Einant pro Motiejaus Valan?iaus vie??j? bibliotek?, ak? netik?tai patrauk? afi?os vir?uje ?odis ?NEPALAS?. Pagalvojau, kad ?i viena paslaptingiausi? pasaulio viet? visada ?domi, kad ?ia pabuvoj?s ?mogus ne tik vie?ai parodys ?domi?, ?simintin? fotografij? kadr?, bet ir pla?iau pasidalins patirtais ?sp?d?iais. Parodos autor? Laura Galdik? mielai sutiko pabendrauti, prisiminti kelion?je patirtus ?sp?d?ius. Ji pasteb?jo, kad jos pirmajai nedidelei fotografij? parodai ?iniasklaida d?mes? jau parod?, ta?iau tai nebuvo svarbu, nes pokalb? galima pasukti ?vairiomis kryptimis.
Trij? dukter? mama
Prie? susitikim? paband?iau surinkti kiek daugiau informacijos apie ?i? Kretingoje su ?eima gyvenan?i? moter?. Vyras, trys dukros, pom?gis fotografuoti, gintarini? papuo?al? k?rimas, savo i?rai?kos galimybi? ie?kojimas ?odin?je k?ryboje, bendruomen?s ?Balti?ka Lila? atstov? Kretingoje. Tiek daug ?vairi? veikl? vienam ?mogui, dargi trij? dukter? mamai…
Kaip pasakojo ponia Laura, trauka menui, k?rybinei veiklai gyvenime pasirei?k? ?vairiomis formomis. Ji apie de?imtmet? pragyveno Danijoje, ten susilauk? ir dviej? dukr?. Laura prisimin?, kaip emigracijos prad?ioje, ie?kodama darbo, ji atsid?r? Orhuso (Aarhus) uostamiestyje. Ten pamat? nuostabaus gro?io teatro pastat? ir labai u?sinor?jo jame dirbti. Dirbti bet kuo, kad ir valytoja, bet atsidurti teatre. Gal? gale tai pavyko, atsirado valytojos vieta ir galimyb? nemokamai ?i?r?ti spektaklius, nors tuo metu dan? kalbos ?inios dar buvo gana menkos, vaidyb? suprasti buvo sunkoka.
Ponia Laura sak?, kad ji nuo seno jaut? potrauk? fotografuoti. Jai dar teko naudotis ir juostiniais fotoaparatais, kur? laik? daugiau fotografuoti telefonu. Bet kart? prasitar? vyrui, kad nor?t? tur?ti ir savo fotoaparat?.
?Visada tur?jau svajon? fotografuoti. Su laiku pajutau, kad aplinkoje pradedu ??velgti ka?kokius dalykus, detales, o kart? savo vyrui prasitariau, kad gimtadienio proga noriu fotoaparato. Jis padovanojo, a? prad?jau paveiksluoti. ?i?r?ti, steb?ti, matyti i? ?vairi? pusi?, man tai labai patiko?, – pasakojo L. Galdik?.
Tai buvo jau prie? de?imtmet?, senasis fotoaparatas liko kaip relikvija, jo nenori atsisakyti, nes su juo gim? visos fotografijos patirtys. Su vyro dovana Laura prad?jo da?niau fotografuoti ?mones: prad?ioje savo vaikus, draug? vaikus, kit? savo artim? aplink?, v?liau ? ?vairius ?mones.
Ar galima slopinti sugeb?jimus?
?Tur?jo praeiti daug laiko, kol i?dr?sau ateiti ? savo pirm?j? parod?. Ilgokai t?s?si nepasitik?jimas savimi, ta?iau aplinkos ?mon?s vis da?niau pasakydavo, kad ka?k? turiu daryti su sukaupta med?iaga. Taip ir a? prad?jau jausti, kad nebegaliu u?laikyti savo sugeb?jim?, k?rybi?kumo. Tai yra net egoisti?ka ? u?laikyti savo talentus, sl?pti, juos reikia i?skleisti?, – ?sitikinusi moteris.
Fotografija jai dav? ir savoti?k? atsipalaidavim?, ir pasim?gavim?. Palaipsniui ji prad?jo nuotraukas kelti ? facebook?, ?mon?ms patiko, jie pagirdavo, o tai suteik? papildom? impuls? t?sti, suteik? pasitik?jim?, nor? skleistis.
?Gyvenime dar atsitiko ir kitas dalykas ? prad?jau fotografuoti pauk??ius. Jie labai mane trauk?. Pavasariop ?pitol?je planuoju atidaryti pauk??i? foto parod?, nuotraukos tur?s QR kodus, juos perskait? ?i?rovai gal?s i?girsti ?vairi? pauk??i? garsus?, – sumanymu dalijosi L. Galdik?.
Pauk??i? tema savoti?kai atv?r? naujas k?rybi?kumo erdves, dideles galimybes skleistis. ?mon?s, portretai, gamta, architekt?ra ? viskas yra lyg panos?je, tik sugeb?k nusikabinti visus paveikslus. Taip ir vyksta gyvenimas su fotoaparatu.
Ir ko mes skund?iam?s?
? Nepal? Laura keliavo su ?moni?, grupe, ?aid?ian?i? Balti?k? Lil?. Kol atskridus ? Nepal? pabuvojo sostin?je Ka?tmandu, viskas atrod? beveik kaip visur. Ta?iau kelion? buvo numatyta p?s?iomis per kaimus-kaimelius. Keliukas ved? tai auk?tyn, tai ?emyn, grup? ?jo su vedli? ir ?erp? palyda. Kadangi alpinist? grup?je nebuvo, tai jie rinkosi vien? lengviausi? keliavim? ? kalnus. O einant per kaimus, buvo galima pamatyti tikr? ?moni? gyvenim?. Tai, k? teko pamatyti Nepalo kaimuose, atrod?, lyg b?tum gr???s kok? ?imtmet? atgal.
?Apie kai kurias m?s? senojo kaimo detales gird?jau tik i? savo mo?iut?s. Nepalo kaimuose populiarus piemenavimas, gyvulys jiems vertyb?, neretai jis laikomas tose trobose, kur gyvenama. Nepalie?iai gyvena skurd?iai, buitis primityvi, bet j? paprastumas, nuo?irdumas, sugeb?jimas net i? ma??, paprast? dalyk? ie?koti galimyb?s u?sidirbti, gali stebinti?, – kalb?jo Laura.
Dar viena detal?, negal?jusi nepatraukti d?mesio, – nepalie?i? drabu?iai: visi ry?k?s, spalvingi, i?puo?ti ?vairiais ra?tais, moterys net darbus dirba m?v?damos ?vairias apyrankes. ?Jie puo?iasi, jie tokie puo?n?s, dirbdami ?vairius darbus,? ? steb?josi pa?nekov?.
Stebint ir lyginant, kaip yra ten ir pas mus, galima tik pasid?iaugti, kiek daug mes visko turime, mes taip gerai gyvename, o dar randame prog? vis sk?stis ir sk?stis.
?M?s? vedliai sak?, kad kit? kart? atva?iav?, neve?tume j? vaikams saldaini?, geriau dovanokite jiems s?siuvini?, pie?tuk?, ra?ikli?. Ten, kalnuose, yra pats ?emiausias lygis, vaikai visi?kai neturi galimybi? mokytis?, – prisimin? Laura.
Pasak L. Galdik?s, kalnuose vaikus da?niausiai kiek pamoko per kaimus keliaujantys savanoriai, bet dauguma ?moni? ? bera??iai. Jeigu berniukas tapo kaimo piemeniu ? tai ir bus juo vis? gyvenim?, tai lyg jo karjera iki senatv?s. Jai teko matyti nedidel? karvi? band? genan?i? senyvo am?iaus moter?, tai vedliai paai?kino, kad ji tai daro vis? gyvenim?.
?Tai pamat?s ir su?inoj?s, atsiduri lyg visai kitoje realyb?je. Tada gali geriau ?vertinti, kas ir kokie mes, o kokie jie, kokia j? realyb?. Ar mums yra ko sk?stis? Kas pas mus negerai?? ? kalb?jo Laura.
Fotograf? saugojo vedlys
Ta?iau ir visi?kai primityviomis s?lygomis kaln? nepalie?iai sugeba ka?k? sukurti, pagaminti, si?lyti juos lankantiems turistams. Jie moka i?radingai gyventi, nors skurdo yra labai daug. L?tas jud?jimas, l?ta komunikacija, nes pagrindin? ?ionyk??i? transporto priemon? ? neskubiai tipenantis asiliukas.
Paklausta, o kaip grupiniu ?jimu p?s?iomis vyko fotografavimas, pa?nekov? atskleid?, kad paprastai ji eidavo vorel?s pabaigoje, u? jos ? tik turist? grup? lydintis vienas i? vedli?.
?Man i? tikr?j? visada fotografuojant norisi b?ti vienai pa?iai su savimi, trukdo netgi kiek atokiau kalbantys ?mon?s. O kalnuose a? ir su savimi sugeb?davau pasikalb?ti, kelion?s aplinkyb?s mane gana tenkino. Tiesa, pamatydavau objektus, ? kuriuos tiesiog pasinerdavau, gal kiek u?simir?davau. Pasakydavau grupei kad eit?, o a? kiek v?liau pasivysiu. Ta?iau u? man?s visada b?davo vienas vedlys, jis niekada nepalikdavo vieno, atsiskyrusio ?mogaus. Tad jau?iausi saugi,? ? pasakojo Laura.
Ji kiek papasakojo apie nuotrauk?, fiksuojan?i? laiptais besileid?ian?i? senut?. Tie laiptai ? tikras i?bandymas, kurio taip lengvai nei?laikyt? atvyk?lis europietis. O senut? eina ?emyn, ?engia ?ingsnelis po ?ingsnelio, l?tai arba labai l?tai, atrodo, kad visa jos b?tis ? tik ?ia ir dabar. Nulipusi ji ka?k? nusiperka parduotuv?je-l??nel?je, po to v?l gr??ta, lipa auk?tyn, v?l ?ingsnelis po ?ingsnelio auk?tyn, vis auk?tyn ? savo l??nel?…
Kalb?dama apie pasirengim? pana?ioms kelion?ms, pa?nekov? nesl?p?, kad ten, kalnuose, nebuvo joki? patogum?. Ta?iau tai patirti buvo netgi ?domu. Ne visose nakvyn?s vietose, ne kasdien b?davo ir kar?to vandens. Turistams buvo nurodyta tur?ti savo miegmai?ius, sportin? aprang?, naktimis b?davo gana v?su, kai kada ir visai ?alta. Ne?ikai, kurie ne?davo turist? kuprines, savo grupei ir valgyti gamindavo. Nak?iai praleisti l??nel?s sienos beveik kiauros, ta?iau patirti tuos nepatogumus buvo visai ?domu. Tiesa, mums, ?pratusiems prie civilizacijos patogum?, b?t? gerai per ilgai taip neb?ti, – samprotavo Laura.
?Kai daugiau keliauji, kai pamatai ?vairi? taut? ?mones, supranti vien? ? jie visi, mes visi norime papras?iausiai gyventi. Niekas nenori joki? kar?,? ? sak? L. Galdik?.
Kalb?josi Andrius JU?KEVI?IUS
508 per?i?r? (-a)