PRISIMINIMAI I? VAIKYST?S
Kadaise buvo tokie laikai,
Kai visko buvo ma?ai,
Mamyt?, t?velis daug dirbo,
Kad b?t? pavalg? vaikai.
Per dien? mama prie darbeli?,
O vakare prie ratelio palinkus,
Vis mina ratel?,
Vis lygina si?lel?..
Mamyte, o gal pavargai,
Juk Tavo rankel?s pavargo,
Be laiko pra?ilo plaukai..
Mes tavo vaikai, r?pest?lis,
Mes mylim tave taip kar?tai,
Prie stalo ?ibalin? lemput?,
O mes sus?d? aplink,
Vis pra?om: mamyte, pasek pasak?l?
Apie ger? mergait? raudonkepurait?..
Vaiku?iai, juk reikia skub?ti,
?iema juk ateis nelaukta,
Jums reik kojinytes numegzti,
Kad neb?t? kojel?ms ?alta.
Nebuvo ?ilt? bateli?,
?iem? – ?ik?niniai klumpeliai,
Vasar? – basom kojel?m,
Tik ?vent?m ? med?iaginiai bateliai,
O kokie jie buvo brang?s,
Nes buvo jie vieni…
?iuo jautriu eil?ra??iu ??vyturio? skaitytojams prisistato kretingi?k? Danut? Bra?inskien?, k? tik pamin?jusi 85 ? eri? met? sukakt?.
– Mano gyvenimas nebuvo lengvas, daug ir sunkiai dirbau. Jei ?inote, Kartenoje yra e?eras, tai mes savo rankomis t? e?er? esame i?kas?. Buvome de?imties ?moni? brigada, dirbome prie keli?, reik?jo t? ?vyr? i?kasti, prikasdavome po 100 ma?in? per dien?, tai yra po 10 ma?in? ?vyro kiekvienam. Man tuomet buvo 16 met?. Paskui dirbau akmens skaldykloje, tekdavo ir laukuose akmenis rinkti, ? ma?inas krauti. Esu ir vaikus ?i?r?jus, ir mo?iut? slaugius, ir prie gyvuli? ?jus. Kai suk?riau ?eim?, kartu su vyru esame nam? pasistat?, patys dar?m?s plytas, stat?m, m?rijom. Paskui dirbau bufete, valgykloje Kretingoje. Darbas buvo vis? dien?, vaikai patys augo, vienas kit? augino. ?mon?ms papietavus, greit namo parb?gdavau, vaikams pietus paruo?davau, gyvul?lius pa?erdavau ir v?l b?gte ? darb?. Darbas baigdavosi apie a?tunt? vakaro, kol gr??davau namo ? jau ir devynios. Gyvenimas nebuvo lengvas, bet ?domus: stat?m?s namuk?, bendravom su kaimynais, m?gdavome sus?sti prie stal?, dain? u?traukti, pasikalb?ti. Esu dalyvavusi ne vieneriuose vestuv?se kaip pamerg?, vir? 20 kart? kaip vie?nia, esu keturis kartus k?ma, nebuvau i?ti?us, mok?jau linksmintis. Kaip ? mano gyvenim? at?jo eil?s? Net, ne?inau, regis galvoju, galvoju ir ?od?iai patys sugula, susid?lioja. Viskas ateina i? gyvenimo, i? ?irdies, bet turiu i? karto u?sira?yti, nes kitaip u?simir?ta. Labai myliu vaikus, gyv?nus. U?auginau tris dukras, turiu 5 an?kus ir 3 proan?kius. ? tikr?j? pensij? i??jau tik 72 ? j? met?, dar iki tol darbavausi turguje, prekiavau skerdiena. Moku ir si?ti, ir maist? ruo?ti, ir dar?? pri?i?r?ti. Jokio darbo nebijojau ir dabar be veiklos negaliu ? s?du ant dvira?io, numinu iki turgaus, prie ?em?l?s prieinu, vageles pasitvarkau, augalais pasid?iaugiu. Neturiu laiko lovoj gul?ti ar ka?kuo sk?stis. Svarbiausias dalykas gyvenime ? tai sveikata. Jei yra sveikatos ? tai kalnus galima nuversti, o jei jos n?ra ? tai ir d?iaugsmo nebelieka, niekas ned?iugina. D?iaugiuosi, kad turiu labai gerus vaikus, nuostabius an?kus, proan?kius ? jie manimi labai r?pinais, saugo, globoja, ? keliones ar i?vykas pasikvie?ia. Sako: tu tik dar neskub?k i?eiti, kuo ilgiau pab?k, esi mums labai reikalinga. Tai ir b?nu ? skan?stais palepinu, v?dar? prikepu, spurg? i?verdu ar nauj? eil?ra?t? paskaitau ? nuo?ird?iai ?ypsosi Danut?.
