Gilioje senov?je, prie?istoriniais laikais ?mon?s manydavo, kad pavasario dien? ?viesum?, o kartu ir j? ?ilum? ant savo sparn? i? daus? atne?a pauk??iai. Kartu ir i?sigelb?jim? nuo bado, ?al?io, visoki? nepritekli?… Galb?t juos kas pavasar? atsiun?ia deiv? Pauk?t?, kurios p?dsakus senosios Europos kult?roje atsek? garsioji m?s? mokslinink?, archeomitologijos pradinink? Marija Gimbutien?. Pasirodo, jau pa?i? ankstyviausi? civilizacij? ?monijos istorijoje archeologiniuose sluoksniuose randama pauk?ti?kai ?mogi?k? skulpt?r?li? ir atvaizd? ant ind?. Pauk??iai da?ni veik?jai ?vairi? taut? mituose; jiems priskiriamos labai reik?mingos funkcijos. Tai dievyb?s, kurian?ios pasaul?; jais pasiver?ia dievai ar ?amanai, ?yniai, nor?dami keliauti per visas tris mitinio pasaulio erdves ? dang?, ?em?, vandenis. Pauk??iai yra ir toteminiai prot?viai. Tarkime, vienos ind?n? genties pranok?jas Baltasis Erelis tapo net Jungtini? Amerikos Valstij? herbu. O ?tai kunigaik??i? Radvil? herbo Juodasis Erelis puikuojasi Bir?? miesto v?liavoje. Apskritai pauk?telis gali b?ti ?kv?pimo, likimo i?tarm?s, ateities numatymo, sielos ir gyvybin?s dvasios simboliu. Visa tai randame ir lietuvi?kose sakm?se, pasakose bei padavimuose. Trys pauk??iai ? kovas, gandras ir kreg?d? ? ne?? ?mogui ugn? ? jo ?alt? ir nejauk? b?st?…
Pavasaris d?iugina pauk??i? balsais; oras j? tiesiog b?na pritvink?s. Net ir ? miesto ?urmul? jie ?siterpia… Paprastieji liaudies muzikos instrumentai ? ?vilpyn?s, lumzdeliai, skudu?iai ? neabejotinai m?gd?iojo pauk??i? balsus. Med?iotojai kitados ?vilpyn?mis viliodavo laimik?. Gal ir muzikavimas tokiu keliu atsirado? Taip ra?o Balys Sruoga 1937 m. studijoje ?Dain? poetikos etiudai?, pasteb?damas, kad …savo tarpe pauk??i? giedojimas labai skirtingas, – tam skirtingumui pa?ym?ti liaudis turi pakankamai b?ding? ?od?i?: ?virblis ? ?ir?kia, kreg?d? ? ?ilba, vyturys ? ?iulba, gegut? ? kukuoja, karvelis ? burkuoja, lak?tingala ? suokia, tetervinas ? ulbia, gulb? ? ulduoja, gandras ? klegnoja, zylel? ? ?ink?ioja, startel? ? ?ik??ioja, kiel? ? kivik?ioja, tilvikas ? kl?ra, slanka ? pyp?ioja, grie?l? ? grie?ia, parplys ? parpia, tutlys ? tutna, baublys ? baubia, volung? ? klykia, ?eklel?- ?ek?noja, kurtinys ? pak?noja, gaidelis ? riliuoja, antis ? kvaksi, ??sis ? girksi, vi?ta ? karkia, strazdas- rykauja, apuokas ? vaitoja, pel?da ? ?bauja…
M?s? tradicinio kalendoriaus pavasario ?vent?s taip pat pragysta pauk??i? balsais; tos reik?mingos dienos tur?jo ir pauk??i? vardus. Pirmasis tarp sniegyn? pasirodo vieversiukas, kaime dar tarmi?kai vadinamas vyturiu, cyruliu, voversiu. Jo diena – vasario 24-oji, sutampanti su Motiejaus vardadieniu. Pavasario pragiedruliai apie ?? met? jau ima griauti ?iemos viltis. Vieversiukas ? artojo draugas, sakm? pasakoja, kad Dievas j? suk?r?s i? ?mogaus prakaitu palaistyto ?em?s grumstelio. Artojas, dienos kar??io nuvargintas, svied? j? ? saul?. Ir nenukrito grumstelis ?em?n, tapo ?mogaus, sunkiu darbu duon? pelnan?iu, linksmintoju: Vyturiuks ant oro auk?tai lakioja, Pamat?s artoj?, linksmai giedojo? Pauk?tel? ornitologai vadina dirviniu vieversiu. J? i?ties jau galima pamatyti vasario pabaigoje ? patin?liai parskrenda visu m?nesiu anks?iau, kad u?siimt? sav?j? erdv? ir kitiems paskelbt?: ?A? ?ia ?eimininkas!? Kaimo senoliai taip sakydavo: jeigu vieversiukas pav?luoja parskristi ? savo ?vent?, pavasaris bus ankstyvas. O jei kartais parskrist? anks?iau, tur?s ?atgul?ti? ? pavasaris u?sit?s, ilgokai dar bus ?varbu. Tada jo giesmel? nelabai linksma: ?yru vyru, pavasaris, bet dar nei??jo pa?alas… Aruod?liai dyki, o vaikeliai pliki… Prie? ?lapi? vasar? vieversys lizd? suka ant kalnelio, o prie? kar?t? ? lomel?je. Pagal tai ?kininkai parinkdavo lauk? bulv?ms ar kitiems ?akniavaisiams sodinti, ir neapsirikdavo.
Merginos stengdavosi iki Vieversio dienos u?baigti verpim?. Juk prie?odis ragina: ?Skub?k verpti, nes atskrid?s vieversys i? kuodelio lizd? susisuks?. Mat dienai gerokai pailg?jus, laikas s?sti audimo stakl?sna. Vieversio dien? nevalia plauk? ?ukuoti, antraip vi?tos vasar? r?t? dar?elius i?kapstysian?ios. ?iuk?tu ir miltus r??iu sijoti ? pas?lius vasar? u?pulsi? amarai. O jeigu kuri mergina nor?t? veido skaistum? per vasaros darbymet? i?saugoti, turi Vieversio dien? pati?usiu sniegu triskart gerai i?siprausti. Vaikus kas nors i? nami?ki? paragindavo: ??ast nuo pe?iaus! Apib?kit dukart apie trob?, tada ? ? galulauk? ir v?l tekini namo, ? visus metus b?sit greiti kaip tas vyturys!?
Kovo 4-oji, Kazimierin?s ? tai Kovarni? arba ?pok? (varn?n?) diena. ?i? dien? reikia nors trumpam praverti tvart? duris, prad?iuginti galvijus saul?s spindul?liu ir pirmaisiais pavasario garsais. Kad ?inot?, jog nebeilgai teks tvarto tamsoje t?noti… O i?girdus t?dien vieversio giesmel? d?iaugtis tikrai neverta – tai prana?auja nederli?. Ryt? Auk?taitijoje sakoma: ?Kiek vieversys sniego u?giedos, tiek jo dar prid?s?. Nuo stogo ledo ?vak?mis dien? jau tiek prila?a balut?n, kad ir ??sinas gali atsigerti…
Ogi kas ?padovanojo? lietuvi?k? vard? pa?iam m?nesiui? Tikriausiai jis buvo taip pavadintas tod?l, kad jo prad?ioje i? pietvakarini? Baltijos bei ?iaur?s j?r? pakran?i? parskrenda kovai (kovarniai). Jie netoli i? gimtin?s buvo pasitrauk?, kok? t?kstant? ar kit? kilometr?. Daug kov? dabar ?iemoja miestuose; ?is gudrus pauk?tis i?moko prisi?lieti prie ?mogaus gyvenimo.
Apie kovo 10 dien? gimtin?n parskrenda ma?ieji giesmininkai. Sakoma, ?iulba jau 40 pauk??i? r??i?! Tik ar suras pauk?teliai sutvarkyt? ar naujai padaryt? ir ?kelt? inkil?? Beje, meistrauti berniukai seniau ir pramokdavo, inkil?lius darydami. Galima ?ia parodyti ir savo i?mon?, menin? nuovok?, padirbdinant niekur kitur nematyt? namel? pauk?tukui. Svarbu tik angos dyd? ir inkilo gyl? i?laikyti tokius, kokius pataria ornitologai ? pauk??i? ?inovai. Manyta, jei kovo 10-sios nakt? pa??la, tai ?alti orai arba stiprios ?alnos i?silaikys dar 40 par?. Kad b?t? geras jav? derlius, Ryt? Lietuvoje buvo paprotys ?eimynai i?kepti 40 bandeli?, toki? su ?snapeliais?, vadinam? pauk?tukais.
Kovo 19-oji, Juozapin?s dar vadinamos Pemp?s (Knyv?s) diena. Nuo ?ios dienos ?lydeka ner?tan, o gerv? ? raistan?. ?emai?iai dar taip sako: Pemp? snieg? nu k?so krap?to, kiel? led? spir. Tai gandras i? ?ilt?j? kra?t? ant uodegos parne??s t? ?ledspir??, o kiel? baigia i?naikinti paskutines ?iemos kliautis. Vaik? dainel?je taip: A? kiel?, Mano kojos kaip piestos. A? t? snieg? sulesiu, O ledus i?spardysiu. Nuo ?ios dienos merginos tvarko g?li? dar?elius, kei?iasi s?klomis. Iki Pempini? reik?jo prisiverpti, prisiausti ? viskas guls ? krai?io skrynias. Nors dar gav?nia, bet t?dien galima kelti vestuves, jeigu jau b?tinai prireikia. Ta?iau tik t? vien? dien? ir be muzikant?… Vai??ms galima ir m?sos patiekti, bet su nelengva i?lyga: per vien? valand? reikia mi?ke prisimalkauti, nukirsti gaid?iui galv?, j? i?darin?ti, i?virti ir suvalgyti. Visuma papro?i? rodo, kad Pemp?s diena ? prosenovi?kos mergin? ?vent?s aidai.
Tik diena persiris per lygiadien?, – ir daugyb? permain? gamtoje! Staiga prasmenga pusnynai, i?brinksta med?i? pumpurai, i?ry?kina savo spalv? karkl?, gluosni?, ?altek?ni? ?akel?s. Apie t? met? ir bene pati svarbiausia i? pavasario ?ven?i?. Tradiciniame kalendoriuje kovo 25-oji diena yra gandro, ?io mielo ?mogaus ?namio, dar vadinamo starkumi, gu?u, bacionu, parskridimo i? tolimos kelion?s ?vent? ? Gandrin? (kaime nusakoma senu slavi?ku pavadinimu – Blovie??iai). Tik?tina, kad ?i data proistor?je, gal dar akmens am?iuje, laikyta ir met? prad?ia. Ogi tod?l, kad ne tik jau visi pauk??iai parskrido, bet ir me?ka atbundanti ir i? savo ir?tvos i?siritanti karaliauti mi?ke. ?eiminink?s per Blovie??ius turi anksti atsikelti, – tada per darbymet? nugaros neskaud?s. Jei gandr? pirm? kart? pamatyt? skrendant?, ? d?iaugdavosi, kad visus met? darbus sp?riai nudirbs, tik molini? puod? gali nema?ai sudau?yti. Jei tupint?, – tada vangiai viskas eisis. Dar tik?davo, kad geriau gandr? pamatyti de?in?je pus?je, ?tiesia akimi? ? s?kming? met? ?enklas. Merginos apsid?iaugdavo, i? karto por? gandr? pama?iusios. Ta?iau da?niausiai pirmieji parskridus? pauk?t? pamato vaikai. O d?iaugsmo! Reikia mikliai kulvirs?ia persiversti, tada galima nepiktai ir paerzinti ?? nam? draug?: Starkau Jonai, kogaga! Tavo pati ragana! Vienas i? kito vaikai pasi?aipo, kai nepavyksta greitakalbe skland?iai pasakyti: Eina starkus pro tarpgub?.
Nam? ruo?os per Gandrin? daugiau. Pirmiausia reikia ?gandro vai?es? suruo?ti. Ne?prast? valgi?: kanapiniai pyrag?li?, ?altanosi?, ?daryt? krekenomis, ?kratini?? bandeli? i? ?vairi? r??i? rankin?mis girnomis rupiai sumalt? milt?. Bandeles vadino ?domiai – kratiniais, ?e?ku?iais, pr?skieniais. Dar ir kaukarais, – pavadinimu, primenan?iu mitin? nam? b?tyb? kauk?. B?tinai dalydavosi tomis bandel?mis su kaimynais, kad javai b?t? daig?s. Neabejotina, kad senov?je tai b?ta apeigini? valgi?, paruo?iam? ?kio darb? s?kmei: ir kad visi javai gerai u?augt?, ir kad karv?s pieningos bei ver?ingos b?t?. Artojams nuo Gandrini? privalu duoti pavakarius, – tekaupia j?gas sunkiems pavasario darbams. Sakydavo, kad gandras pavakarius atne?a, o ruden?, po ?v. Baltramiejaus, rugpj??io 24-sios ir i?sine?a… I? gandr? ?eimos elgsenos v?liau ?mon?s sp?davo met? s?km?: jei i?mest? i? lizdo kiau?in? ? laukia nederlius, sunkmetis. Ir or? permainas gandras parodo: prie? liet? ? lizd? vel?n? ne?a, prie? kaitr? ? ?abus. Blovie??iai n?ra privaloma ba?nytin? ?vent?, ta?iau kaime ji labai sureik?minta. ?mon?s lauko darb? nedirbdavo, sakydami ?net pauk??iai t?dien lizd? nesuka?. Vyrai net i?griuvusios tvoros netaisys, nei kokio kuolo ? ?em? ne?kals. Ta?iau aruoduose ar miegose ranka pa?arstydavo jav? s?kl?, – taip j? ?adindavo i? po ?iemos. Negalima t?dien nieko skolinti i? nam? ? jei perne?i per e?i? svetim? daikt?, gyvulius susargdinsi.
Da?name m?s? tautiniame paprotyje, tik?jime ar tautosakos k?rinyje slypi labai sen? laik? atmintis, daugelio kart? patirtis, t?vi?k?s gamtos pa?inimas ir artumas jai. Pavasarinei gamtos atbudimo nuotaikai nelieka abejingas ir ?i? dien? ?mogus.
Prof. Libertas Klimka
