Po pra?jusi? prezidento rinkim? imta kalb?ti jau ne apie dvi, o tris Lietuvas. Tre?ioji, ne tik balsuotojai u? Eduard? Vaitk?, kurie ilgisi sovietme?io ar Kremliaus. Bet tai yra akivaizdus ?ios Seimo daugumos bei Vyriausyb?s darbo rezultatas. Kaip ?auksi taip ir atsilieps. Tai rei?kia, jog skilimas visuomen?je tiek regionini?, tiek socialiniu po?i?riu tik dar labiau padid?jo.
Tiek antroji, tiek tre?ioji Lietuva ? da?niausiai siejama su atsilikusiais regionais, kuri? nuomon? per pastaruosius 4 metus buvo beveik nesvarbi. Ar Ingrid? ?imonyt? per pastaruosius 4 metus kas nors mat? ?emaitijos rajonuose? Ji yra grindinio ?mogus ir geriau jau?iasi Antakalnyje ar Senamiestyje. Tod?l ir supratimas, kaip gyvena ?mogus rajone, jai ir jos komandai yra be gali tolimas ir pavir?inis. Tod?l tokie yra ir ?i? Prezidentini? rinkim? rezultatai.
Nedidel? miestus atstovaujanti politin? grup?, 2020 metais rinkim? kampanijoje efektyviai i?naudojusi kritik? d?l pirmojo karantino klaid?, alk?n?mis prasiskyn? keli? ? vald?ios olimp?, ta?iau regionams nieko gero nepadar? ir negal?jo padaryti, nes kaimi?kieji rajonai ? ne j? tikslin? rink?j? grup?, tai kam stengtis?
Tuo tarpu yra Lietuvoje nema?ai partij?, kurios yra labiau regionin?s ir atstovauja ?ymiai platesn? rink?j? rat? tiek didmies?iuose, tiek regionuose, turi platesn? reformuotin? sri?i? matym?, tod?l tik?tina, jog ruden? politin? palet? Seime keisis ir regionai atsigaus.
Tuo tarpu dabar rajonin?s savivaldyb?s, kur dominuoja ?em?s ?kis ir paslaugos, kur pramon?s beveik n?ra, i?ties buvo pamir?ti. Ir tai jaut?si kiekvienoje gyvenimo srityje. Atlyginim? dyd?iai didmies?iuose ir rajon? centruose skiriasi ne procentais, o kartais. Infrastrukt?ra, keliai blog?ja, keleivinio transporto tinklas – prast?ja, gimnazijas norima u?daryti pagal kvail? matematin? skai?iavim?, paminant po kojomis bet kokius vietos bendruomeni? poreikius. Sveikatos paslaugos darosi visi?kai neprieinamos. Bankai ir draudimo ?staigos nuo klient? atsitv?r? elektronini? paslaug? sienomis.
Grei?iausiai dabartin?s vald?ios olimpe buvo svajota, jog regionin? politika gali b?ti labai paprasta, nes galimai rajon? ir kaim? gyventojams sektinas pavyzdys yra tie 280 t?kst. miestie?i? (pus? Vilniaus), kurie yra auk?tesnio i?silavinimo ir gyvena pasiturin?iai, tod?l balsuoja u? T?vyn?s S?jung?. Ta?iau i? ties? tai buvo region? niekinimas, nebylus raginimas j? gyventojams pasistiebti iki t?, kurie paprastai balsuoja u? Ingrid?. Ta?iau ?ios viltys nu?jo perniek d?l papras?iausio nesupratimo ir arogancijos. Tai nebuvo did?iajai daliai Lietuvos ?moni? sektinas pavyzdys. Tad tokia politinio marketingo strategija, save laikantiems de?iniaisiais, akivaizd?iai nepasiteisino. Jie netapo ?u?kre?ian?iu? ar ?sektinu? pavyzd?iu. Prie?ingai. Arogancija i??auk? protestus, o kai kurie i? j? baig?si riau??mis su vald?ia ir ?vipimais prie balkon?lio Pilies g.
K? toliau daryti, kad tiltai tarp pirmosios, antrosios ir tre?iosios lietuv? b?t? tiesiami, o ne gri?t? savaime, taip, kaip buvo per paskutinius 4 metus? ? ?iuo klausimus prie? savait? atsak? Lietuvos savivaldybi? asociacijos (LSA) suva?iavime susirink? vietos savivaldos politikai. Tai vald?ia, esanti ar?iausiai ?mogaus ir geriausiai ?inanti ko reikia paprastam nedidelio miesto ar gyvenviet?s bendruomen?ms, kad ?mon?s nesijaust? nuskriausti ir per kitus rinkimus balsuot? ne ?prie??, o ?u??.
Savivaldybi? asociacija patvirtino strateginius savivaldos si?lymus ?alies politin?ms partijoms, kurios ruden? ketina dalyvauti Seimo rinkimuose. Si?lymai partijoms apima pagrindines savivaldos veiklos sritis ? ?vietim?, ?em?tvark?, finansus, sveikatos apsaug?, region? pl?tr?, keli? infrastrukt?r?, energetik?, aplinkosaug?, kult?r?, daugiabu?i? ir savivaldybi? vie??j? pastat? atnaujinim?, vietos savivald?, civilin?s saugos ir socialin? srit?.
?Pastaraisiais metais did?jantis ?moni? pasitenkinimas gyvenimu savo savivaldyb?se n?ra savaime suprantamas dalykas. Turime daryti visk?, kad pasitik?jimas augt?. Turime ne tik i?laikyti esam? vie??j? paslaug? kokyb?, bet jau dabar galvoti apie ateit? investuodami ? j? pl?tr? bei geresn? prieinamum??, ? sak? laikinai LSA prezidento pareigas einantis Plung?s rajono savivaldyb?s meras Audrius Kli?onis.
Vienas i? si?lym? ? stiprinti kult?r? ir ?vietim?. Kretingos rajone buvo incidentas, kai Salant? gimnazijos klas?ms pritr?ko mokini?. LSA ragina partij? politikus sukurti galimybes i?laikyti tas mokyklas, kurios, nors ir nepilnai atitinka mokykl? tinklo reikalavimus, ta?iau yra b?tinos siekiant u?tikrinti vietos bendruomen?s poreikius ir teis? gauti kokybi?kas ugdymo paslaugas.
Ne ma?iau svarbu, kad region? ir atokesni? vietovi? gyventojus gal?t? pasiekti kokybi?kas profesionalus menas ir kult?ra. ? rajon? kult?ros centrus ne visada noriai koncertuoti atvyksta did?i?j? miest? teatr? ?vaig?d?s. Tod?l si?loma skiriant valstyb?s finansavim? profesionalaus meno ir kult?ros organizacijoms bei j? projektams numatyti ir k?rini? pristatymo regionuose s?lyg?.
Su nevienodomis s?lygomis ir galimyb?mis naudotis vie?osiomis paslaugomis ?alies gyventojai susiduria ir kitose srityse. Centralizavimo tendencija vandentvarkoje lemia skirtingas kainas ? neretai didesnes b?tent ma?esni? savivaldybi? gyventojams. B?tina tobulinti ir ?iuo metu egzistuojan?i? finansin? priemon? energetikos bendrijoms finansuoti, kad energetikos projektus ?vairiose savivaldyb?se b?t? galima vystyti vienodu tempu ir suteikti socialiai pa?eid?iamiausiems gyventojams tokias pat galimybes atpiginti elektros kain?.
Savivaldyb?s taip pat ragina atsisakyti bereikalingos centralizacijos ir kitose ?kin?se veiklos srityse. Vykdant Europos S?jungos (ES) investicijas b?tyina teikti prioritet? realiems vietos ir region? poreikiams, kurie ?iuo metu vis dar nustatomi pernelyg centralizuotai.
Tiek investicij?, tiek vie??j? paslaug? pl?trai ypa? svarbi ir keli? infrastrukt?ra, tod?l raginama atlikti visapusi?k? ?alies keli? b?kl?s situacijos ?vertinim?, nustatant tiksl? finansavimo poreik? ir tvarius ?altinius. Vienas j? ? skirti keliams ne ma?iau kaip 80 procento akcizo u? kur?. Savivaldyb?s taip pat si?lo stiprinti civilin?s saugos paj?gumus, sukonkretinti ir ai?kiai apibr??ti tarpinstitucinio bendradarbiavimo algoritmus valstyb?s gynimo atveju, kiekvienoje savivaldyb?je prad?ti rengti realias pratybas, skirtas patikrinti ir ?tvirtinti tokio bendradarbiavimo grandines. Artimiausiu metu LSA si?lymus ketinama pristatyti politini? partij? lyderiams.
