Smurto prie? moteris ir vaikus tema sena kaip pasaulis. Ir kaip da?nai b?na ? auka pati kalta, kad sunervino, suerzino ar i? kantryb?s i?ved?. ?vaistosi tada stiprioji lytis kum??iais, dir?ais ar tuo, kas po ranka papuol?. Taip, tok? smurt? lengva atpa?inti: ir kaimynai girdi, ir smurto ?ym?s matosi. Va, sako kokia kaimo bobel? kokiai susig??usiai moteri?kei: d?iaukis, kad negeria, kad nemu?a. O moteris tik dar labiau g??iasi, juk niekam nepapasakosi, kad namie ji bijo ?od? ne taip i?tarti ar vaik? u?sistoti ? tuoj sutuoktinis ima siaut?ti, bauginti, dantimis grie?ti ir daiktus po kambarius m?tyti, virtuv?s stal?ius ?em?n versti, indus ? sienas ta?kyti, peilius svaidyti. Pasiaut?j?s per?engia suklupusi? moter? ir i?eidamas par?kyti mesteli, kad viskas per akimirk? sutvarkyta b?t?. Kuk?iodama ir rinkdama ?ukes ji m?gina saugoti, kad vaikai neu?sigaut?, nesusipjaustyt?, nes drebantys ir apsikabin? laikosi jai u? kaklo.. Na, taip, juk nemu??..
Smurtas artimoje aplinkoje, kaip rei?kinys, n?ra vien fizinis kito ?mogaus su?alojimas. Smurtas gali b?ti psichologinis, ekonominis, seksualinis ir pasyvus, kitaip dar vadinamas neprie?i?ra. Kas tas smurtautojas, pak?l?s rank? ar bals? prie? silpnesn? moter? ar vaik?? Kas tas ?mogus sukand?s dantis bauginan?iai tylintis, ignoruojantis aplinkinius, tuo sukeldamas ?tamp? ir baim? ?eimoje. Smurtaujantis ?mogus da?nai turi begal? kompleks?, emocini? sunkum?, traum? i? vaikyst?s, tod?l visada ie?kos silpnesnio, prie? kur? nor?s pasijusti ka?ko vertas ir galingesnis, taip m?gindamas kompensuoti savo silpnum?. Ar toki? ?moni? daug aplinkui? Taip, tikrai nema?ai. Nuo j? ken?ia moterys, vaikai, artimieji, kaimynai. Jei toks ?mogus u?ima vadovo pozicij? ? kent?s darbuotojai. Bet koks smurtas artimoje aplinkoje n?ra pateisinamas, ?ia negali b?ti joki? i?lyg?: mane i?provokavo, netekau kantryb?s, ji pati kalta.. Bet kokia veika, kai artimas ?mogus (moteris, vaikas, senolis, bendradarbis) patiria skausm?, prievart?, grasinimus, teror?, paty?ias, ??eidin?jimus, baim?, priekabiavim?, persekiojim?, apribojimus ( finansinius ar asmens laisv?s) yra smurtas. Smurtautojas nepasikeis, jei TAI ?vyko vien? kart?, ?vyks ir antr?, ir tre?i?, ir ketvirt?, kol gal? gale paaug?s vaikas stos ginti mamos ir visa j?ga bus trenktas ? sien? arba prie? j? bus pakeltas peilis. Moterys, atleisdamos smurtautojui, j?s pasmerkiate savo vaikus begaliniam siaubui, taip sutraumuodamos ne tik j? vaikyst?, bet ir ?mog?, kuris tame vaike u?auga. Neverta tik?ti nei vienu smurtautojo ?od?iu, nes jis gailisi ne to k? padar?, jis tiesiog bijo netekti aukos, kuria lengva manipuliuoti. Ar ?manoma smurtui pasakyti NE? Taip, ?manoma. Ir kuo grei?iau tai bus padaryta, tuo daugiau ?viesos bus j?s? gyvenime.
2023 m. ?sigaliojus Apsaugos nuo smurto orderiui, per pirmuosius tris m?nesius Lietuvoje i?duoti 5 468 orderiai ? ?ie skai?iai rodo, jog smurto artimoje aplinkoje tikrai netr?ksta. Daug?jant tarptautini? santuok? ir i?tuok?, Lietuvoje a?tr?ja vaik? globos klausimai, tampantys tarptautiniais. Anot Seimo Laisv?s frakcijos nar?s Morganos Daniel?s, netik?jimas smurto aukomis turi baigtis, valstyb? pirmiausia turi tik?ti auka ir j? ginti, o auka turi gal?ti pasikliauti valstybe.
Nor?dama pla?iau ap?velgti susidariusi? situacij? bei pad?t? ?alyje, lapkri?io 10 d., penktadien?, 10 val. Seimo Konferencij? sal?je (III r?mai) Seimo nar? M. Daniel? organizavo tarptautin? konferencij? ?Tarptautin?s kovos d?l vaik? globos ir smurtas prie? moteris: kas veikia, kas ne, ir k? b?tina keisti??.
Jurga VALERY
