tam, kad i?vengti internetinio ?lam?to. Prie? 18 met? kaip ry?i? su visuomene specialistui, teko dirbti su vienu jau nebeveikian?iu banku ir dalyvauti kibernetinio saugumo mokymuose. ?inoma, a? ne IT specialistas, be to pra?jo daug laiko, programi?i? technologijos smarkiai pasikeit?, bet kai kurie patarimai i? an? laik? gali b?ti naudingi ir ?iandien.
K? reik?t? daryti mokykl? ir dar?eli? vadovams dabar?
Pirmas patarimas: nebenaudokite elektronini? pa?to adres?, nera?ykite j? raid?mis savo svetain?je. Papra?ykite mokyklos informatiko, kad juos kuo skubiau i?trint?, bent laikinai, kol viskas nurims.
Antras patarimas: pakeiskite elektronini? pa?t? adresus po to kai gavote ?tartinus prane?imus. Galima palikti ir tuos pa?ius, bet su tarpais tarp simboli?. Pavyzd?iui: direktorius (eta) vyturiudarzelis (ta?kas) lt. Kam reik?s, tas supras. Komunikacijai su partneriais naudokite daugiau socialinius tinklus.
Tre?ias patarimas ? vietoj ?raidini?? elektronini? pa?to adres? naudokite banerius (skydelius, paveiksl?lius), po jais pasl?pkite el. pa?to adresus. Ir viskas. Prad?iai u?teks. Joki? prane?im? nebegausit, nei blog?, nei ger?. O kam reik?s, tas jus suras.
Ta?iau ar mes, ?urnalistai, turime ai?kinti mokykloms ir dar?eliams kaip elgtis? Tokios rekomendacijos tur?jo ateiti i? policijos ir/ar saugumo tarnyb? prie? 10 met?.
Kita ne ma?iau svarbi savait?s aktualija, tai ?ar?alas d?l valdan?i?j? ketinimo apmokestinti m?s? gimtuosius namus. ?Kai valstyb? pradeda valdyti buhalteri?kai m?stantys ?mon?s ? gero nelauk. Tuo galima ?sitikinti pa?i?r?jus ? dabartin?s vald?ios ritualinius ?okius aplink valstyb?s mokes?i? sistem?, ie?kant papildom? b?d? surinkti pinigus ? biud?et? ir dar labiau apsunkinti Lietuvos ?moni? gyvenim??, – ra?o faceboocke Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis.
Opozicijos atstovai ?sitikin?, jog nekilnojamojo turto mokestis yra ?nevykusi parodija, kuri apskritai niekada netur?jo i?vysti dienos ?viesos?. Joks blaiviai ir valstybi?kai m?stantis politikas negali jam pritarti. Mokestis galutinai pasmaugs Lietuvos vidurini?j? klas?. Juo labiau, kad mokes?io tarifus tur?s nusistatyti savivaldyb?s. Tai gali ??iebti nesantaikos ugn? tarp bendruomeni? ir savivaldos. Savivaldybi? politikai bijos kelti tarifus, o centrin? vald?ia merus spaus, es? norit oriai gyventi, tai susirinkit mokes?ius patys. ?mon?s negal?dami i?simok?ti parduos namus ir kelsis gyventi ? savivaldybes, kur mokestis ma?iausias, pavyzd?iui, miestus. Atskiri rajonai gali pavirsti pl??iniais, ?lapyn?mis ir kariniais poligonais.
Ta?iau pana?i? mokes?i? u? liet? ar or? bus daugiau. Gyventoj? ma??ja, populiacija sensta, o valdinink? armija i?lieka stabili. Yra rajon?, kur biud?etinis sektorius sudaro 50 proc. vietin?s darbo rinkos. Verslo ? ma?ai, investicij? ? n?ra. Tod?l valdantieji ir kaukia, jog ?is mokestis ? valstyb?s i?gyvenimo klausimas, nes, ma?a to, reikia l??? skirti Ukrainai, Izraeliui, Palestinai ? bet kam, tik ne savam ?mogui.
O kas gi m?s? provincijoje? ?ia gyvenimas ger?ja. Savivaldyb? auga. ?jungtas ?ildymas. ?gyvendinamas keli? direkcijos projektas, kuris dvira?iu taku pagaliau sujungs Palang? ir jos priemies?ius Vydmantus su Kretingsod?iu. Duris Kretingoje atveria am?iaus baseinas su kompleksu. Viskas ? ?mogui ir jo gerovei! Tik ar n?ra paskub?ta su ?statymu Seime i?spr?sti priva?i? koncesinink? problem?? Prognoz? tokia: 100 kilometr? spinduliu savivaldybi? valdomi baseinai pasitvirtina vienodas paslaug? kainas. Tuo tarpu privat?s pramog? parkai trina rankomis, nes norint dempinguoti kainas ? jiems nereikia laukti Tarybos pos?d?io, jie tai gali padaryti per valand?. Juo labiau, koks nors biud?etin? alg? gaunantis ?vogeris nesuinteresuotas ie?koti nauj? klient? ar galvoti kaip pagerinti bendruomen?ms sporto ir laisvalaikio paslaugas. Ma?iau klient?, ma?iau darbo, niekas negadina brangaus inventoriaus, o alga ? ta pati.
