Remiantis 2020 met? duomenimis, Europos S?jungoje (ES) bent kart? neteis?t? psichotropini? med?iag? yra vartoj? ma?daug 29 procentai suaugusi?j? ? 83,4 mln. 15?64 m. am?iaus asmen?. Nepaisant to, jog vie?ojoje erdv?je nuolat kalbama apie narkotik? vartojimo padarinius, dalis ?moni? negeba ?vertinti kylan?ios rizikos sveikatai.
Respublikinio priklausomyb?s lig? centro (RPLC) Klaip?dos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatr? dr. Aist? Leleikien? pasakoja apie narkotik? vartojimo ?al? ir pabr??ia, kad ?i? med?iag? vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei ? tiek ?mogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Med?iag? poveikis ? individualiai stiprus
Gydytojos psichiatr?s dr. Aist?s Leleikien?s teigimu, psichik? veikian?i? med?iag? poveikis kiekvienam asmeniui yra individualus, tod?l ?vair?s narkotikai veikia labai skirtingai, ta?iau visos narkotin?s, psichotropin?s ir kitos psichoaktyviosios med?iagos veikia ?mogaus centrin? nerv? sistem?.
?Psichik? veikian?ios med?iagos trikdo neuron? perduodam? informacij?. Neuromediatoriai reguliuoja tokias organizmo funkcijas, kaip, pavyzd?iui, kv?pavimas, miegas, ?irdies ritmas, nerimas, skausmas, taip pat yra atsakingi u? ?mogaus nuotaik? ir d?mesio sutelkim?. Geriausiai atpa??stami neuromediatoriai yra endorfinas, dopaminas ir serotoninas. Kai centrin? nerv? sistema nebegauna psichik? veikian?i? med?iag?, stinga reikiamo kiekio mediatori?, d?l to pradedami jausti abstinencijos simptomai, atsiranda psichologin? ir fizin? priklausomyb? nuo psichoaktyvi?j? med?iag? vartojimo?, ? kalb?jo ekspert?.
Narkotikai tapo netinkamu b?du ?tampai ma?inti
?iaur?s Lietuvoje u?augusi 29-eri? Kotryna pasakoja, kad marihuan? vartojo b?dama 22-ej?.
?Tur?jau gerai apmokam? darb?, studijavau viename i? geriausiai vertinam? ?alies universitet?, lankiau paskaitas, seminarus ir ra?iau baigiam?j? darb?. Buvau ir vis dar esu perfekcionist?, tod?l padaryti ?bet kaip? ? negal?jau sau leisti, ? pasakojo ji. ? Miegodavau po kelias valandas per par?, ma?ai valgydavau, gyvenau nuolatin?je ?tampoje ir b?gime. Visame ?iame chaose siekiau pab?gti nuo vis? mane supan?i? atsakomybi? ir pritapti nauj? draug? kompanijose ? tai tapo pagrindine prie?astimi, kod?l paband?iau marihuan?.?
Prisimindama pusmet? besit?sus? sunk? laikotarp? mergina sako, kad narkotikai buvo jos aplinkos dalis: ?Tuomet tur?jau vien? draug? kompanij?, kurios kiekvienas susitikimas neapsieidavo be psichotropini? med?iag?. Netrukus supratau, kad tokio laisvalaikio a? nenoriu, nes tai gadina mano sveikat? ir gyvenimo kokyb?.?
Laikotarp? prisimena su ?iurpuliu
Paklausta, ar priklausomyb? nuo narkotini? med?iag? atsiranda jau po pirmojo karto, RPLC specialist? atsako, jog su tam tikromis med?iagomis, pavyzd?iui, heroinu, taip gali b?ti.
?Priklausomyb? i?duoda i?liekantis noras v?l vartoti med?iag?, did?jantis med?iagos vartojimo intensyvumas, did?jan?ios doz?s ir did?iul? emocij? kaita bei j? nepastovumas?, ? pa?ym?jo A. Leleikien?.
Martyno Ambrazo nuotr.
?Negal??iau sakyti, jog buvau priklausoma, ta?iau negal??iau to ir paneigti. Ma?daug pusmet? nereguliariai r?kiau marihuan? por?kart per savait?, da?niausiai savaitgaliais. Gr??dama mintimis ? tuos laikus, prisimenu juos su ?iurpuliu. Paskutinis studij? pusmetis buvo itin sunkus, reik?jo priimti daugyb? skirting? ir svarbi? sprendim?, kurie nuved? mane iki ?ia, kur esu ?iandien. Be galo d?iaugiuosi, kad pasakiau sau ?gana? ? grie?tai atsisakiau bet koki? psichotropini? med?iag? vartojimo, r?kymo, alkoholio, pakei?iau savo draug? rat?, susikoncentravau ? asmeninius tikslus, karjer?, svajoni? siekim??, ? atvirai savo asmenine patirtimi dalijosi Kotryna.
Neie?kantys pagalbos atsiriboja
Psichiatr? dr. A. Leleikien? ?sitikinusi, jog narkotini? med?iag? vartojimo padariniai gali b?ti ?vair?s, apimantys fizin? ir emocin? sveikat?, darbin? veikl?, socialin? funkcionavim?.
?Da?nai priklausomi nuo psichoaktyvi? med?iag? asmenys atsiriboja nuo aplinkini?, nustoja dom?tis ?prastine veikla, sutrinka j? miegas, atsiranda santyki? ?eimoje problem?, finansini? sunkum?. Priklausomiems asmenims neretai pasirei?kia depresin? simptomatika, nuovargis, valgymo sutrikimai?, ? ai?kino specialist?.
Ji pabr???, kad priklausomyb? yra i?gydoma. Svarbu suprasti, kad kelias to link yra ilgas, ta?iau viskas yra ?veikiama, kai norintis i?gyti ?mogus to tikrai nori ir yra u?sispyr?s.
Daugiau aktualios ir patikimos informacijos apie priklausomybes, profesionalios pagalbos galimybes ?alyje ir kitus aktualius klausimus galite rasti nacionalin?je psichikos sveikatos svetain?je https://pagalbasau.lt.
Norint gauti emocin?s ir psichologin?s pagalbos patariama kreiptis ? Respublikinio priklausomyb?s lig? centro (RPLC) filialus, emocin?s paramos tarnybas (parama telefonu ar susira?in?jimu internetu). Taip pat vis? par? veikia nemokama pagalba telefonu: jaunimui ? Jaunimo linija (8 800 28 888), suaugusiems ? Vilties linija (116 123). Esant ?miai b?klei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112.
