Kretingos r. Visuomen?s sveikatos biuras sureng? mokyklose paskaitas mokiniams, t?vams, mokytojams bei specialistams tema: ?Psichoaktyvios med?iagos. J? vartojimo pasekm?s?.
Paskaitas skait? lektoriai medikai dirbantys Vilniaus Vaik? intensyviosios terapijos skyriuje: gydytoja Veslava ?ukovskaja, VU Santaros klinikos gydytoja kardiolog? Jovita Samauskien?, Vilniaus GMP stoties skubios medicinos pagalbos specialistas Serg?j Malkin bei toksikologijos centro vadovas, klinikin?s toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas, reanimatologas Robertas Badaras. Paskait? tema: ?Elektronin?s cigaret?s ir j? poveikis?.
Gydytojai dalinosi patirtimis ir pristat? vaizdin? informacij? kas nutinka, kai paaugliai patenka ? gydymo ?staigas, apsinuodij? narkotin?mis med?iagomis, kokios fizin?s ir psichin?s pasekm?s i?lieka visam gyvenimui.
?iurpi medik? ?inut? buvo ir tiems, kurie nerado laiko i?klausyti, apie tai – kokie tykantys pavojai gali b?ti ?alia m?s? kiekvieno d?l nekontroluojamo narkotik? platinimo ir vartojimo.
Elektronin?s cigaret?s ir paauglyst?: tai ? nesuderinama!
Apie elektronini? cigare?i? pavojus sveikatai kalbama nema?ai. Ta?iau ne vienam vis dar atrodo, kad j? keliama gr?sm? ? beveik tas pats, kaip ir pavojus, nesaikingai vartojant saldumynus. Es? nesveika ir tas, ir anas. Deja, jei paduosite paaugliui saldain?, niekas j?s? u? tai nebaus, o ?tai pasi?l? cigaret? galite u?sitraukti nemenk? baud?. Ir ne ?iaip sau: elektronini? cigare?i? naudojimas kelia mirtin? pavoj? ir r?kan?iajam, ir aplinkiniams.
Paai?kinimas tiems, kas dar ne?ino, kas yra tas ?veipinimas?
Visi terminai gali b?ti gana pain?s, ta?iau esm? yra tokia: tai garintuvas ? prietaisas, ?ildantis ir smulkut?mis dalelyt?mis pur?kiantis (aerozoliuojantis) tirpal?, kuris yra ?kvepiamas. Elektronin? cigaret? yra tokio garintuvo tipas, kurioje naudojamas nikotino tirpalas ? juk pavadinime visgi yra ?odis cigaret?. Tiesa, garintuvai gali b?ti naudojami ir marihuanai r?kyti. Nors patys garintuvai tam tikrose situacijose gali kelti pavoj?, daugiausia problem? kyla d?l garinamo tirpalo. Tirpalas sudarytas i? daleli?, siejam? su toksi?ku poveikiu ?ird?iai ir plau?iams bei v??iu r?kant elektronines cigaretes susidarantis formaldehidas yra pla?iai pagars?j?s kancerogenas. Formaldehidas yra pramoninis fungicidas ir dezinfekavimo priemon?, kuri naudojama lavonin?se k?nams balzamuoti ir apsaugoti. Garinimo tirpaluose yra ne tik kancerogen?, bet da?niausiai ir nikotino bei narkotini? med?iag?, kurios ir sukelia ?irdies nepakankamum? ir net mirt?.
Numatytos baudos suaugusiesiems
Ketvirtosios kartos elektronin?s cigaret?s i?populiar?jo tarp paaugli? kaip madingas pasirinkimas d?l stilingo dizaino, ?vairi? skoni? ir patogi? funkcij?. J? pana?umas ? USB atmintin? leid?ia jas diskreti?kai naudoti vietose, kur ner?koma, lengvai pasl?pti nuo suaugusi?j? ? tai tik padidina paaugliams kylan?ias rizikas. Kitas klausimas, kokiais nelegaliais b?dais tokios cigaret?s patenka ? paaugli? rankas. Pastaraisiais metais augan?io paaugli? ir jaunimo, vartojan?i? elektronines cigaretes, skai?ius did?ja kasdien, o am?ius, kurie tik paband? ar jau r?ko nuolat siekia 9-10 met? vaikai.
Lietuvos Respublikoje asmenims iki 18 met? r?kyti (vartoti) ir tur?ti elektronines cigaretes ir elektronini? cigare?i? pildykles yra draud?iama. Taip pat yra draud?iama elektronini? cigare?i? pildykles ir elektronines cigaretes parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti, pavyzd?iui, padovanoti, paskolinti ir pana?iai asmenims, jaunesniems kaip 18 met?. Tai yra reglamentuojama Tabako, tabako gamini? ir su jais susijusi? gamini? kontrol?s ?statymu. Tokia suaugusi?j? atsakomyb? yra apibr??ta Lietuvos Respublikos Administracini? nusi?engim? kodekso 77 straipsnyje. Tabako gamini? ar susijusi? gamini? nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilname?iui u?traukia baud? nuo 90 iki 180 eur?. ?io straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad administracinis nusi?engimas, padarytas pakartotinai, u?traukia baud? nuo 180 iki 280 eur?.
Elektronini? cigare?i? pavojus prilyginamas pandemijai
Paskait? rajono mokyklose metu buvo kalb?ta, jog ankstyvas narkotik? vartojimas kelia didel? gr?sm?, kad v?liau asmuo prad?s jais piktnaud?iauti. Narkotik? vartojimas neigiamai veikia smegenis ir asmuo gali tapti priklausomas bei susidurti su kitomis, su narkotik? vartojimu susijusiomis rimtomis problemomis. Tod?l alkoholio ar narkotik? vartojimo prevencija suma?ina piktnaud?iavimo ir priklausomyb?s rizik?.
Piktnaud?iavimo narkotikais rizika labiausiai i?auga pereinamuoju laikotarpiu: kei?iant mokykl?, persikeliant gyventi ? kit? viet?, t?v? skyryb? atveju. Ankstyvoje paauglyst?je, kai vaikai pereina i? pradin?s ? vidurin? mokykl?, jie susiduria su naujais socialiniais ir mokymo aplinkos pasikeitimais. Da?nai ?iuo laikotarpiu vaikai atsiduria situacijose, palankiose piktnaud?iauti tabaku ar alkoholiu, da?niai neatsisako pagundai par?kyti ir elektronin? cigaret?, o koks skystis yra ?u?taisytas? cigaret?je bando medikai nustatyti tik tada, kai par?k?s paauglys atve?amas ? ligonin?. ?stojus ? auk?tesni?j? mokykl? paaugliai taip pat gali susidurti su narkotik? vartojimo galimybe, tuomet kai narkotikais piktnaud?iauja vyresni paaugliai ir supa tokia socialin? aplinka, kurioje vartojami narkotikai.
Paaugli? polink? eksperimentuoti su narkotikais gali padidinti elgesys, b?dingas paauglyst?s am?iui ? tai nepatirt? ir riziking? ?sp?d?i? siekimas. Narkotikus vartojantys draugai, nor?dami pasidalinti patirtimi, gali primygtinai si?lyti narkotik? paaugliams. Kartais galvojama, kad narkotik? (toki? kaip steroidai) vartojimas pagerins j? i?vaizd? ar atletinius pasiekimus, o alkoholis ar ekstazis (MDMA) suma?ins socialin?se situacijose jau?iam? nerim?.
Paaugliams, kuri? nuomon? ir sprendim? pri?mimo ?g?d?iai vis dar vystosi, gali b?ti sunku tiksliai ?vertinti rizik? ir priimti teisingus sprendimus. Narkotik? ir alkoholio vartojimas gali sutrikdyti smegen? funkcijas srityse, atsakingose u? motyvacij?, atmint?, mokym?si, sprendim? ir elgesio valdym?. Taigi, nenuostabu, kad paaugliai, vartojantys alkohol? ar narkotikus, da?nai turi problem? ?eimoje ir mokykloje, blogai mokosi, turi sveikatos problem? (?skaitant psichikos sveikatos sutrikimus) ir patenka ? nepilname?i? teis?tvarkos akirat?.
Kokius smegen? poky?ius sukelia narkotik? vartojimas?
Nuolatinis narkotik? vartojimas sutrikdo ?prast? svarbiausi? smegen? strukt?r? s?veik? kontroliuojant elges? ? jis pasidaro specifi?kai priklausomas tik nuo narkotik? vartojimo. Pastovus narkotik? vartojimas veda prie tolerancijos ir vis didesni? narkotik? dozi? poreikio, siekiant pajusti ?kaif??. Tai ir sukelia priklausomyb?, kuri ver?ia narkotik? vartotoj? v?l ir v?l ie?koti narkotik? ir juos vartoti. Priklausomyb? narkotikams sugriauna asmens savikontrol? ir galimyb? daryti sprendimus, vietoj to siun?iami stipr?s signalai, skatinantys vartoti narkotikus.
Smegen? dalis atsakinga u? ?racionalius sprendimus? kuri suteikia galimyb? m?styti, planuoti, spr?sti problemas, priimti sprendimus ir kontroliuoti impulsus, ta?iau ji pilnai subr?sta sulaukus 25 met? am?iaus, tod?l paaugliai yra labiausiai pa?eid?iami.
Kaip narkotikai veikia smegenis, kad sukelt? malonum??
Visi narkotikai veikia smegen? malonum? sistemos grandin?, u?pildydami j? dopaminu. Dopaminas yra neuromediatorius, esantis tose smegen? srityse, kurios reguliuoja judesius, emocijas, pa?inim?, motyvacij? ir malonumo jausmus. Padidintas ?ios sistemos, kuri u?tikrina m?s? nat?ral? elges?, dirginimas sukelia euforijos b?sen?, kurios siekia narkotikus vartojantys ?mon?s, ir skatina kartoti ?? elges?.
M?s? smegenys garantuoja malonum? kelian?i? veiksm? kartojim?. Kai tik malonum? grandin? yra aktyvuojama, smegenys sureaguoja, kad atsitiko ka?kas svarbaus, k? reikia prisiminti, ir skatina mus nesvarstant daryti tai v?l ir v?l. Kadangi narkotikai stimuliuoja tuos pa?ius malonumo centrus, tuo pa?iu principu esame skatinami vartoti narkotikus.
Kokie aplinkos veiksniai padidina priklausomyb?s rizik??
Paskait? metu buvo kalb?ta, kad aplinkos veiksniai yra susij? su ?eima, mokykla ir kaimynyste. Veiksniai, galintys padidinti asmens rizik?, yra: namai ir ?eima. Nam? aplinka, ypa? vaikyst?je, yra labai svarbus veiksnys. T?vai ar vyresni ?eimos nariai, vartojantys narkotikus, piktnaud?iaujantys alkoholiu arba pa?eid?iantys ?statymus, gali padidinti vaik? rizik? ateityje susidurti su narkotikais.
Kitas labai svarbus veiksnys- bendraam?iai ir mokykla. Paauglyst?s metais draugai ir kiti bendraam?iai gali tur?ti vis stipresn? ?tak?. Paaugliai, vartojantys narkotikus, gali paskatinti net tuos, kurie neturi rizikos veiksni?, pirm? kart? i?bandyti narkotikus. D?l sunkum? mokykloje arba prast? socialini? ?g?d?i? vaikui gali kilti didesn? rizika vartoti narkotikus arba tapti priklausomam nuo narkotik?.
Kas gresia vartojant vis? r??i? narkotikus ?
Nelaimingi atsitikimai, kurie i?tinka narkotikams sutrikd?ius ?mogaus suvokim? ir elges? bei nei?gydomi smegen? pa?eidimai ir protini? gali? nusilpimas bei psichikos ligos.
Vis? kit? gyvybi?kai svarbi? organ? ? plau?i?, ?irdies, kepen? ? ligos, staigi mirtis u?dusus ar nuo infarkto. Pripratimas, tai yra priklausomyb? nuo narkotik?. Narkomanai nebegali patys atsispirti poreikiui nuolat vartoti narkotikus, j? negaudami tiesiog nepaj?gia gyventi.
Pripratimas b?na fizinis ir psichologinis
Pasak lektori?, negaunant narkotik? lau?o kaulus, skauda vis? k?n?. ?ie skausmai tokie bais?s, kad j? pasikartojimo narkomanas bijo labiau nei vis? kit? pavoj?. Ta?iau kartais k?nas dar paj?gia gyventi be narkotik?, bet d?l psichologinio pripratimo protas jau nepaj?gia atsispirti pagundai.
Narkotikai visada susij? su mirtimi, jie patys yra vadinami balt?ja mirtimi. Da?niausiai mir?tama nuo per dideli? narkotik? dozi?, ta?iau mirties prie?astis gali b?ti ir ?vairios narkomanijos sukeltos ligos bei k?no funkcij? sutrikimai.
Mirt? ne?antis malonumas
Marihuana yra nat?ralus narkotikas. Ji veikia nuotaik?, m?stym?, gali sukelti nestiprias haliucinacijas. Ypa? smarkiai ?aloja plau?ius. Drauge su tabaku ir alkoholiu marihuana laikoma narkotiku, nuo kurio pereinama prie labai stipri? narkotik?.
Uostomieji preparatai ? tai klijai, benzinas, eteris, aerozoliai, kuri? garai sukelia apsinuodijim?, pana?? ? apsinuodijim? alkoholiu. Jie gali taip pa?eisti nerv? sistem?, smegenis, skrand?, kaul? ?iulpus ir kepenis, kad j? nebegalima pagydyti, o per didel?s gar? doz?s gali b?ti mirtinos, nes slopina kv?pavim? ir ?irdies veikl?.
Slopinamieji preparatai ? tai slopinamieji, migdomieji, raumenis atpalaiduojantieji, raminamieji ir kiti vaistai, vadinami antihistaminais, kurie gali sukelti deguonies nepakankamum? kraujyje, d?l kurio ?mogus pradeda m?lynuoti, o ypa? greitai veikiantys slopinamieji preparatai gali paraly?iuoti kv?pavim? kontroliuojan?i? smegen? dal? ir sukelti mirt?. Labai pavojingas slopinam?j? preparat? ir alkoholio mi?inys ? slopinimas taip sustipr?ja, kad ?mogus gali prarasti s?mon? ir jos nebeatgauti.
Stimuliuojantys preparatai da?niausiai vartojami kokainas ir amfetaminai. Jie veikia centrin? nerv? sistem?, sukelia susijaudinim?. Prie j? psichologi?kai priprantama, tod?l, pra?jus stimuliant? poveikiui, gali prasid?ti gili depresija. Kita stimuliant? vartojimo pasekm? ? par? paras trunkanti nemiga ir psichoz?. Stimuliantai greitina ?irdies veikl?, trikdo kv?pavim?, sukelia traukulius, tai gali baigtis mirtimi.
Haliucinogenai ? chemikalai, i?kreipiantys sugeb?jim? teisingai matyti ir gird?ti. Pvz., LSD sukelia psichoz?, euforij?, depresij?, haliucinacijas. Haliucinacijos gali b?ti nemalonios, d?l to apima baim?, prasideda nekontroliuojamo elgesio priepuoliai. Kiti haliucinogenai ? ?stebuklingieji grybai?, meskalinas ? gali sukelti ir pykinim? bei v?mim?. B?gant nuo u?puolusi? vaizdini? da?niausiai ?mon?s i??oka pro langus, nu?oka nuo tilt? ar nusi?udo, nes vaizdiniai( raganos, gyvat?s, po oda ropojantys gyviai) i?veda i? proto ir, siekiant jais atsikratyti savi?alojimo atvejai yra gana da?ni.
N?ra pasaulyje ?alies, kurios nepaliest? su narkotik? vartojimu susijusios problemos. 2024 m. kovo 14-15 d. Jungtini? Taut? Narkotini? med?iag? komisijos auk?to segmento sesijoje bendru ?ali? susitarimu buvo priimtas ?Rezultat? dokumentas?. ?is dokumentas ? tai kertinis akmuo stiprinant ir didinant daugia?alio bendradarbiavimo paj?gumus, siekiant spr?sti narkotik? problem? pasauliniu lygmeniu.
Narkotikai yra sud?tingas socialinis ir sveikatos rei?kinys, nuo kurio ken?ia milijonai ?moni? Europos S?jungoje.
Narkotik? vartojimo paplitimas Lietuvoje
2021 m. NTAKD u?sakymu vykdyto psichoaktyvi?j? med?iag? vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, 14,1 proc. 15?64 met? am?iaus Lietuvos gyventoj? bent kart? gyvenime buvo vartoj? bent vien? narkotik?. 4,5 proc. gyventoj? teig? bent vien? narkotik? vartoj? per paskutinius 12 m?nesi?, o 1,6 proc. ? per paskutines 30 dien?.
Narkotik? vartojimas buvo labiau paplit?s tarp vyr? nei tarp moter?: bent kart? gyvenime narkotikus nurod? vartoj? 21,2 proc. vyr? ir 7 proc. moter?, per paskutinius 12 m?nesi? ? 7,2 proc. vyr? ir 1,9 proc. moter?. Narkotik? vartojimas taip pat buvo labiau paplit?s tarp jaunesni? (15-34 m.) nei tarp vyresni? (35-64 m.) gyventoj?.
Lietuvoje stebimas narkotik? vartojimo paplitimo tarp suaugusi? gyventoj? did?jimas, ta?iau Lietuvoje jis vis dar yra dvigubai ma?esnis nei ES ?ali? vidurkis: 14,1 proc. 15-64 m. am?iaus Lietuvos gyventoj? ir 28,9 proc. ES gyventoj? bent kart? gyvenime vartojo kokius nors narkotikus.
Europos mokyklose kas ketverius metus vykdomo alkoholio ir kit? psichoaktyvi?j? med?iag? vartojimo tyrimo (ESPAD) duomenimis, 2019 metais 19 proc. apklaust? 15-16 m. Lietuvos mokini? bent 1?2 kartus gyvenime buvo band? koki? nors narkotik?: 21 proc. vaikin? ir 18 proc. mergin?.
Kretingos rajono savivaldyb?s Visuomen?s sveikatos biuro informacija.
